Tu nepasirengusi įsilieti į mūsų šeimą?
Kristė apsisuko ir dar kartą pažvelgė į savo atspindį veidrodyje. Ši prabangiai apsirengusi moteris atrodė visiškai svetima. Kristė jautėsi lyg nesavame kailyje.
O ar jūs pasirengę mane priimti? atrėmė ji.
Jei tik tu šito nori, atsakė Hedlis.
Jųdviejų žvilgsniai susitiko veidrodyje.
Bet dar ne vėlu, pridūrė jis.
Kam ne vėlu?
Apsigalvoti, rimtai atsakė Hedlis, bet jis tikriausiai juokavo.
Tu blogai mane supratai, Kristė nenorėjo atšaukti vestuvių. Ji nė nesvarstė tokios galimybės. Mergina nesuprato, kaip šis pokalbis pasisuko tokia absurdiška linkme.
Atrodai išsigandusi, pridūrė Hedlis.
Bijau vestuvių. Galbūt eidama prie altoriaus suklupsiu. Bet pati santuoka man nekelia jokios baimės.
Juk Kristė išteka už Verno protingo, sumanaus, galantiško vyro. Vernas investavo į Kristės verslą, pristatė ją aukštuomenės atstovams, nuskraidino į Niujorką bei Paryžių. Vernas Gerhardas yra nuostabiausias vyras pasaulyje.
O kaip Verno tėvai? neatlyžo Hedlis.
Kristė šyptelėjo.
Aš jų šiek tiek baiminuosi.
Hedlis atsipalaidavo ir taip pat nusišypsojo.
O kas jų nesibaimintų?
Nepažįstu nė vieno tokio žmogaus.
Manfredas Gerhardas tikras darboholikas, visiškai neturintis humoro jausmo. Jis buvo griežtas, reiklus, turėjo šaižų balsą ir nepakenčiamas manieras. Doloresa, jo žmona, tikra aukštuomenės dama. Jai labai rūpėjo socialinė padėtis bei pinigai, bet jei atsidurdavo viename kambaryje su Manfredu, visada šokdavo pagal jo dūdelę.
Kristė nepakęstų, jei Vernas elgtųsi kaip Manfredas, tuojau išrėžtų viską, ką mano. Laimė, Vernas visiškai kitoks. Jis nepasielgtų taip kaip jo tėvas. Iki šiol Kristė nepastebėjo nė menkiausio tėvo ir sūnaus panašumo.
Vernas labai artimas tėvams, vėl prašneko Hedlis.
Jis įdėmiai pažvelgė į Kristę ir mergina staiga pagalvojo, jog Verno pusbrolis skaito jos mintis.
Vernas nori įsigyti butą Niujorke. Kristei ši idėja patiko tokiu būdu Vernas nebus taip arti savo šeimos. Nors jis labai mylėjo tėvus, Kristė visai netroško kiekvieną sekmadienio vakarą lankytis pas Gerhardus.
Patikėsiu tik tada, kai pamatysiu savo akimis, nepatikliai mestelėjo Hedlis.
Kristė žinojo, jog Vernas jau tvirtai apsisprendė įsigyti butą.
Be to, Niujorke galėsiu plėsti savo verslą, pridūrė Kristė.
Tikrai neapsigalvosi? neatlyžo jaunikio pusbrolis.
Ne, Kristė atsisuko į Hedlį. Kodėl klausi? Kodėl tau išvis tai rūpi?
Galbūt noriu tave atimti iš Verno.
Labai juokinga.
Hedlis trumpam susimąstė, tačiau netrukus atsainiai gūžtelėjo pečiais.
Aš irgi keistai jaučiuosi šioje šeimoje.
Na, tavo padėtis kitokia. Tu jau priklausai Gerhardams.
Hedlis pažvelgė Kristei tiesiai į akis.
Vadinasi, tvirtai apsisprendei?
Be jokios abejonės. Aš myliu Verną, o Vernas myli mane. Kitkas nesvarbu.
Hedlis pritariamai linktelėjo.
Supratau. Jei negaliu tavęs atkalbėti, tada pasakysiu, kad limuzinas jau laukia apačioje.
Jau laikas? Kristei nudiegė paširdžius.
Mergina įtikinėjo savo, jog tai visiškai normalu. Netrukus ji žengs prie altoriaus kelių šimtų žmonių akivaizdoje vestuvėse dalyvaus Verno tėvai ir visa Čikagos grietinėlė. Tokios vedybų ceremonijos bijotų bet kuri nuotaka.
Tu išbalusi, tarė Hedlis.
Jau sakiau, bijau suklupti eidama prie altoriaus.
Nori, kad palydėčiau?
Mes taip nerepetavome.
Kristės tėvas buvo kalėjime ir ji neturėjo jokio kito vyriškos lyties giminaičio, kuris galėtų palydėti ją prie altoriaus. Bet juk dabar dvidešimt pirmas amžius ir dukters atidavimas jaunikiui atrodytų absurdiškai. Kristė buvo pasiryžusi žengti prie altoriaus viena ji tikėjo susidorosianti.
Vis tiek galiu tau padėti, siūlėsi Hedlis.
Negali. Privalai stovėti prie Verno. Jei lydėsi mane prie altoriaus, pamergių bus daugiau nei pabrolių. Jei Doloresa tai pastebės, ją ištiks širdies smūgis.
Hedlis pasitaisė švarko rankoves.
Manau, tu teisi.
Kristė jau įsivaizdavo šešias pamerges mėlynomis suknelėmis, išsirikiavusias prie altoriaus. Visos rankose laikys baltų ir mėlynų gėlų puokšteles, labai panašias į didžiulę nuotakos puokštę iš rožių ir bijūnų. Doloresa ją pati užsakė Kristei. Puokštė labai sunki, tačiau būsimoji anyta merginą patikino, jog šios vedybos svarbus įvykis ir nuotakos puokštė turi būti matoma iš tolo. Gal ji bus tokia didelė, kad ją bus galima pastebėti net iš Marso?
Ar jau atvežė puokštę? paklausė Kristė slapta vildamasi, kad nereikės po visus namus tampyti tos sunkenybės.
Taip. Tavęs jau laukia apačioje nori padaryti keletą nuotraukų prieš važiuojant į bažnyčią.
Na ką, atėjo lemtinga akimirka, gūždamasi tarė Kristė.
Galime viską pakeisti, pasiūlė Hedlis. Nesunkiai pabėgtume pro rožių sodą.
Užsičiaupk.
Hedlis nusivaipė.
Gerai jau gerai, tyliu.
Kristė šiandien ištekės. Viskas taip greitai. Jungtuvių ceremonija bus labai iškilminga. Ką jau kalbėti apie nepakartojamą Gerhardų šeimynėlę. Šiandien merginai tereikia nueiti prie altoriaus, ištarti sutinku ir nepamiršti šypsotis.
Jau šį vakarą Kristė taps ponia Gerhard. O rytoj tokiu metu jau bus prie Viduržemio jūros, kur praleis įspūdingą medaus mėnesį. Privatus šeimos lėktuvas nuskraidins jaunavedžius į Europą, ten jų lauks prabangi jachta, atitinkanti Gerhardų šeimos socialinę padėtį.
Hedlis ištiesė ranką ir Kristė trumpam į jį atsirėmė. Mergina jautė, jog šią akimirką jai iš tiesų reikia palaikymo.
Susitiksime bažnyčioje, galiausiai pasakė jaunikio pusbrolis.
Kristė gali tai padaryti. Ir padarys. Nebėra kelio atgal. Ir šis jaudulys suprantamas netrukus merginos gyvenimas visiškai pasikeis.
Džeksonas apsivilko brangų smokingą, švariai nusiskuto barzdą, susišukavo ir atvyko prie Šv. Luko katedros šiaurinėje Čikagos dalyje apsimetė vestuvių svečiu. Buvo labai graži birželio diena. Paskutiniai svečiai ką tik įėjo vidun, prie pagrindinių durų išsirikiavę stovėjo pabroliai. Verno Gerhardo niekur nesimatė greičiausiai užtruko prieangyje su vyriausiuoju pabroliu laukdamas Kristės Kordi.
Per pastarąsias tris dienas Džeksonas labai daug sužinojo apie Kristę. Pasirodo, ji ne tik graži, bet ir kūrybinga bei darbšti.
Kristė augo kukliame bute tik su motina. Trentas Kordis, jos tėvas, kartais ją aplankydavo ir teikė nedidelę piniginę paramą. Kristė baigė valstybinį universitetą, vaizduojamųjų menų specialybę. Studijuodama aukštojoje mokykloje neteko motinos ji žuvo automobilio avarijoje.
Baigusi studijas Kristė įsidarbino moteriškų drabužių parduotuvėje. Džeksonas įtarė, jog po darbo mergina kūrė papuošalus.
Taigi, Kristė buvo niekuo neišsiskirianti mergina, gyveno visiškai įprastai, bet vieną dieną sutiko Verną. Keisčiausia, jog Kristės tėvas buvo nuteistas už sukčiavimą. O gal nereikėtų tuo stebėtis? Šiame mieste apstu nusikaltėlių, o vienas jų artimas Džeksono giminaitis.
Apie Verną ir kitus Gerhardus rinkti informaciją buvo kur kas sunkiau. Žiniasklaida Gerhardus liaupsino, reporteriai atsisakė padėti. Šeima turėjo privatų verslą Gerhardų korporaciją. Įmonę dar trečiajame dešimtmetyje įsteigė Verno prosenelis: iš pradžių tai buvo metalo dirbinių parduotuvė, dabar nekilnojamojo turto bei investicinė kompanija.
Nors Gerhardų korporacijos pelnas buvo didžiulis, Džeksonui nepavyko aptikti jokių sukčiavimo pėdsakų. Gerhardai puikiai mokėjo ištaikyti laiką įsigydavo nekilnojamojo turto labai žemomis kainomis, o po kelių mėnesių tų objektų kainos dėl rinkos pokyčių pakildavo kelis kartus. Džeksonas tuo susidomėjo, bet pavieniai pavyzdžiai dar nieko neįrodo. Tuo labiau jog Gerhardai vynioja Kristę aplink pirštą.
Nors Trentas negalėjo tuo patikėti, regis, Kristė ir Vernas nuoširdžiai myli vienas kitą.
Jam labai pasisekė, pasigirdo vieno iš pabrolių, stovinčių ant katedros laiptų, balsas, jis prikaustė Džeksono dėmesį.
Aš jai beveik pasakiau tiesą, mestelėjo kitas pabrolys. Jis atrodė gerokai jaunesnis už kitus. Turėjo išraiškingas rudas akis skiriamąjį Gerhardų šeimos bruožą. Jis buvo aukštesnis už kitus pabrolius ir neabejotinai jaunesnis už Verną. Šio pabrolio šukuosena buvo lyg roko grupės muzikanto.
Kam to reikia? įsiterpė trečiasis pabrolys. Šis vyras buvo žemas, pliktelėjęs, be to, kreivai užsirišęs kaklaraištį. Džeksonas atpažino Verno svainį.
Nemanai, kad ji nusipelnė žinoti? paklausė jaunesnis pabrolys.
Kurių galų? Kristė tikras saldainiukas, pareiškė plikis. Ar matėt jos kūną? O, brolyti!
Taip, vien jos užpakalis ko vertas, šaipydamasis pridūrė kitas pabrolys.
Nieko sau, burbtelėjo Džeksonas. Galbūt Gerhardai ir yra pasakiškai turtingi, tačiau nieko neišmano apie geras manieras.
Tai kam Vernui reikia Greisės? žvalgydamasis aplink kalbėjo jaunesnis pabrolys. Jis privalo nutraukti tą šlykštų romaną.
Nori, kad jis pasitenkintų viena moterimi? paklausė kažkuris pabrolių.
Iki pat gyvenimo galo? valiūkiškai pridūrė kitas.
Taip, net man būtų labai sunku su viena paukštyte. Kartais reikia ramios merginos, sykiais tikros ristūnės, prunkšdamas kalbėjo storulis.
Taip, kaip tik dėl šios priežasties tu duodiesi su Leise Heniberi.
Leisė ir jos iškilumai
Kiti pabroliai pratrūko juoktis.
Vernui labai pasisekė, kraipydamas klubus atžariai tarė pirmasis pabrolys.
Be jokios abejonės, sutiko plikis. Kristė tikra dama, o Greisė mergužėlė laisvalaikiui.
Kristė viską sužinos, neatlyžo keistai susišukavęs pabrolys.
Jei neišpliurpsi, nesužinos, įspėjamai pagrasino pirmasis.
Džeksonas norėjo pats viską pasakyti Kristei. Regis, Vernas tikras kiaulė. Jo draugužiai neką geresni.
Kad ir kaip ten būtų, Greisė laikinas žaisliukas, išrėžė storulis.
Taip, jis gali susirasti ir geresnę, pritarė plikis.
Dėdė Manfredas jau trisdešimt metų į meilužes renkasi tik dvidešimt penkerių metų mergužėles.
Meilužei tai per daug, tokio amžiaus turi būti žmona.
Visi pabroliai, išskyrus patį jauniausią, nusijuokė. Jis susiraukė ir tėškė:
Kristė ypatinga.
Nieko panašaus, pasakė pirmasis pabrolys tapšnodamas jaunėliui per nugarą. Tu dar jaunas, naivus. Be to, visoms tavo merginoms irgi buvo po dvidešimt penkerius metus.
Bet aš jų neapgaudinėjau.
Kol kas.
Verčiau susikaupkime.
Akies krašteliu Džeksonas pastebėjo, kaip prie šaligatvio sustojo du balti limuzinai. Pabroliai taip pat išvydo automobilius, todėl tvarkingai išsirikiavo prie katedros laiptų, juokas ir nerūpestingos šnekos nutilo.
Vadinasi, Vernas neištikimas Kristei. Kaip galima taip žiauriai elgtis su būsima žmona? Tiesa, Džeksonui tai neturi rūpėti. Galbūt Kristė ką nors įtarė ir nusprendė nekreipti dėmesio? O gal mergina nėra tokia protinga, kaip visi mano, ir tiesiog nieko nepastebėjo? Bet greičiausiai viskas daug paprasčiau gali būti, jog Kristė teka už Verno tik dėl pinigų ir jo ištikimybė jai nėra svarbi.
Netrukus prasivėrė vieno automobilio durys ir iš jo išlipo pamergės. Kito limuzino vairuotojas greitai pribėgo prie galinių durelių ir padėjo išlipti nuotakai.
Kristė atsistojo ant šaligatvio ir atlošė pečius. Mergina atrodė tiesiog nuostabiai. Kaštonų spalvos plaukai papuošti kaspinėliais, ant sprando susukti į įmantrų kuodą, palaidos garbanėlės lengvai krito ant veido. Kreminės spalvos pečiai buvo nuogi. Balta suknelė tobulai aptempė Kristės krūtinę ir liemenį, išryškindama nepriekaištingą merginos fūgūrą. Įmantrūs nėriniai bei brangūs papuošalai žėrėte žėrėjo saulėje.
Džeksonas nesvajojo vesti. Bet jei vieną dieną sumanytų įsipareigoti, jo nuotaka atrodytų būtent šitaip. Staiga Džeksonas dar labiau įtūžo ant Verno Gerhardo. Gal jis išprotėjo? Jei Džeksonas bent kartą permiegotų su Kriste, gyvenime nepažvelgtų į jokią kitą moterį.
Linksmos pamergės tvarkingai išsirikiavo taisyklinga eile, limuzinų vairuotojai sėdo į automobilius ir nuvairavo juos į stovėjimo aikštelę.
Na štai, pasakė viena pamergė tvarkydama Kristės šukuoseną ir reikliai apžiūrinėdama makiažą.
Viskas gerai? neramiai pasiteiravo Kristė.
Kuo puikiausiai.
Kristė giliai įkvėpė.
Pamergės lydėjo nuotaką link pagrindinių katedros durų. Džeksonas norėjo prieiti prie Kristės ir pasiūlyti parankę, bet susilaikė.
Kristė pastebėjo Džeksoną. Ji klausiamai įsižiūrėjo į vyrą, lyg bandytų jį atpažinti. Tada jųdviejų žvilgsniai susitiko ir Džeksonas pajuto švelnius virpuliukus ties saulės rezginiu.
Kristės akys buvo žalios, bedugnės ir kažkaip paslaptingai žibėjo prieš saulę. Ši mergina atrodė sąžininga, dora. Staiga Džeksonas suprato, jog Trentas sakė tiesą. Kristė nieku gyvu nesitaikstytų su vyro neištikimybe, vadinasi, ji nieko nežino apie Verno ir kažkokios Greisės santykius.
Džeksonas norėjo garsiai tai išrėkti ir išgelbėti Kristę. Mergina to nežino ir ruošiasi padaryti klaidą. Galbūt didžiausią klaidą gyvenime.
Galbūt Džeksonas turėtų išdrožti visą tiesą tiesiog čia ir dabar, visų akivaizdoje. Tada Kristė bent jau sužinotų, už ko ruošiasi tekėti. Džeksonui nė motais, kad taip sugriautų Verno Gerhardo vestuves. Taigi, Džeksonas greitai sudėliojo žodžius ir jau ketino prabilti.
Bet staiga viena pamergė kažką sušnabždėjo Kristei. Nuotaka nusijuokė, atitraukė žvilgsnį nuo Džeksono, todėl šis nespėjo nieko pasakyti.
Dailiai apsirengusių merginų būrelis užlipo katedros laiptais. Džeksonas pražiopsojo puikią progą.
Jis pasipurtė. Metas važiuoti. Džeksonui čia daugiau nebėra ką veikti jis niekuo negalėjo padėti Trentui, nebent viltis, jog šis klydo. Žinoma, Gerhardai siaubinga šeimynėlė ir, jei jie tikrai suuodė apie deimantų kasyklą, Kristė turės nemenkų bėdų. Bet tai jau ne Džeksono rūpestis. Jis padarė, ką galėjo. Nerado jokių neginčijamų įrodymų, jog Gerhardai niekingi nusikaltėliai.
Atsainiai besišnekučiuojančios pamergės išsirikiavo ant katedros laiptų. Kristė trumpam stabtelėjo, patikrino, ar nepametė auskarų, pirštais palietė kaklo papuošalą ir tvirčiau suėmė didžiulę gėlių puokštę.