Džekobas atsargiai nukabino kelnaites ir sviedė jas Džonui:
Sveikas sulaukęs Kalėdų!
Šefe, aš rimtai. Noriu suprasti. Džonas įsmeigė žvilgsnį į šilko skiautelę savo rankose. Kokia čia gudrybė? Turiu galvoje, kad be vargo gauni telefono numerius, dovanų žmogau, išduok paslaptį.
Nieko neatsakęs Džekobas atidarė spintelę. Tiesą sakant, nebuvo ką ir sakyti. Jis specialiai nesiekė moterų dėmesio. Tiesiog tuo mėgavosi. O dėmesio sulaukdavo išties daug. Kai buvo jaunas, tuo dėmesiu džiaugėsi kur kas labiau. Žinoma, jam ir dabar patinka moters prisilietimas, kūnas, kvapas, tačiau kažkas pasikeitė. Regis, nebeliko aistros. Ar būdamas trisdešimt ketverių jau ėmė senti? Bauginanti mintis.
Juk darau viską, kaip reikia, tęsė mintį Džonas, pažadėjęs paskambinu, klausausi jų nesiliaujančių tauškalų, veduosi šokti, negailiu saldžių žodžių.