Aš duosiu tau darbo, atšovė Savana, kaip ja dėta atšautų bet kuri kita nusiminusi mama. Susigriebusi, ką pasakė, ji vos nesudejavo. Atleisk, Brajau, turiu daug rūpesčių ir ši naktis ne pati tinkamiausia pasikviesti ką nors pas mus miegoti.
Tada aš galėjau pasilikti pas Koną. Jo mama neprieštarautų.
Taiklus smūgis, niūriai pagalvojo Savana sukdama į keliuką.
O tavo mama prieštarauja, čempione, ir tu neturi iš ko rinktis. Pirmiausia gali išnešti šiukšles, kurių neišnešei iš ryto, o paskui susitvarkyti tą juodąją skylę, iki šiol laikomą tavo kambariu. Vėliau imkis matematikos, jei nenori mokytis vasarą.
Nuostabu. Kai tik Savana sustabdė automobilį, Brajanas iššoko iš jo ir užtrenkė dureles. Paskui kažką sumurmėjo apie tai, kad jam dar blogiau negu kalėjime, kai ji net per ausis leidžia dūmus.
Brajanai Moningstarai! pratrūko Savana. Jam atsisukus, abu kurį laiką stovėjo žaibuodami akimis, kurios buvo beveik juodos iš įsiūčio, skruostai paraudę. Kodėl, po perkūnais, tu toks panašus į mane? griežtai paklausė. Tada pakėlė veidą į saulę. Labiau pasistengusi galėjau turėti mielą, tylią, gerai išauklėtą mergaitę, o ne piktą berniūkštį didelėmis pėdomis.
Jo lūpos sutrūkčiojo.
Tada pati turėtum išnešti šiukšles. Mergaitė verkšlentų ir sakytų, kad tai per daug nešvarus darbas.
Aš ir pati galiu išnešti šiukšles, atrėžė ji. Manau, taip ir padarysiu, kai ir tave išmesiu į šiukšlinę.
Ji pamėgino jį sučiupti, bet berniukas juokdamasis atšoko.
Tu per sena mane pagauti.
Nejaugi? Ji metėsi į priekį ir puolė šlaitu aukštyn paskui jį. Brajanas sustojo, ėmė šūkauti tyčiodamasis. Tai buvo klaida. Savana sučiupo jį ne todėl, kad bėgo greitai, o kad labiau patyrusi, be to, bėgti reikėjo netoli, ir abu nugriuvo ant žolės.
Kuris iš mudviejų senas, gudruoli?
Tu! suklykė jis juokdamasis, kai ji negailestingai suleido pirštus jam tarp šonkaulių. Tau beveik trisdešimt.
Ne. Atsiimk savo žodžius. Ji sugriebė jį apkabinusi už kaklo ir krumpliais patrynė plaukus. Atsiimk savo žodžius ir skaičiuok, Einšteine. Kiek bus iš trisdešimt atimti dvidešimt šešis?
Nieko! sušuko jis. Nulis! Išsigandęs, kad gali prišlapinti kelnes, jei mama nesiliaus kutenusi, berniukas pasidavė: Gerai, jau gerai, bus keturi.
Prisimink tai. Ir nepamiršk, kas vis dar pajėgia tave nugalėti. Ji apkabino sūnų taip vikriai ir taip stipriai, kad jis net sumirksėjo. Aš myliu tave, Brajanai. Labai myliu.
Jėzau, mama! Jis beviltiškai mėgino ištrūkti. Žinau.
Atsiprašau, kad piktai su tavimi kalbėjau.
Jis sutrikęs pabalino akis. Jose jau buvo galima įžvelgti apgailestavimą.
Ko gero, ir aš turiu atsiprašyti.
Konoras galės nakvoti pas mus kitą savaitgalį. Pažadu.
Gerai, puiku.
Savana nepaleido sūnaus ir jis susiraukė. Tačiau buvo ne taip jau blogai, kad ji laikė apkabinusi... nes kitų berniukų arti nebuvo ir jie to nematė. Mama nuostabiai kvepėjo, o jos rankos buvo švelnios. Atmintyje blykstelėjo prisiminimas, kaip ji supo jį ir ramino.
Jis buvo dar mažas ir tikėjo, kad viskas amžinai bus taip, kaip yra. Mama visada buvo ir bus. Brajanas padėjo galvą jai ant peties ir nepasitraukė, kai ji ėmė glostyti jam plaukus.
Gal kiek vėliau išsikepsime ko nors lauko kepsninėje?
Žinoma. Nori gardžiųjų mėsainių?
Taip. Ir keptų bulvyčių.
Koks mėsainis be bulvyčių? sumurmėjo ji ir atsiduso. Brajanai, ar Konoras tau pasakojo ką nors apie savo tėvą?
Ji pajuto, kaip sūnus sustingo, ir švelniai pabučiavo jį į galvą.
Ar tai paslaptis?
Panašiai.
Nenoriu versti tavęs išduoti paslaptį. Tačiau šiandien sužinojau, kad Konoro tėvas mušdavo jo mamą. Pamaniau, jeigu Konoras tau apie tai pasakojo, gal nori pasikalbėti su manimi?
Brajanas iš tikrųjų norėjo pasikalbėti su mama nuo tos minutės, kai Konoras jam viską papasakojo. Konoras net apsiverkė... o Brajanas apsimetė nepastebintis. Tokių dalykų berniukai motinoms nepasakoja.
Konas sakė, jo tėvas sėdi kalėjime už tai, kad sumušė mamą. Dar sakė, kad jis mušdavo ją žiauriai, iki mėlynių, be to, smarkiai gėrė. Dabar jie skiriasi.
Suprantama. Gyvenime Savana buvo mačiusi daugybę tokių vyrų kaip Džo Dolinas ir nepaliovė jų niekinusi. Ar jis mušdavo ir Konorą? Ir Emą?
Emos ne. Buvo dar vienas dalykas, apie kurį kalbėti rizikinga, tačiau Brajanas nesusivaldė ir išpliurpė viską. Užtai Konui kliūdavo. Tada, kai šalia nebūdavo mamos. Jis pravardžiuodavo jį ir stumdydavo. Sakydavo, kad Konas ištižėlis lepūnėlis, nes mėgsta skaityti knygas ir rašyti rašinius. Bet juk Konas ne ištižėlis.
Žinoma, ne.
Jis tikrai labai protingas. Jam beveik nereikia mokytis, ir taip viską žino. Tačiau ranką klasėje kelia retai. Mokytoja turi jo paklausti. Brajanas spoksojo į mišką nuo įniršio patamsėjusiu veidu. Kai kurie vaikai kimba prie jo, šaiposi. Dėl tėvo ir dėl to, kad jam nepavyksta toli numesti beisbolo kamuoliuko, vadina jį mokytojos numylėtiniu. Bet kai aš prieinu, jie palieka jį ramybėje.
Savana užsimerkė ir skruostu prisiglaudė Brajanui prie galvos.
Tu tikras šaunuolis.
Po velnių... po galais, vikriai pasitaisė. Juk priekabiautojai iš tikrųjų patys yra tikri ištižėliai, tiesa?
Tiesa. Konas ne vienintelis yra protingas. Ji atsiduso. Brajanai, mums reikia pasikalbėti. Ar prisimeni tą dieną, kai grįžęs namo radai čia poną Makeidą?
Žinoma.
Jis advokatas ir buvo atvykęs su reikalu.
Ar mes papuolėme į bėdą?
Ne. Ji atsuko sūnų veidu į save. Mes neturime bėdų. Viskas gerai. Ponas Makeidas buvo atvažiavęs pranešti... Mirė mano tėvas, Brajanai.
A... Jis nieko nepajuto, tik truputį nustebo. Nebuvo matęs senelio. Žinojo tik tai, ką pasakė mama senelis dalyvauja rodeo turnyruose ir daug keliauja. Tikriausiai buvo labai senas.
Taip. Kiek iš tikrųjų jam buvo? Penkiasdešimt? Šešiasdešimt? Pati nežinojo. Aš tau papasakojau ne viską. Prieš daug metų aš susipykau su tėvu ir išėjau iš namų.
Juk negalėjo ji pasakyti vaikui, nuostabiam savo sūnui, kad jis ir buvo to konflikto priežastis. Ne, to ji nepasakys. Jokiu būdu.
Šiaip ar taip, aš palikau namus ir mūsų ryšiai, taip sakant, nutrūko.
Kaip ponas Makeidas sužinojo, kad jis mirė? Ar pažinojo senelį?
Ne, išgirdo iš kito advokato. Tavo senelis susižeidė, ko gero, tai privertė jį susimąstyti. Oklahomoje jis pasamdė advokatą, kad mus surastų, o tas advokatas paskambino ponui Makeidui. Tai šiek tiek užtruko, galų gale ponas Makeidas atvažiavo ir pranešė man šią žinią. Ir tai, kad tavo senelis paliko pinigų.
O, tikrai?
Taip, maždaug septynis tūkstančius...
Dolerių? užbaigė sakinį Brajanas išpūtęs akis iš nustebimo. Tai buvo didžiulė krūva pinigų. Pakaktų nusipirkti naują dviratį, naują beisbolo pirštinę ir Kelo Ripkino beisbolo kortelę, kurios taip troško. Ar mes juos gausime? Taip paprastai?
Man dar reikia pasirašyti kai kuriuos dokumentus.
Brajanas susirūpinęs pažvelgė į motiną ir dolerių vaizdas išnyko jam iš akių.
Kodėl tu nenori tų pinigų?
Aš... Ak, Brajanai. Nusiminusi Savana prisitraukė kojas ir nuleido galvą ant kelių. Nežinau, kaip tau paaiškinti. Visus tuos metus aš labai pykau ant tėvo. Ir dabar pykstu, kad jis per ilgai laukė ir galiausiai numirė.
Brajanas susimąstęs paglostė jai galvą.
Gal jis taip atsiprašo? O jeigu tu priimsi jo pinigus, tai irgi savotiškai atsiprašysi, argi ne?
Viskas paprasta. Savana nusijuokė.
Kaip aš pati apie tai nepagalvojau? Ji vangiai pakėlė galvą ir atidžiai nužvelgė sūnaus veidą. Manai, turėtume juos priimti?
Nebūtinai. Brajanas pamatė, kaip jo išsvajota Kelo Ripkino kortelė nusklendžia į tolį. Juk tu turi darbą, dabar mes jau įsigijome namą.
Ne, sušnabždėjo ji, nebūtinai. Savanai nuo pečių tarsi kalnas nusirito. Jiems ne taip labai tų pinigų reikėjo, kaip tik todėl ir galėjo juos priimti. Pirmadienį nuvažiuosiu pas poną Makeidą ir paprašysiu, kad pervestų mums pinigus.
Šaunu! Brajanas pašoko iš džiaugsmo. Paskambinsiu Konui ir pasakysiu, jog mes praturtėjome.
Ne.
Jis staigiai sustojo.
Bet, mama...
Ne. Labai negražu girtis pinigais. Be to, bus geriau, jei iš karto tau pasakysiu, čempione. Gavę tuos pinigus mes netapsime turtingi. Aš juos padėsiu į sąskaitą tavo studijoms.
Brajanas išsižiojo iš nustebimo.
Studijoms? Juk studijuosiu aš dar po šimto metų. O gal išvis nestosiu į koledžą.
Tai priklausys nuo tavęs, bet pinigus tam reikalui palaikysime.
O Dieve! Būdamas vos devynerių metų Brajanas patyrė, ką reiškia įgyti turtą ir čia pat jį prarasti. Visus?
Visus. Nelaimingas sūnaus veidas privertė ją šiek tiek pakeisti nuomonę. Tiksliau beveik visus. Galėsi nusipirkti kokį nors vieną daiktą kaip senelio dovaną.
Vėl atgimė viltis.
Kokį norėsiu?
Vieną daiktą, bet pirkti reikia protingai. Paauksuota korvetė2 jau slysteli už sveiko proto ribų.
Brajanas šūktelėjo ir prilėkęs apkabino mamą.
Eisiu pavartyti beisbolo kortelių kainų katalogą.
Ji žiūrėjo, kaip jis visu greičiu skuodžia link namo, užlekia į prieangį ir įpuolęs vidun su kurtinamu trenksmu užtrenkia paskui save duris.
Vėliau, kai Savana lauko kepsninėje kepė kepsnius, o Brajanas sėdėjo susirangęs netoliese su kainų katalogu rankose ir svajojo apie šlovę, Džeradas kitoje vaiduoklių pilno miško pusėje galvojo apie ją.
Vėliau, kai Savana lauko kepsninėje kepė kepsnius, o Brajanas sėdėjo susirangęs netoliese su kainų katalogu rankose ir svajojo apie šlovę, Džeradas kitoje vaiduoklių pilno miško pusėje galvojo apie ją.
Jis degte degė pagunda nueiti per mišką ir užbaigti kivirčą, kurį Savana pradėjo šią popietę ant šaligatvio priešais Edės užkandinę.
Tačiau dygaus būdo moterys jam nepatinka, priminė sau Džeradas ir ėmė sūpuotis krėsle. O dygliuotos, negana to, ūmios ir su miglota praeitimi jam patinka dar mažiau. Vis dėlto negalima tvirtinti, kad Savana visai jo nedomina, be to, jam patinka dėlioti dėliones.
Džerado gyvenimas šiuo metu tekėjo ramia vaga. Žinoma, jis mielai pabendrautų su šia moterimi... bet apie rimtesnius santykius neverta nė galvoti. Užtektų vieno kito pasimatymo, kurie baigtųsi fizine sueitimi. Galų gale, net miręs vyras norėtų pasivolioti su taip atrodančia moterimi.
O Džeradas Makeidas dar ne numirėlis.
Bet nėra kvailas. Iš moters, užsipuolusios jį šią popietę, gali laukti tik rūpesčių. Ūmaus būdo žmogui, tokiam kaip jis, mažiausiai reikia susidurti su kitu tokiu pat. Štai dėl ko jam labiau patiko ramios, susitvardančios, protingos moterys.
Tokios kaip jo buvusi žmona. Ją prisiminus Džerado veidą iškreipė grimasa. Ji buvo tokia šaltakraujiška, kad jam kartais kildavo noras prikišti jai prie burnos veidrodėlį ir pažiūrėti, ar ji dar kvėpuoja.