Viskas surūšiuota pagal abėcėlę, pridūrė jis.
Prisiminusi jo repliką, skirtą personalo vadybininkei, Triša nusišypsojo.
Aš moku abėcėlę.
Tarytum apgailestaudamas jis sukikeno.
Tikėkimės, ponia Džeims.
Čiupusi bloknotą Triša greitai užsirašė jo diktuojamą sąrašą žmonių, į kurių skambučius jis visuomet atsiliepsiąs ir jo paties mobiliojo telefono numerį.
Kol manęs nebus, galite susitvarkyti savo stalą, paskui imtis mano paliktos išlaidų analizės, kurią reikia suvesti į kompiuterį, ir keleto laiškų bei dokumentų, kuriuos reikia suredaguoti. Jei dar liks laiko, susipažinkite su stalčių turiniu. Grįžęs norėsiu gauti Mensfildo dokumentus.
Viską užsirašiusi Triša nusišypsojo.
Pone Djukai, viskuo pasirūpinsiu. Jūs nepasigailėsite.
Žvelgdamas į ją taip, tarsi jau dabar gailėtųsi, jis tarė:
Vadink mane Adamu.
O į mane prašau kreiptis Triša.
Gerai.
Skeptiškai suraukęs lūpas jis sekundėlę žvelgė į ją.
Ji viltingai nusišypsojo.
Nepamiršk Mensfildo dokumentų, nukirto jis ir išžingsniavo iš direktoriaus kabineto palikdamas Trišą nejuokais sukrėstą.
Šauni pradžia, kupinas pasidygėjimo sumurmėjo Adamas, spausdamas lifto kvietimo mygtuką. Žioplys.
Galvojant apie patrauklią brunetę, kuri buvo paskirta būti jo laikinąja padėjėja, nerimą kėlė trys dalykai. Visų pirma moteriai pavyko užklupti jį iš pasalų, o to jam dar niekada nebuvo nutikę. Dėmesingumo stoką jis aiškino pykčiu, kurį sukėlė jo ankstesnė nepakeičiamoji padėjėja, dėjusi į krūmus ir palikusi jį bėdoje.
Spendžiant iš Trišos pašaipios šypsenos jiems spaudžiant rankas buvo aišku, kad ji nepraleido pro ausis nė vieno žodelio iš jo tirados, kuri buvo skirta ne laiku jį palikusiai Šerilei ir tai buvo antrasis nerimą keliantis dalykas. Niekas niekada nėra matęs Adamo Djuko praradusio pusiausvyrą. Apie jo savitvardą sklido legendos. Mardžės galima neskaičiuoti. Jis pažinojo ją beveik tiek pat ilgai kaip ir jį įvaikinusią moterį.
O štai Triša Džeims pamatė jį šaukiantį kaip kokį kvailį ir tai būsimiems darbo santykiams nežadėjo nieko gera. Trumpalaikiams būsimiems darbo santykiams, suskubo pridurti mintyse. Padėjėjo pareigoms eiti jam prireiks kur kas aukštesnę kvalifikaciją turinčio žmogaus, o ne ko nors, pasprukusio iš perėjūnų katilo.
Jis akimirksniu nuvijo šią mintį į šalį.
Mardžė teisi: jo kompanijos perėjūnai buvo šaunūs geranoriški darbininkai, pasiryžę vos iškviesti kibti į darbą. Bet Adamui prireiks žmogaus, turinčio nepriekaištingus įgūdžius, ilgametę patirtį, savarankiško ir ambicingo, nesibaidančio ilgų darbo valandų ir gebančio apsukriai bendrauti su jo itin reikliais klientais.
Trečiasis nerimą keliantis dalykas ji nebuvo panaši į jo kompanijos dažniausiai įdarbinamas solidžias perėjūnes. Nepaisant pašaipaus šypsnio, jos burna buvo kiek per plati, o lūpos pernelyg goslios. Migdolų formos tamsiai žalios akys, rodės, žvelgė į jį pernelyg išmintingai. Jos laikysena, aukštai iškeltas smakras bylojo apie pasitikėjimą savimi ir jis nenoromis ja žavėjosi. Ji atrodė tvirtai pasiryžusi imtis šio darbo.
Žvilgančius kaštoninius plaukus moteris buvo sušukavusi atgal nuo veido, o dryžuotas juodas švarkelio ir kelnių kostiumėlis dailiai gulė ant jos aukšto grakštaus kūno. Dažniausiai jis negalėjo pakęsti, kai moterys dėvėjo klasikinio kirpimo kelnes, tačiau Trišai jos visai tiko. Jei nuojauta neapgauna, o dažniausiai ji jo neapgaudavo, jos kelnės slėpė neįtikėtinai dailias kojas.
Vien apie tai pagalvojus, jo paties mūvimos kelnės ėmė veržti ir jis dar kartą spustelėjo lifto mygtuką. Nuo jos prisilietimo jo kūnu nuvilnijo velniška karščio banga, bet Adamas nesirengė duoti laisvę tokiems jausmams.
Tačiau, velniai rautų, kaskart jai nusišypsojus jam pagreitėdavo pulsas. Jos akys skleidė nuoširdų džiugesį, o besišypsančios lūpos buvo drėgnos ir putlios.
Išsprukau lauk, tarytum mane vytųsi pats nelabasis, sumurmėjo jis susierzinęs, kai lifto durys galiausiai atsivėrė. Du iš lifto išlipę technikai sumišę permetė jį žvilgsniu, bet jam buvo nė motais.
Ir gerai, kad kuo greičiau išskubėjo iš kabineto, pamanė jis liftui sustojus fojė. Būtų kur kas blogiau, jei būtų likęs, o ji pastebėtų jo geismą išduodančią erekciją.
Apimtas nevilties jis pasitrynė ranka žandikaulį. Kas gi, po galais, jam darosi? Juk toli gražu nebuvo hormonų audrų kankinamas vaikiščias, atsidūręs pasimatyme su išleistuvių karaliene. Tai tebuvo geismas, grynas ir paprastas, ir lengvai numalšinamas. Jis nesileis valdomas libido. Na jau ne.
Atvėręs privačias duris į automobilių stovėjimo aikštelę staiga suvokė, iš kur radosi šis netikėtas potraukis. Mėnesių mėnesiais dieną naktį plušo stengdamasis, kad Svajonių kalno kurortas kuo greičiau atvertų duris. Tereikėjo greičiau baigti darbus ir su kuo nors permiegoti. Bet tik ne su viena iš savo darbuotojų, mintyse pridūrė jis. Turėjo visą sąrašą moterų, kurioms galėtų paskambinti ir kurios išsyk sutiktų praleisti su juo nerūpestingą naktį. Taip ir padarys. Kai tik užbaigs sandorį.
Atsisėdęs prie ferario vairo prisiminė ankstesnį pokalbį su Brendonu ir Kameronu. Apie tai, kad mama neriasi iš kailio norėdama supiršti jį su santuokos trokštančia moterimi.
Mintyse išvydęs Trišos Džeims atvaizdą Adamas susiraukė. Būtų tikras absurdas. Nėra nė menkiausios galimybės, kad jo motina būtų prikišusi nagus prie Trišos įdarbinimo. Tiesa, laikas sutampa, tačiau Adamas netikėjo sutapimais.
Pasukęs raktelį išgirdo griausmingai suriaumojant galingą automobilio variklį. Tikrų tikriausias absurdas manyti, kad jo motina šitaip pasistengė. Galiausiai nusprendęs, jog perima Brendono paranojiškas mintis, nuvijo jas į šalį.
Kol viskas išsispręs, iš paskutiniųjų stengsis praleisti su pribloškiančia brunete kuo mažiau laiko. Nors ji pati dėl to ir nekalta, rodos, pats likimas siuntė ją paversti jo ramų tvarkingą gyvenimą tikru pragaru.
Išmaukusi stiklinę vandens ir kelis kartus giliai įkvėpusi ir iškvėpusi Triša buvo pasirengusi dirbti. Galų gale, jai dosniai mokama, o ji pati tikėjo darbo etikos svarba, tad vien tai, kad ruošėsi sužlugdyti šį vyrą, dar nereiškė, kad čia būdama apleis savo pareigas.
Ji ėmė tyrinėti naują darbo vietą. Šviesią ir erdvią patalpą, iškart už durų į ištaigingą Adamo Djuko kabinetą. Didingą ir įspūdingą, kaip ir pridera Djuko tarptautinės korporacijos prezidento padėjėjai.
Raudonmedžio stalas buvo kone tokio pat dydžio kaip jos buto svetainė. Nors vaizdas pro jos langą ir neprilygo Adamo kabinete pro stiklinę sieną atsiveriančiai pakrantės panoramai, sėdėdama prie stalo tiesiai prieš save Triša galėjo grožėtis vandenynu. Jei nepasisaugos, gali ir priprasti prie šios prabangos.
Bet tu pasisaugosi, paliepė ji sau.
Ji buvo čia ne tam, kad jaukiai įsikurtų, mėgautųsi darbo teikiamomis privilegijomis. Ir ne tam, kad it kokia žvaigždžių ištroškusi paauglė garbintų Adamą Djuką.
Bet kodėl gi jis negali atrodyti kaip trolis?
Triša, tiesiog viską pamiršk, tarė ji vartydama akis. Kibk į darbą.
Praslinkus keturiasdešimčiai minučių, kai Adamo laiškai ir dokumentai buvo suredaguoti, o išlaidų analizė atlikta, Triša ėmėsi stalčių. Nė nenumanė, ko iš tiesų ieško, tik žinojo, kad kuo greičiau ras ką nors nešvaraus, tuo greičiau galės atsisveikinti su apsimestiniu darbu ir leistis į kelią. Gal net šiandien ras tai, ko ieško. Tai išlaisvintų ją nuo vidinės sumaišties, kuri neabejotinai apimtų dirbant šalia paties žaviausio šios planetos vyro.
Triša, tiesiog viską pamiršk, tarė ji vartydama akis. Kibk į darbą.
Praslinkus keturiasdešimčiai minučių, kai Adamo laiškai ir dokumentai buvo suredaguoti, o išlaidų analizė atlikta, Triša ėmėsi stalčių. Nė nenumanė, ko iš tiesų ieško, tik žinojo, kad kuo greičiau ras ką nors nešvaraus, tuo greičiau galės atsisveikinti su apsimestiniu darbu ir leistis į kelią. Gal net šiandien ras tai, ko ieško. Tai išlaisvintų ją nuo vidinės sumaišties, kuri neabejotinai apimtų dirbant šalia paties žaviausio šios planetos vyro.
Jis netgi kvepia skaniai, sumurmėjo ji prisiminusi nuo jo sklidusį subtilų mišką ir rudens lietų primenantį kvapą. Juk ką tik paliepei sau apie tai negalvoti, prisimeni?
Ryžtingai atidariusi pirmąjį stalčių ėmė peržiūrinėti jame sudėtus aplankus. Praėjus valandai, kai jau buvo įsiminusi kone visų nuo A iki M klientų vardus, prisikasė iki Mensfildo aplanko. Adamas dar nebuvo grįžęs iš susirinkimo, tad išnagrinėjusi aplanką padėjo jį ant viršininko stalo.
Atlikusi jai pavestas užduotis pasitikrino elektroninį paštą ir išsispausdino susidarytą prioritetų sąrašą. Pasižadėjo kasdien ateiti į darbą laiku, kaip įmanydama stengtis gerai atlikti jai paskirtas užduotis ir prisidėti prie darbui palankios atmosferos kūrimo. Ji taps nepakeičiama Adamo komandos nare.
Ir tada jį sužlugdys.
Antras skyrius
Sakau tau, ta moteris peržengė visas ribas. Brendonas Djukas vaikštinėjo pirmyn atgal priešais platų jachtų klubo erkerį, visai nekreipdamas dėmesio į už stiklo atsiveriančią pasakišką dangaus mėlynėje švytinčią burlaivių panoramą. Ji tiesiog apsėsta.
Kodėl gi tu toks nustebęs? Adamas išsišiepė ir paskubomis gurkštelėjo stiprios kavos. Ir kodėl tu toks susijaudinęs? Juk nebe pirmą kartą motina stengiasi mus įkalbėti vesti. Ji nori anūkų, o mes tam priešinamės.
Tiesa, tarė jo brolis Kameronas, patogiai įsitaisęs kapitono kėdėje. Dėvėdamas tūkstančio dolerių vertės kostiumą ir šilkinį vardinį kaklaraištį jis atrodė visiškai atsipalaidavęs. Tačiau Adamas žinojo, kad Kameronas niekada neatsipalaiduoja. Jis, buvęs jūrų pėstininkas, kone pats nuožmiausias Adamo pažįstamas žmogus. Nebent išskyrus jį patį.
Prisimenate, kai ji privertė mus žiūrėti jos vestuvių vaizdo įrašus? paklausė Kameronas purtydamas galvą. Jos manymu, tai turėjo mus suminkštinti.
Tai buvo siaubinga, pritarė Brendonas. Tačiau vestuvių tortas atrodė šauniai. Įtempęs plačius pečius jis apžvelgė sausakimšą valgomąjį, atsisėdo prie stalo ir ėmė tyrinėti jachtų klubo pusryčių valgiaraštį. Tai mes valgysime ar ne?
Kvėpuosime ar ne? kvatodamasis tarė Adamas.
Tu visada ką nors kemši, prikišo Kameronas Brendonui imdamas valgiaraštį.
Nekreipdamas dėmesio į vyresnius brolius Brendonas pasišaukė padavėją.
Norėčiau blynų, kiaušinių ir kumpio. Ir skrudintos duonos. Dvigubą skrudintos duonos porciją.
O aš omleto, tarė Kameronas ir padėjo valgiaraštį ant stalo.
Žinoma, pone Djukai, tai tarusi padavėja Dženė pasisuko į Adamą. Ko pageidausite jūs, pone Djukai?
Man užteks kavos, paprašė Adamas.
Jam reikėjo atsigauti nuo šoko, kurį patyrė kiek anksčiau susitikęs naują laikiną padėjėją. Jei tada nebūtų buvęs toks mieguistas, ji nebūtų užklupusi jo iš pasalų.
Įpylusi Adamui puodelį kavos Dženė pasišalino.
Brendonas niūriai tarė:
Klausykite, vaikinai, dėl mamos. Šį kartą viskas kitaip. Ji nusiteikusi rimtai. Reikėjo išgirsti, kaip ji kalbėjosi telefonu su savo drauguže Beatriče. Į pagalbą ji pasitelkė visą eskadrilę draugių. Ir kiekvienam iš mūsų jos jau sudarė po galimų kandidačių sąrašą.
Tikrai? geidulingai prabilo Kameronas. Visuomet dairausi naujų veidų. Primink, kad padėkočiau jai, kai šį savaitgalį susitiksime.
Adamas kilstelėjo antakį.
Jei iš tiesų nori susitikinėti su mamos parinktomis merginomis, kodėl gi tau neatnaujinus ryšių su Siuze Volton?
Vos prisiminęs vidurinę mokyklą Kameronas nusipurtė.
Ar būtinai reikėjo sugadinti man apetitą?
Toks mano darbas. Adamas pasisuko į Brendoną. Ar kada nors jai minėjai, kad ji tave domina?