Apsivijusi jam kaklą, Džulija prisiglaudė dar labiau. Jis pajuto ilgesį ir mąstė tik apie tai, kokia ji miela, karšta, aistringa. Bet ir šios mintys ištirpo, kai jos liežuvis palietė jo, ir jie galiausiai susipynė.
Kameronas girdėjo, kaip Džulija dejuoja, ir panoro išgirsti daugiau. Norėjo, kad ji šauktų jo vardą. Norėjo girdėti ją maldaujant, reikalaujant, verkiant
Verkiant?
Kameronas sustingo. Jis tikrai išgirdo verksmą. Lauke? Už gretimų durų? Keista, nes apartamentuose buvo neįmanoma girdėti jokio triukšmo. Visos sienos buvo izoliuotos garsui nepralaidžiomis medžiagomis.
Verksmas vėl pasigirdo, nors ir prislopintas. Kameronas atšlijo nuo Džulijos, kad matytų jos akis.
Girdėjai?
Taip, girdėjau, atsakė ji stumdama Kameroną nuo savęs ir dairydamasi aplink. Susirūpinusi ji, rodės, laukė, kada vėl išgirs verksmą. Tačiau buvo tylu, ir nieko nelaukdamas Kameronas vėl ją apkabino.
Čia ko gero gretimame numeryje, sušnabždėjo jis ir švelniai bučiavo jos lūpas, krūtinę ir, prieš glamonėdamas seksualų jos kaklą, palietė ausį.
Džulija dūsavo, kai Kamerono rankos slydo žemyn per nugarą, iki sugriebė standų užpakaliuką. Sustandėjęs iš susijaudinimo, jis prisiglaudė prie Džulijos, godžiai bučiuodamas, ir vedė ją prie lovos.
Ak, Kameronai, sušnabždėjo ji.
Taip, mieloji, žinau.
Atsisėdęs ant lovos krašto jis truktelėjo Džuliją prie savęs, ir ji atsistojo jam tarp kojų. Paėmęs už marškinėlių krašto buvo juos benuvelkąs, kai staiga spigus verksmas užpildė viešbučio apartamentus.
Ištrūkdama iš Kamerono glėbio, Džulija garsiai suaimanavo. Tą akimirką jos galvą užplūdo šimtai minčių. Visų pirma, kūdikiui reikia priežiūros. Staiga ir nemaloniai užklupta Kamerono, ji kvailai pasielgė, miegamajame palikusi raciją, nors ir žinojo, kad jei mažasis Džeikas bus neramus, girdės jo balsą apartamentuose bet kur. Mažylis nutilo, nors iš patirties Džulija žinojo, kad ramus ilgai nebus.
Galvoje sukosi ir kita mintis, kad pagaliau Kameronas pamatys Džeiką. Kada nors tai turėjo įvykti, bet šiandien jie apie tai nesikalbėjo, ir Džulija net neabejojo, kad Kameronas, iš principo neskaitęs jos elektroninių laiškų, net nenutuokia apie kūdikį. Ji tik vylėsi, kad staigmena jam patiks.
Džulija per prieškambarį nuėjo iki miegamojo parodyti to, kas neišvengiama.
Geriau pasirūpinsiu pati.
Kuo pasirūpinsi? paklausė Kameronas ir už nugaros apkabino ją per liemenį.
Ką tik girdėtu triukšmu, verkimu.
Triukšmu iš kito numerio? Jau negirdėti, tarė jis nesiliaudamas bučiuoti jai kaklo ir švelniai kandžioti jautriausios vietos už ausies.
Ji negalėjo atsispirti, tik giliai dūsavo. Džulijai pašiurpo oda, kur tik lietė aistringos Kamerono lūpos. Glamonėjama vyro, jautė magišką jo prisilietimų galią, prisiminė, kaip žavėjosi Kameronu Djuku ir kaip jis jaudino ją.
Bet kodėl Kamerono darbuotojai, kuriais ji pasitikėjo, patikino, kad jis šiuo metu bus išvykęs? Netgi jo motina įtikinėjo, kad apartamentuose bus saugu. Kad bus apgyvendinta Kamerono apartamentuose, Džulija būtų supratusi ir iš Selės žvilgsnio jos akys spindėjo.
Iš pradžių jaunoji mama norėjo palikti Džeiką namuose su aukle, nes turėjo dalyvauti konferencijoje. Bet auklė negalėjo, nes pasitaikė proga išplaukti kruizu su dukra, be to, dauguma senų Džulijos draugų, dalyvaujančių konferencijoje, atvyko su šeimomis. Visi norėjo pamatyti mažąjį Džeiką. Ne tik dėl šių priežasčių Džulija nusprendė pasiimti kūdikį. Ji žinojo, kad pasiilgs vaikelio.
Tačiau atsitiko taip, kad Kameronas jos planus sužlugdė. Iš tikrųjų Džulija norėjo, kad Kameronas kada nors pamatytų jųdviejų kūdikį, bet nemanė, kad tai įvyks netinkamu momentu ir taip greitai.
Hm, kaip gera tai jausti, atsisukusi į Kameroną sumurmėjo Džulija ir pabučiavo vyrą su didžiausia aistra, kaip tik įstengė. Tai nebuvo sunku. Jis atrodė nepaprastai seksualus ir nuodėmingai gražus. Kameronas buvo aukštesnis, nei ji atminė, ir daug stipresnis. Atrodė labiau pasitikintis savimi, jei toks galėjo būti. Į ją žvelgė tamsiai žalios grobuoniškos akys. Džulija neturėjo tokio žvilgsnio suprasti kaip visiško atsidavimo ženklo, bet priėmė jį kitaip.
Velniai griebtų, kodėl jis taip elgiasi?! Sėkmė nusisuka nuo jos, kai tik suartėja su Kameronu Djuku.
Jie susitiko prieš aštuoniolika mėnesių, ir ji pasidavė jo kerams. Keturių dienų meilės romanas buvo gaivališkas, aistringas. Po kelių savaičių Džulija sužinojo esanti nėščia.
Ji pasielgė teisingai, stengdamasi susisiekti su Kameronu, bet su moterimis jis laikėsi tų prakeiktų taisyklių. Ir, žinoma, jis laikėsi savo žodžio, niekada neatsigręžė atgal, niekada su ja nesusisiekė.
Džulija jam parašė kelis elektroninius laiškus, bet dabar buvo aišku ir liūdna, kad jis niekada jų neskaitė. Gal taip ir geriau. Pagal jo draugystės taisykles arba viską nustelbiantį įsitikinimą jos vengti, moteris suprato, kad Kameronas Djukas nenorės žinoti nieko, kas būtų susiję su kūdikio auginimu.
Džulija bandė įsivaizduoti, ką jis pamanys, kai atneš kūdikį, o ypač tada, kai pasakys, kad Džeikas jo. Kameronas padorus vyras, todėl neturėtų išmesti Džulijos su vaiku iš savo apartamentų. Bet gali ją apkaltinti sugalvojus visą šią istoriją, be to, nekilo abejonių, kad neigs, jog vaikas jo.
Ak, sukuždėjo Džulija, kai Kameronas dar labiau prisiglaudė prie jos. Nuo saldžių vyro glamonių ji nepajėgė net mąstyti, tik klausė savęs, ar pavyks sulaikyti Kameroną, kol Džeikas nurims. O rytoj ryte viską paaiškins. Gal tai bailumas, bet ji su tuo taikstėsi.
Kad ir ką būtų nusprendusi, reikėjo veikti greitai, kol kūdikis neperėmė reikalų į savo putlias rankeles.
Kameronai, paklausyk, tarė Džulija, pagaliau atgavusi kvėpavimą. Dabar jai reikėjo jį sulaikyti. Kodėl tau neišgėrus dar alaus, o aš tuo metu užsimesiu kokį drabužėlį.
Nenoriu alaus, Džulija, atsakė Kameronas, glostydamas jos šlaunis, aš noriu šito.
Mmm, ir aš, atsakė ji, pirštais glostydama tvirtus raumeningus jo pečius. Bet norėčiau prieš tai atsigaivinti.
Buvai duše prieš dešimt minučių, priminė jis, nosimi liesdamas jos kaklą. Tu gaivi kaip rasa.
Džulija suaimanavo ir nenoriai išsisuko iš jo glėbio.
Bet man labai reikia išsidžiovinti plaukus.
Nejaugi? Jis nubraukė kelias garbanotas sruogas jai nuo veido. Man patinka ir drėgni.
Malonu, bet nenorėčiau peršalti.
Kameronas dėbtelėjo.
Gerai.
O kaip dėl alaus?
Ką?
Alus virtuvėje, pakartojo ji. Ar nesakei, kad nori žiūrėti futbolo rungtynes?
Taip, žinoma, bet
Tai eik, aš irgi tuoj ateisiu.
Ji stengėsi pastumti Kameroną svetainės link, bet jis buvo nepajudinamas.
Kas čia vyksta, Džulija?
Staiga Džeikas suriko:
Mama, mama!
Kameronas neteko žado.
Tiek daug trukdžių. Iš Džeiko balso Džulija spėjo, kad vaikeliui skauda arba jis alkanas.
Viskas gerai. Klausyk, aš nenorėjau
Gerai, gerai, aš aiškiai girdėjau, atšovė Kameronas. Maniau, triukšmas sklinda iš gretimo miegamojo.
Ne, ne. Džulija mikliai prišoko prie Kamerono, kad sustabdytų jį. Tai tikriausiai katė, aš pasižiūrėsiu.
Ne, ne. Džulija mikliai prišoko prie Kamerono, kad sustabdytų jį. Tai tikriausiai katė, aš pasižiūrėsiu.
Katė? Kameronas susiraukė ir dar kartą žvilgtelėjo į prieškambarį. Nemanau.
Kūdikis vėl pravirko, ir Džulija sukluso.
Aha, tarė Kameronas ir nuėjo prie kito miegamojo.
Ji puolė priešais jį ir užstojo duris.
Tai ne tavo rūpestis, Kameronai. Kodėl neini žiūrėti rungtynių?
Kameronas pažvelgė į Džuliją kaip į pamišėlę. O gal ji tokia ir buvo, nes suprato, kad jis verčia ją elgtis visiškai priešingai, nei liepia protas. Už tai ji galėjo kaltinti tik jį.
Atnešk jį, Džulija.
Moteris pabandė jį sulaikyti.
Jokiu būdu. Gal čia ir tavo apartamentai, bet be manęs neįeisi.
Tai atidaryk duris.
Iš vyro žvilgsnio buvo aišku, kad jis nepasitrauks, kol išsiaiškins, kas verkia.
Gerai, tarė Džulija. Kada nors jis turėjo apie tai sužinoti. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad Kameronas vaikelio neišgąsdintų. Sulaikiusi kvapą ji iš lėto atidarė duris.
Čia ne tai, ką tu manai, turiu omeny, tai yra, bet
Nejaugi? Kameronas įėjo į kambarį ir žvilgterėjo į nešiojamą vaikišką lovytę. Paskui jį įėjusi Džulija pamatė, kad Džeikas išsišiepęs iki ausų ir abiem rankelėm nusitvėręs į lovytės turėklus šokinėja ant čiužinio. Kameronas atsigręžė.
Man atrodo, tai kūdikis, o ką tu manai?
Ji apėjo aplink lovytę, nusišypsojo savo sūnui ir tarė:
Ir man taip atrodo.
Džeikas buvo įraudęs nuo pastangų išsiropšti, ir Džulijai suspaudė širdį. Kai vaikelis ištiesė rankutes į mamą, jo keliai ėmė virpėti.
Mama, mama.
Labas, mano mažuti.
Pasilenkusi Džulija paėmė vaikelį, priglaudė jį sau prie peties ir paglostė nugarytę.
Jau geriau, nurimk, mažutėli, aš čia, geras mano berniukas.
Ką? Džulija, čia tavo vaikas? Kamerono tonas nežadėjo nieko gero.
Ji nusišypsojo, pabučiavo vaiko skruostelius ir įkvėpusi kūdikio aromato atsisuko į Kameroną.
Taip, vaikas mano. Ir tavo. Noriu tau, Kameronai Djukai, pristatyti tavo sūnų Džeikobą Kameroną Perišą.
Antras skyrius
Kameronas metėsi atbulas ir alkūne trenkėsi į durų staktą.
Koks čia, po velnių, pokštas? paklausė trindamas alkūnę. Baisiai skauda. Aš rimtai, man visai nejuokinga.
Bet kažkam atrodė juokinga. Džeikas smagiai nusijuokė plodamas katučių ir guguodamas ba-ba-ba.
Kameronas nepatenkintas dėbtelėjo į vaikiuką, paskui žvilgtelėjo į Džuliją, kuri vos susilaikė nenusišypsojusi. Tai dar labiau jį suerzino. Jis nenorėjo būti kvailio vietoje.
Pažįstamas žaidimas. Ne pirmas kartas, kai moteris bando priskirti jam tėvystę. Tokio poelgio tikslas būdavo pasipelnyti pinigų. Gerai, kad Kameronas nebuvo idiotas ir jau anksčiau apie tai juokais buvo užsiminęs. Jis pažinojo daug teisininkų ir mokėjo susitvarkyti su absurdiškiausia situacija.
Netikiu nė vienu tavo žodžiu, bet to, tai ne naujagimis. Kodėl taip ilgai laukei? Jeigu vaikas tikrai mano, kodėl nepasakei man iš karto?
Tu tikriausiai juokauji? Džulija pašaipiai nusijuokė. Kameronai, aš siunčiau tau elektroninius laiškus ir prašiau tavęs paskambinti. Paskutiniame laiške tau viską papasakojau. Kuri istorijos Aš pagimdžiau tavo kūdikį vieta tau dar neaiški?
Kameronas prisimerkė ir priėjo arčiau.
Kurios vietos Aš netikiu tavimi nesupranti tu