Heilei nė nereikėjo pasekti jo akių, ji ir taip žinojo, kurlink krypsta žvilgsnis. Galų gale, vyrukui gal ne taip įdomu, kas po tais drabužiais slepiasi, bet apie madas jis supranta.
O jos aulinukai tikras saldainiukas.
Baltus kompanijos Manolo aulinukus jai iš anksto prieš Kalėdas padovanojo tėvas. Na, iš tiesų padovanojo ne tėvas, nes jis niekada nežinojo, ką padovanoti. Bei ji nusipirko batus aną mėnesį gavusi iš jo pinigų čekį, taigi ši dovana nuo jo.
Heile, renkiesi puikius batus, atsiduso Džaredas. Šie idealūs. Puikiai sujungia grožį ir madą.
Ačiū. Ar ponas Rudolfas greitai pasirodys? mindžikavo ji. Pakrutino kojų pirštus, lyg primintų sau, kad dėvint tokius nuostabius batus galima įveikti visus sunkumus. Jis praneš, kurioms įmonėms bus suteikta išskirtinė teisė dalyvauti pavasario mados pristatymuose, tad ar neturėtų to padaryti, kol dizaineriai dar blaivūs?
Ir kol ji dar gana įkaušusi, kad panaudotų gautą išskirtinę teisę kaip dingstį Grinčui suvilioti.
Girti dizaineriai suteiks Rudžiui daugiau smagumo, šelmiškai šyptelėjo Džaredas. Jis nesakė nė žodžio apie sutartis. Heilė suprato, kad Džaredas žino, ką pasirinks. O jam buvo aišku, kad ji supranta. Bet abu žinojo, kad ji nepaklaus.
Nebesuk sau galvos. Džaredas niuktelėjo ją petimi ir paliko jai ant rankos blizgučių ruožą.
Ar neverta patikrinti mažojo būgnininko lazdelių? Ji pakreipė galvą link būgnininko, kurį Džaredas taip atidžiai nužiūrinėjo. Negaliu blaiviai mąstyti, tad negaliu sudaryti tau malonios draugijos.
Brangioji, noriu mėgautis vakarėliu su mylimiausia savo dizainere. Jei galėčiau padėti atsipalaiduoti, kad mėgautumeisi vakarėliu, kaip jis to vertas, aš tavo paslaugoms. Ir žinai aš nepasakoju apie savo meilės nuotykius.
Heilė nebesuvaldė jaudulio, bet prisiminusi, kad čia atvažiavo taksi, pakeitė tuščią šampano taurę į pilną ir pažvelgusi į Džaredą kilstelėjo antakį.
Na, gerai. Aš nepasakoju įmonės paslapčių. Jis padvejojo, suraukė nosį ir palinko arčiau. Bent jau tų, dėl kurių mane atleistų iš darbo.
Jis ir vėl dirstelėjo pro šalį. Šį kartą susidomėjo ne geismą žadinančiomis linijomis. Jis visas įsitempė.
Nemanau, kad ši žinia ilgai išliks paslaptyje, jis parodė pirštu, kad Heilė apsisuktų aplink.
Nagi, nagi.
Heilė kartu su kitais apsigręžė ir įsitempė kaip Džaredas. Lydimas dviejų pagalbininkių, kurių kūnus dengė vien balto kailio juostelės, ant scenos užkopė liesas Kalėdų Senelis.
Palinkusi į priekį Heilė įdėmiai stebeilijo į trijulę. Vidinis jaudulys nuslopo, ir ji spoksojo nustebusi.
Vaje. Ponas Rudolfas visai kitaip atrodo be kaklaraiščio.
O gal dėl to, kad tas senas gašlūnas po prabangiu raudonu švarku nedėvėjo marškinių. Argi jam ne septyniasdešimt? Nekoks vaizdelis. Pabūgusi ilgiau žiūrėti, kad neapaktų, Heilė nukreipė akis į susirinkusiuosius. Nė vienas neatrodė nustebęs.
Dėkoju, tarė Kalėdų Senelis, kad dalyvaujate Rudolfo universalinių parduotuvių surengtame kasmetiniame šventiniame kostiumų vakarėlyje. Kaip matote, mano mėgstamiausias personažas Kalėdų Senelis. Šis personažas čia tinka, nes šįvakar dalysiu dovanas.
Heilė nagais įsikirto į delnus ir išpūtė orą bandydama išsklaidyti susikaupusią įtampą.
Ir tai viskas. Toks tas svarbusis pranešimas.
Ją supykino.
Šiais metais, užuot paprasčiausiai įteikęs sutartis tiems, kurie kurs pavasarinę moterų drabužių liniją, pasielgsiu žaismingiau. Išsirinkau po du patikusius kiekvienos srities dizainerius. Moteriškų drabužių, batų ir moteriško apatinio trikotažo. Visą šventinį laikotarpį šie dizaineriai varžysis dėl pirmos vietos.
Heilei sudirgo skrandis. Varžytis? Prastos naujienos. Ir ji ne viena taip manė, nes salė murmėjo ir šnarpštė.
Gniauždama nusivylimą, ji metė į Džaredą sumišusį žvilgsnį. Tai sutarčių šį vakarą neįteiks? Betgi jai reikia žinoti. Negavusi sutarties, neteks verslo.
Džaredas nepaisė žvilgsnio ir reikšmingai pakreipė galvą, kad ji atkreiptų dėmesį.
Suraukusi kaktą ji nusuko akis į sceną. Kilus šurmuliui, Rudolfas ne tik nesutriko, bet atrodė patenkintas. Jis nebesišypsojo, bet atvirai kikeno ir pakėlė ranką prašydamas tylos.
Per keletą akimirkų jis suvaldė minią.
Kad nekiltų daugiau triukšmo, skelbiu moteriškų drabužių dizainerių finalo dalyvius, pranešė. Jam pasakius dizainerių pavardes, pasirodė tų dviejų linijų drabužius demonstruojantys modeliai ir perėję per sceną atsistojo už jo.
Heilė sunkiai nurijo seiles stumdama gerklę sugniaužusį kamuolį. Ji jaudinosi ne dėl to, kad pasielgė neatsakingai susiedama viltis su šiuo sandoriu. Visa ritosi žemyn, o šis sandoris buvo vienintelė galimybė.
Ji mindžikavo nuo kojos ant kojos norėdama pajusti, kokie puikūs jos batai. Rudolfas paskelbė batų dizainerių finalo dalyvius. Bet Heilės nerimo nenumaldė nė puošnūs juodos odos smailiakulniai.
Atėjo eilė moteriškam apatiniam trikotažui.
Su didžiule viltimi ji nenuleisdama akių žiūrėjo į uždangą, iš už kurios turėjo pasirodyti modeliai.
Išžingsniavo mergina su itin gundančiais odiniais drabužiais. Jie nė kiek nepriminė įmonės Linksmoji našlė stiliaus, akį rėžė seksualumas. Provokuojantis gašlūniškus geidulius.
Heilė suraukė kaktą. Žinoma, kad ne jos stilius. Bet patrauklus. Tiems, kuriems priimtini gašlūniški geiduliai.
Ar jai priimtini tokie geiduliai? Heilei jų patirti neteko. Kažin ar Grinčas domisi odiniais drabužiais? Nespėjo sau į tą klausimą atsakyti, nes nerimas išstūmė iš galvos mintis apie seksą. Ji sulaikė kvapą.
Ir paskutinė, bet ne prasčiausia moteriško apatinio trikotažo įmonė Linksmoji našlė. Pasirodė mergina, dėvinti balto atlaso naktinius marškinėlius, papuoštus mažyčiais rožių pumpurėliais, šį modelį Heilė pavadino Saldžia vilione.
Jai galvoje pokšėjo fejerverkai, plieskė ryški šviesa, aidėjo garsūs trenksmai, sukilo neįveikiamas jaudulys.
Dievulėliau, dievulėliau, dievulėliau, kartojo ji šokinėdama aukštyn žemyn savo prašmatniaisiais batais. Apsisuko aplink, stipriai suspaudė glėbyje Džaredą, tada ir vėl pasileido šokinėti. Čia mano. Čia mano. Man pavyko.
Jai pavyko. Dabar ji turi progą.
Pralėkė valanda, o galva tebesvaigo. Heilė neturėjo sutarties, bet jai neatsakė. Iš jaunų dienų išmoko priimti viską, kas duodama.
Šaunu. Rudolfui paskelbus naujienas žmonės nesiliovė jos sveikinę. Ir tai gerai. Nors dar maloniau buvo klausytis, kaip gyrė jos kurtus drabužius, kuriuos demonstravo salėje.
Ji jautėsi lyg roko žvaigždė.
Taip rūpinuosi dėl tavęs, brangioji. Gaila, kad tai dar negalutinis atsakymas, tyliai kalbėjo Džaredas, nutaisęs neįprastai rimtą veidą. Žinau, kaip tau reikia šios sutarties, ir reklamavau tave kaip įmanydamas. Bet Rudis smarkiai įsikalė sau į galvą, kad dėl tų varžybų bus daugiau viešumo ir pramogų. Nors jis turi apsispręsti iki Naujųjų metų. Dėl rinkodaros tikslų.
Ką duos tas viešumas? Populiarumą? Naudą? Gal pritrauks naujų klientų, gal mados žurnaluose išspausdins straipsnių? Heilei vėl ėmė kirbėti viduje.
Na numykė Džaredas ir suraukė žvilgančią nosį. Tikrai nemanau, kad jis numatęs daug viešų renginių. Susidarė įspūdis, kad jis tik iš kiekvienos linijos išrinks po dizainerį. Bet penktadienį jis tarėsi su rinkodaros žinovu, tas įtikino, kad reklama bus geresnė, jei ne praneš, o surengs varžytuves.
Na numykė Džaredas ir suraukė žvilgančią nosį. Tikrai nemanau, kad jis numatęs daug viešų renginių. Susidarė įspūdis, kad jis tik iš kiekvienos linijos išrinks po dizainerį. Bet penktadienį jis tarėsi su rinkodaros žinovu, tas įtikino, kad reklama bus geresnė, jei ne praneš, o surengs varžytuves.
O kieno rankose galutinis sprendimas? pasidomėjo ji.
Džaredas nusivaipė ir gūžtelėjo pečiais. Jam aiškiai nepatiko būti visažiniu, kaip jai nieko nežinoti.
Bet Heilė nieko daugiau nebepaklausė, nes prie jų priėjo dabita, apsirengęs šventiškai nusiteikusiu elniu su peteliške iš žalio ir raudono vilnonio audinio.
Sveikinu, ponia Nort. Aš Trentas Leinas, Rudolfo universalinių parduotuvių tinklo fotografas. Džiaugiuosi turėdamas progą pamatyti jūsų kurtų drabužių. Padariau kiekvieno dizainerio pateiktų modelių bandomųjų kadrų, ir man labiausiai patiko jūsiškiai.
Tikrai?
Taip. Alsuoja romantika. Jaudinančia romantika. Primena erotinę fotosesiją, o ne tai, ką rodo naktinis televizijos kanalas Hustler.
Heilė sukikeno kažin ar kanalas Hustler rodo odinius drabužius.
Ir man patinka, sutiko Džaredas. Taip ir pasakiau, kai pamačiau šią drabužių liniją. Tobula. Kito sezono mada ilgesys su aistros potekste. Nuotakai teikia gaivumo, o moteriai pasitikėjimo.
Heilė suraukė nosį vargu ar Džaredas susivokė, kad apibūdino jos puikiuosius drabužių modelius lyg reklamuodamas moterų higienos produktus.
Pakylos vidurį papuošime jūrų augalų ornamentu. Užuolaida bus iš atlasinio audinio. Gal įneštume gulimąjį krėslą su besiilsinčia Kleopatra, garsiai mąstė Trentas, ir Heilė bematant susivokė, kad jiedu su Džaredu, kaip įpratę, svarsto kūrybinius sumanymus.
Gulimąjį krėslą. Puiku, pritarė Džaredas. Tapšnodamas sau per smakrą pridūrė: Gal jį neštų keturi raumeningi vergai?
Neromantiška, paprieštaravo Trentas. Juk žinai, kad Rudis šį sezoną nori būti mados pasaulio lyderis. Jei pasiūlytum vergus, jis rimtai mąstytų, ar nepanaudojus moteriškų drabužių linijoje Kasijos Karver sukurtų permatomų rankovių.
Heilė vos nesudrebėjo. Kasijos sukurtoje linijoje daugiausia mini ir maksi avangardiniai drabužiai, jie naujoviški ir skirti pramogai, tad vargu ar derės prie Linksmosios našlės trikotažinių apatinių. Ji suraukė kaktą jie labiau tiks prie Milanų įmonės odinių drabužių.
Paprasta sutartis, kurią tikėjosi pasirašyti, tapo paini. Pasirinktos linijos turėjo būti suderintos, kad įsilietų į pavasario sezonui skirtą pristatymą.
Net jei Rudis užsigeistų permatomų audinių ir vergų, rinkodaros specialistai nesutiks, nusprendė Džaredas. Užvers jį siaubą keliančiais pardavimo duomenimis nuo to laiko, kai permatomus audinius pradėjo demonstruoti ant podiumo.
O, taip. Taškas jos naudai. Ar to pakaks, kad laimėtų? Heilė sulaikė kvapą o, kad taptų nepastebima. Gal vyrai pamirš, kad ji čia, ir paskleis apie savo įmonę dar žinių, kuriomis ji galėtų panaudoti.
Na, Rudis pageidauja, kad Čerė Bela demonstruotų visą pavasario drabužių liniją, o Linksmosios našlės gaminiai jai tobulai tiks.
Heilei ištrūko jaudulio šūksnis.
Jos modeliai? Puiku? Čerė Bela?
Dievulėliau. Laimės paukštė skrenda taip arti, kad net gali paliesti.
Ji gražiai atrodys ir su Linksmosios našlės, ir su Milanų drabužiais, pritarė Trentas. Baigsis tuo, kad Čerė pati pasirinks, ką nori dėvėti. Spėju, kad jos žodis ir bus lemiamas.
Pirmiausia Rudis turės pasirūpinti, kad ji pasirašytų sutartį. Iki šiol ji susidomėjimo neparodė.
Trentas dirstelėjo į kairę. Džaredas ir Heilė padarė tą patį. Tada jis pažvelgė į dešinę. Jiedu paklusniai pasekė jo akis. Pamiršusi, kad turėtų būti nepastebima, Heilė palinko arčiau, kad geriau girdėtų.
Sklinda gandai, kad Rudis daro, kas tik įmanoma. Kraustosi iš galvos, kad tik Čerė pasirašytų. Išbandė viską. Pažadėjo aukso kalnus. Bet iki šiol jokių rezultatų. Dabar apipylė pažadais jos atstovą. Trentas pažvelgė į abu išplėtęs akis ir sumosavo elnio ausimis, kad būtų aiškiau. Kas pristatys jam Čerę Belą. Tam bus gerai.
Per Heilės kūną nuvilnijo jaudulys, ji net sudrebėjo. Jos drabužėliai kuo puikiausiai tiks Čerei. Ši įspūdingos figūros raudonplaukė pradėjo karjerą kaip sentimentalių dainų atlikėja, vėliau tapo modeliu, vaidino keliuose nereikšminguose spektakliuose. Linksmosios našlės gražiai krentantys moteriški drabužiai jai tiks lyg siūti pagal užsakymą.
Heilė turi daryti viską, kad sudarytų tą sandorį.
Ji susiras Čerės atstovą ar atstovę ir įkalbės išklausyti, kaip tobulai Linksmosios našlės kurti drabužiai tiks šiai retro stiliaus dainų atlikėjai.
Ar kiti dizaineriai tai žino? balsu pasvarstė ji. Pamačiusi susidomėjusius veidus, ji suraukė nosį ir gūžtelėjo pečiais. Ką? Ji nėra nepastebima. Tik įdomu.
Apie tai nutylima, nes daugelis konkurentų norėtų pirmi patekti į Rudolfo pavasario drabužių pristatymą. Abejoju, kad kas nors žinoma, nebent kiti dizaineriai išgavo informaciją iš Rudžio personalo.
Džaredas prunkštelėjo labiau pašaipiai nei linksmai.
Tai reiškia ne, atsakė jis į klausiamą Heilės žvilgsnį.
Tavo konkurentai solidūs ir turi puikiausią reputaciją, brangioji. Kitaip nei tu, jie didžiausi savimylos. Nė nemato reikalo bičiuliautis su Rudžio pagalbininkais. Jie kalbasi tik su Rudžiu arba nė nepraveria burnos.
Ji žvalgėsi po minią gal pastebės salėje moterišką apatinį trikotažą demonstravusių modelių? Atsiduso, kai pro šalį praplaukė lanksti blondinė, apsirengusi Linksmosios našlės kurtais naktiniais marškinėliais. Medvilninis audinys laisvai krito žemyn. Nėriniai vilnijo. Priekyje spindėjo perlinės sagutės, plona medžiaga gludo prie tobulo moters kūno.
Kaip romantiška.
Pats tas Rudolfo verslui, ypač jei reklamos veidu taps Čerė.
Gal tai neatneš nelaimės, bet mintyse ji jau sukosi pergalės šokio žingsneliais.
Kažin kodėl Čerės patikėtinis neragina sudaryti sandorio. Heilė mąstė, ką dar jie slepia. Sudariusi sutartį su Rudolfo universalinių parduotuvių tinklu ji bematant taptų žinoma ne tik šalyje, bet ir užsienyje, argi ne taip?
Tikrai, sutiko Džaredas, jo kaktą išvagojo raukšlės, ir jis virto nusiminusiu imbieriniu žmogeliuku. Nė nenutuokiam, kur čia šuo pakastas. Kad ir plikas, Rudis rausis plaukus.
Gal patikėtiniai priklauso korporacijai. Su kiekvienu klientu jie dirba visi kartu. Sprendžia bendru susitarimu. Nė nežinome, kuris patikėtinis atėjo į pobūvį. Niekas nenumano, tai vyras ar moteris, virkavo Trentas ir dėl to, kad nebeturėjo apie ką liežuvauti, niurzgėjo kaip elnias, kuriam sumažino pašarų racioną. Kaip sakiau, tam, kuris ją įkalbės, smarkiai pasiseks.
Jo dėmesį patraukė modelis su lenktos ledinukų lazdelės tinkliniu kostiumu, nusagstytu klaustuko formos blizgučiais. Trentas pasitaisė peteliškę, išsiblaškęs šyptelėjo Džaredui ir Heilei ir pakreipė galvą.
Na, šnektelėsiu su modeliais ir sužinosiu, gal kam nors atstovauja tiek patys patikėtiniai kaip Čerei.
Šelmiškai nusišypsojęs jis nuėjo.