Lynne Graham
Aistringasis Leo
Pirmas skyrius
Ak, taip, pamiršau paminėti, kad praeitą savaitę netikėtai susitikau tavo būsimąjį uošvį Rodasą, pasakė Anatolis Zikosas telefonu savo sūnui. Jis šiek tiek nekantravo ir norėjo sužinoti, kada galėtum galų gale paskirti vestuvių datą. Prabėgo jau treji metai, Leo. Kada ketini vesti Mariną?
Šiandien mudu susitarėme papietauti, kaip paslaptį atskleidė Leo. Jis buvo linksmas ir nė kiek nesijaudino dėl tėvo išsakytos užuominos. Nei ji, nei aš neskubame prie altoriaus.
Po trejų metų, patikėk, niekam nepasirodys, kad skubate, sausai pridūrė Anatolis. Ar tikrai nori vesti tą merginą?
Leo Zikosas suraukė kaktą ir nustebęs kilstelėjo tiesius juodus antakius.
Aišku, kad noriu
Turiu omenyje, ne dėl to, kad tau prireikė Kurosų elektronikos bendrovės.
Leo sustingo.
Ne dėl to, kad reikia. Tai diktuoja sveikas protas. Marina man bus tobula žmona.
Tobulų žmonų nebūna, Leo.
Pagalvojęs apie mirusią ir jau apraudotą motiną, Leo stipriai suspaudė plačias jausmingas lūpas, kad neišsprūstų tai, dėl ko paskui tektų gailėtis ir dėl ko suirtų su tėvu atkurtas ryšys. Protingas vyras neturėtų nuolat gręžiotis į praeitį, kurią verčiau pamiršti, niūriai mąstė jis, o jo praeitis dėl tėvų nevykusios santuokos neramiai praleista vaikystė.
Tylą nutraukė nusivylusio Anatolio atodūsis.
Noriu, kad vedęs būtum laimingas, niūriai tarė jis.
Pažadu, tvirtai patikino Leo ir šypsodamasis baigė pokalbį.
Gyvenimas geras, tiesą sakant puikus, padarė išvadą Leo, o jo siaurame tamsiame veide vis dar negeso šypsena, kuriai daugelis moterų negali atsispirti. Tą rytą jis pasirašė sutartį, kuri keletu milijonų pagausins jo turtus, tai dėl to jam paskambino tėvas. Ir jis visiškai teisus manydamas, kad Leo nebūtina vesti Marinos dėl kraičio jos tėvo elektronikos bendrovės. Leo ir neketina vesti Marinos dėl išskaičiavimo.
Būdamas aštuoniolikos, jau patyręs, ką reiškia gyventi nuolat nesutariant netinkantiems į porą tėvams, Leo susirašė būtinas savo būsimos žmonos savybes. Marina Kuros pasižymėjo visomis jomis. Ji buvo turtinga, graži, protinga, be to, puikiai išauklėta, kaip ir jis pats. Juodu siejo daug bendro, bet meilės tarp jų nebuvo ir jie nesijautė susisaistę. Ateityje jiedu siektų gyventi santarvėje ir laisvi, o ne būti priklausomi nuo pavojingų geismų ir audringų jausmų. Su Marina, kurią Leo pažįsta nuo vaikų darželio, negrės jokie nemalonūs netikėtumai.
Visai atleistina, kad jaučiasi šiek tiek savimi patenkintas, galvojo Leo, kai limuzinu atvyko į prieplauką Prancūzijos Žydrajame krante, kur jo laukė jachta. Spinduliuodamas iš pasitenkinimo, jis sėdo į Graikų deivę, vieną iš didžiausių jachtų pasaulyje. Būdamas dvidešimt penkerių jis užsidirbo savo pirmąjį milijardą, o dar po penkerių metų galėjo mėgautis gyvenimu kaip niekada anksčiau, bet vis tik norėjo užsitikrinti laiko, kad pagaliau, ištisas savaites dirbęs po aštuoniolika valandų per parą, galėtų atsigauti, nors negailestingas verslo pasaulis buvo kaip tik ta aplinka, kurioje jis jautėsi geriausiai.
Gera matyti jus laive, pone, pasitiko jį anglas kapitonas. Panelė Kuros laukia jūsų salone.
Marina atidžiai apžiūrinėjo paveikslą, kurį Leo neseniai buvo nusipirkęs. Jo sužadėtinė, aukšta liekna elegantiška brunetė, kuria jis visada žavėjosi, atsisuko ir pasveikino jį plačia šypsena.
Nustebau gavęs tavo žinutę, prisipažino Leo ir pasisveikino pakštelėjęs jai į skruostą. Ką veiki šiuose kraštuose?
Savaitgalį su draugais keliauju į vilą, paaiškino Marina. Pamaniau, kad mudviem laikas pasišnekėti. Mano tėvas turbūt užsiminė apie vedybas
Žinios sklinda greitai, ironiškai pastebėjo Leo. Matyt, tavo tėvas mažumėlę nekantrauja.
Marina suraukė nosį ir ėmė neramiai vaikštinėti po erdvų saloną.
Na, jis turi tam priežastį. Turiu prisipažinti, kad pastaruoju metu buvau šiek tiek neapdairi, atsakė ji ir nerūpestingai truktelėjo šilkais pridengtą petį.
Kaip tai neapdairi? paklausė Leo.
Maniau, susitarėme, kad iki vestuvių neprivalėsime vienas kitam aiškintis, papriekaištavo Marina.
Jei ir susitarėme gyventi, kaip kuriam patinka, susituokę būsime priversti surimtėti, sutiko Leo. Bet kaip tavo sužadėtinis manau turįs teisę žinoti, ką reiškia tas tavo neapdairi.
Marina nutvilkė jį piktu žvilgsniu.
Ak, Leo, nebūk įkyrus! Lyg tau rūpėtų. Lyg mane mylėtum ar panašiai!
Leo nieko neatsakė, nes jau seniai buvo patyręs, jog norint, kad Marina nurimtų ir greičiau imtų atvirauti, verčiau patylėti.
Na, gerai! nenoriai atšovė Marina ir ant prabangios sofos irzliai nusviedė šilkinį šaliką. Turiu aistringą romaną apie kurį jau šnekama, ir dėl to apgailestauju, bet, tiesą sakant, kaip galiu sukliudyti žmonėms apie mane liežuvauti?
Leo pakrutino plačius pečius, dengiamus puikiai pasiūto švarko.
Ar labai aistringą? švelniai paklausė jis.
Marina užvertė akis ir pratrūko juoktis.
Juk nejauti nė kruopelytės pavydo, tiesa?
Tikrai ne, bet vis vien noriu žinoti, kodėl tavo tėvas taip susirūpino, jog verčia mudu nedelsiant paskirti vestuvių datą?
Marina nusivaipė.
Na, jei labai nori žinoti, mano meilužis vedęs
Leo tik dar labiau įsitempė, o tamsios jo akys po tankiomis juodomis blakstienomis susiaurėjo. Jis apstulbo ir nusivylė Marina. Svetimavimas Leo buvo atgrasus, ir jis lemiamai suklydo pamanęs, kad ir Marinai nesvetima tokia moralinė nuostata. Vaikystėje jam teko patirti tėvo ilgalaikio meilės romano pasekmes, ir tik po daugelio metų atleido jam už tą nesantuokinį ryšį. Vienintelio dalyko jis neleido sau kūniškų santykių srityje užmegzti meilės romano su ištekėjusia moterimi.
Ak, liaukis, Leo! atsakydama į jo iškalbingą tylą visa paraudusi iš pykčio gynėsi Marina. Tokie jausmai visada greitai nuslopsta žinai tai taip pat gerai kaip aš!
Nenorėčiau pritarti. Juoba kad tokie painūs santykiai pakenks tavo reputacijai, kartu ir manajai, pasipiktino Leo.
Tą patį galėčiau pasakyti apie erotinių šokių šokėją, su kuria praeitą vasarą plaukiojai jachta po Viduržemio jūrą. Nepasakytum, kad tas bjaurus nutikimas būtų pridėjęs šlovės tavo rafinuotam įvaizdžiui, dygiai pastebėjo Marina.
Kaip ir reikėjo tikėtis, jis net nesusiraukė, bet nuo jo žvilgsnio ji nejaukiai paraudo. Leo Zikosą buvo sunku sutrikdyti, o ir pastovūs seksualiniai santykiai jam buvo tas pats kaip valgymas ar mankšta, vertino jis visa tai vienodai. Leo protingas ir nematė reikalo aiškintis, kol juodu su Marina nesiejo vedybinis guolis. Dėl to, kad per ilgą sužadėtuvių laikotarpį jie nusprendė būti vienas nuo kito nepriklausomi ir abu turėti meilužių, buvo nutarę mylėtis tik po vestuvių.
Tobulų žmonų nebūna, visai neseniai jam pasakė tėvas, tačiau Leo nesitikėjo, kad taip greitai bus pateiktas neginčijamas to teiginio įrodymas. Jis pakeitė savo nuomonę apie Mariną, nes ji nematė nieko bloga miegoti su kitos moters sutuoktiniu. Gal jo požiūris jau atgyvenęs ir neracionalus? Gal kalta vaikystės patirtis, kuri daro įtaką jo, dabar jau suaugusio vyro, nuomonei? Jis gerai žinojo, kad kai kurie jo draugai palaiko nesantuokinius ryšius, bet jam būtų nepriimtina, jei taip elgtųsi kas nors iš jo artimos aplinkos, o ypač šeimos narys.
Atleisk, bet turiu galvoti ir apie savo tėvą. Jis dar neplanuoja ilsėtis ir perduoti vadovavimą įmonei į tavo rankas, bet būgštauja, kad tave atbaidysiu, nusiminusi kalbėjo Marina. Kaip, matyt, aš pasielgiau su tavo broliu
Leo įsitempė, jam nepatiko, kad ji jam tai priminė, nes manė iki šiol Mariną suklydus vienintelį kartą, kai gerai nepagalvojusi ji leidosi į vienos nakties nuotykį su jo įbroliu, kurio jis nekentė. Kad po to Bastjenas pasielgė su Marina pasibaisėtinai. Leo niekada to neužmirš, nes Marina buvo geriausia jo draugė ir jis ja besąlygiškai pasitikėjo.
Kad visi būtų patenkinti, gal turėtume paskirti vestuvių datą, ironiškai pasiūlė Marina. Man tik dvidešimt devyneri, bet tėvas būgštauja, kad mudu per seni pagimdyti jam taip trokštamų anūkų.
Marinai paminėjus vaikus, Leo suraukė kaktą ir vos susilaikė nekrūptelėjęs. Jis dar nepasiruošęs tapti tėvu. Tėvystė reikalauja tam tikros brandos ir nesavanaudiškumo, kurių, tikėtina, jis laikui bėgant įgis.
Ar tiktų, jei vestuvėms pasirinktume spalio mėnesį? pasiūlė Marina taip ramiai, jog buvo galima manyti, kad ji nė nesupranta, kaip jam nesmagu. Nesu nuotaka siaubūnė, pasiruošti man pakaks trijų mėnesių. Galvoju apie bohemišką pokylį Londone mudviejų šeimos narių ir artimiausių draugų apsupty.
Jiedu valgė pietus denyje ir dalijosi naujienomis apie bendrus draugus. Pokalbis vyko labai kultūringai, jie nepersimetė nė vienu piktu žodžiu. Marinai išvykus, Leo save ramino, kad neprarado kantrybės. Nors pritarė vedybų datai, tačiau liko labai nepatenkintas. Ir dar atsitiko šis tas netikėto Leo apstulbo staiga supratęs, kad iš tiesų jaučiasi patekęs į spąstus.
Tai paistalai, Greise. Aišku, kad vyksi į Turkiją su Džene, Greisės teta Dela Donovan pertraukė dukterėčios prieštaravimus, kaip įprasta, stačiokiškai ir valdingai. Ar supranti, kad tai nemokamos atostogos? Tas, kuris turi nors truputėlį sveiko proto, nenusuks nosies nuo tokio pasiūlymo!
Greisė neatitraukė akių nuo gražaus sodo už tetos ir dėdės solidaus namo šiaurinėje Londono dalyje. Jos galvoje buvo tikra painiava, nes skubiai bandė sugalvoti mandagų pasiteisinimą, kad išvengtų abejotino malonumo atostogauti su pussesere.
Juk tu jau išlaikei tuos kvailus egzaminus, tiesa? cyptelėjo jos pusseserė Dženė nuo odinės sofos, stovinčios kambarėlyje šalia virtuvės, kur sėdėjo Greisė ir Dženės motina. Motina ir dukra buvo labai panašios abi aukštos lieknos blondinės, priešingai nei Greisė, kuri buvo nedidelio ūgio, kaip ugnis raudonais gaurais ir strazdanota.
Taip, bet Greisė turėjo pasistengti nuslėpti žaliose akyse šmėstelėjusį nerimą ir neišsiduoti, jog ketino, kai turės laiko, padirbėti vietiniame bare, kad susitaupytų šiek tiek pinigų ir vasaros pabaigoje grįžusi į universitetą nejaustų jų stygiaus. Kiekvieną užuominą, kad jai reikėtų finansinės paramos, teta sutikdavo priešiškai ir laikydavo tai prasto tono išraiška. Kita vertus, nors jos teta buvo įtakinga advokatė, o dėdė gerai apmokamas verslo vadovas, Greisė tik tada gaudavo pinigų, kai jų užsidirbdavo. Nuo pat vaikystės Greisė juto, kad namuose jos ir Dženės padėtis labai skiriasi.
Dženė gaudavo kišenpinigių, o Greisė atliktinų namų ruošos darbų sąrašą. Jai, tuomet dar dešimtmetei, buvo paaiškinta, kad ji nėra tikra jų duktė, kad nieko nepaveldės nei iš tetos, nei iš dėdės ir kad suaugusi turės verstis pati. Tad Dženė lankė privačią mokyklą, Greisė valstybinę, kuri arčiau namų. Dženė lankė jojimo pamokas ir turėjo savo žirgą, o Greisė, jei kada tekdavo pajodinėti, turėjo po pamokų kasdien valyti jojimo mokyklos arklides. Dženei ruošdavo gimtadienio vakarėlius ir leisdavo miegoti pas drauges, o Greisei tai buvo užginta. Dženė baigė gimnaziją, išlaikė valstybinius egzaminus, iškart įstojo į universitetą, o dvidešimt penkerių jau dirbo populiariam madų žurnalui. Greisė šešiolikos turėjo mesti mokyklą ir slaugyti dabar jau mirusią Delos motiną ponią Grei. Ligonės slaugymas bei siekis tęsti mokslus neakivaizdiniu būdu iš jos atėmė nerūpestingus paauglystės metus.
Gėda dėl karčių apmąstymų raudoniu nudažė Greisės širdies formos veidą. Ji suprato, kad neturi jokios teisės jausti kartėlį, nes visus tuos metus slaugydama neįgaliąją grąžino skolą šeimai, kuri ja pačia rūpinosi vaikystėje. Šiaip ar taip, Greisę po motinos mirties priglaudė Donovanai, o ne kas kitas. Jei dėdė nebūtų įsikišęs, ji būtų patekusi į globos sistemos gniaužtus, ir nors Donovanai jos nemylėjo ir nesielgė taip gerai kaip su savo dukra, pas juos jai buvo saugu, ji galėjo lankyti gerą mokyklą.
Tai kas, kad ji jų namuose gyvena lyg našlaitė Viktorijos laikų labdaros įstaigoje? Tai palyginti maža kaina už pastovų valgį ir patogų miegamąjį, tvirtino ji sau. Greisė nuolat sau tai primindavo, kai dėdės šeimos nariai reikalaudavo iš jos paslaugumo, ir prikandusi liežuvį vaizdavo, kad tos paslaugos jai mielos, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Kartais ją suimdavo baimė, kad ims ir pratrūks, tad teko nuolatos valdytis ir sekti, kad kartais neišsprūstų koks žodis.
Na, tada, manau, tu sudarysi man keblumų, virkavo Dženė, lyg būtų jaunesnė, nei iš tikrųjų buvo. Juk mergaitės vienos nevyksta atostogauti, tiesa? O nė viena mano draugė neturi tiek laiko, kad galėtų vykti drauge. Patikėk, tu likai vienintelė, Greise.
Greisė suspaudė putnias lūpas ir nubraukė vilnijančias raudonas garbanas nuo kaktos, kur nuo įtampos susimetė skausmas. Jos pusseserės geriausiai draugei Lolai, kuri ketino lydėti ją kelionėje, per automobilio avariją lūžo abi kojos. Deja, tai buvo vienintelė priežastis, dėl kurios Greisė buvo pakviesta užimti Lolos vietą. Greisė nenorėjo lydėti Dženės, nors jau labai seniai jai neteko mėgautis atostogomis.
Liūdna dar ir tai, kad Dženė nemėgo Greisės. Niekada nemėgo, ir net suaugusios jos vengė leisti laiką kartu. Dženė buvo dievinamas vienintelis vaikas ir piktinosi, kad šeimoje atsirado dar viena mergaitė, o Greisė net nebuvo tikra, ar galėtų kaltinti savo pusseserę dėl jos priešiškumo. Donovanai tikėjosi, kad jų dukteriai Greisė bus kaip sesuo, bet gal dėl to, kad tarp mergaičių tebuvo vienų metų skirtumas, Dženei prabudo noras varžytis. Padėtis dar pablogėjo, kai Greisės mokslo pasiekimai pasirodė žymiai aukštesni ir ji, nepaisant pertraukto mokslo, įstojo mokytis medicinos.
Kai liko tiek mažai laiko, manau, nieko tau daugiau nebelieka, tik Greisė. Dela užjaučiamai ir supratingai pažvelgė į savo dukterį. Bet esu tikra, kad ji panorės palaikyti tau draugiją.
Dženė suaimanavo.
Ji beveik negeria alkoholinių gėrimų. Neturi vaikino. Daugiau nieko neveikia, tik mokosi. Ji lyg iš praeito šimtmečio!
Dela susierzinusi pažvelgė į Greisę.
Juk tu vyksi su Džene, tiesa? primygtinai reikalavo ji. Nenoriu patirti išlaidų keisdama pavardę ant užsakymo dokumentų, jei atsisakytum.
Vyksiu, jei Dženė taip nori Greisė žinojo, kada reikia nusileisti, nes Delai priešgyniauti nevalia.
Kadangi gyvendama po Donovanų namų stogu mokėjo tik nedidelę nuomos dalį, lemiamais šeimos gyvenimo momentais Greisė turėjo daryti tai, kas liepiama, patinka jai tai ar ne. Dar vaikystėje buvo patyrusi, kad ji savaime turi jiems paklusti, o jai nenorint vykdyti nurodymų su pasipiktinimu buvo priekaištaujama dėl nedėkingumo.