A, taip. Šeinas buvo apie tai pamiršęs. Turėjome šiokių tokių rūpesčių, karvė veršiavosi. Veršiuko padėtis buvo netaisyklinga. Tik neseniai baigėme.
O! Regana staiga susirūpino. Atmetusi atgal vešlius medaus spalvos plaukus ji skubiai įžengė vidun. Ar viskas gerai?
Tiesiog puikiai. Labas, Natai.
Na jau ne. Nors vograujantis kūdikis ištiesė rankutes į dėdę, Regana nusisuko į šalį. Judu purvini. Tuojau pat eikite nusiprausti.
Devinas prisimerkęs nužvelgė Šeiną ir skausmingai atsiduso.
Man reikėjo ką nors primušti. Tu pasitaikei po ranka. Be to, turi per ilgą liežuvį.
Šeinas atsargiai palietė kruviną lūpą.
Tu netikėtai mane užsipuolei.
Tai kas?
Lieku skolingas.
Gana, vyručiai, pasibučiuokite ir susitaikykite.
Šeinas ir Devinas pažvelgė į Reifą, o Regana sugriežė dantimis.
Tučtuojau liaukitės. Jeigu daugiau nesipešite, aš išvirsiu vakarienę.
Geras pasiūlymas, apsidžiaugė Šeinas.
Bet kad man nesirodytumėte virtuvėje, kol... Kas čia per triukšmas?
Koks triukšmas? Devinas atgniaužė kovai parengtus kumščius ir įsiklausė. Ausis pasiekė švelnus unkštimas, vos girdimas per Nato veblenimą. Nė nesudvejojęs jis dideliais žingsniais nuėjo per tvartą ir pažiūrėjo į kitą gardą. Atrodo, šiandien vaikavimosi diena. Estela jau veda jauniklius.
Estela! It paklaikęs tėvas Šeinas skriste perskrido per tvartą ir įpuolė į gardą prie besikamuojančios kalės. Ak, brangute, kodėl nepašaukei manęs? Jėzau, ji du jau turi.
Fredas tikriausiai lauke dalija cigarus4. Prie gardo stovintis Reifas pasilenkė ir pabučiavo žmoną, paskui sūnų. Žinau, kaip jis jaučiasi.
Pamatęs baimę Šeino akyse Devinas papurtė galvą. Jie daugybę kartų matė, kaip gyvuliai ūkyje atsiveda jauniklius, bet dabar tai neturėjo reikšmės. Čia buvo Estela, o tai, ką Šeinas jai jautė, buvo labai panašu į tikrą meilę. Jis įėjo į gardą ir pritūpė šalia brolio.
Jai puikiai sekasi. Devinas apkabino Šeiną per pečius.
Taip manai?
Žinoma. Juk ji Makeidų šeimos narė, ar ne? Jis pažvelgė į Reganą ir pamerkė akį. Makeidų moterys geriausios iš visų.
Pagaliau kalė apsivaikavo, vyrai nusiprausė ir persirengė, vakarienė buvo išvirta, šešių sveikų Fredo ir Estelos šunyčių atėjimas į šį pasaulį atšvęstas ir Devinas vėl grįžo į šerifo būstinę. Per daug nerimavo, kad galėtų pasilikti ūkyje. Nors ilgai mirko vonioje norėdamas sušvelninti muštynių su Šeinu padarinius, atsipalaiduoti nepavyko.
Važiuodamas pro viešbutuką sulėtino greitį matė šviesas antrame ir trečiame aukštuose. Paniuręs nuspaudė greičio pedalą ir nurūko į miestelį.
Devinas buvo įsitikinęs, kad Kesė taip lengvai jam neatleis. Ir pats sau neketino atleisti. Juk elgėsi kaip koks maniakas. Buvo šiurkštus ir nekantrus, o ji verta ir turbūt tikėjosi švelnaus prisilytėjimo.
Nėra ko stebėtis, kad ji žiūrėjo į Deviną, lyg šis būtų pametęs protą: iš netikėtumo išplėtusi akis, minkštos, gražios jos lūpos drebėjo.
Ilgainiui jis viską užglaistys. Moka laukti tinkamos progos, argi ne? Juk jau laukia Kesės beveik pusę savo gyvenimo.
Džo Dolinas taip pat laukė tinkamos progos. Kameroje buvo tamsu, bet jis nemiegojo. Planavo. Žinojo, dauguma žmonių nelaiko jo itin sumaniu, bet jis jiems parodys visiems, jau greitai. Džo greitai perprato žaidimo taisykles, žinojo, ką sakyti, kad įtiktų sargybiniams, psichiatrams ir riebiasnukiui kalėjimo viršininkui. Išmoko elgtis taip, kaip jie norėjo.
Jis galėjo būti paklusnus. Galėjo atrodyti atgailaujantis. Galėjo būti toks, kokio reikia. Tol, kol ištrūks iš čia.
Devinas Makeidas mano, kad užsukęs į šiukšlių rinkimo vietą ir jam prieš nosį pažibinęs ženkleliu ką nors pagąsdins. Taip, jis skolingas Devinui Makeidui. Labai skolingas. Džo niekada nepamirš, kaip Devinas atėjo jo suimti, uždėjo antrankius ir įkišo į cypę. Tikrai niekada nepamirš, už ką yra jam skolingas. Grąžins skolą.
Bet pirmiausia atsiskaitys su Kese, nes jai skolingas labiausiai. Viskas būtų buvę gerai, jeigu ji būtų likusi gyventi senoje vietoje. Bet ne, Kesė nuėjo paverkšlenti pas Makeidą, atskleidė jam tai, kas yra jųdviejų reikalas.
Vyras turi teisę mušti savo žmoną, suduoti jai atgalia ranka, o prireikus paleisti ir kumščius. Kesę labai dažnai reikėdavo pamokyti. Ir dabar reikia.
Jokie įmantrūs skyrybų dokumentai to negali pakeisti. Ji yra žmona, jo nuosavybė, Džo ruošėsi netrukus jai tai priminti.
Kol mirtis išskirs, pagalvojo ir išsišiepė tamsoje.
4 Kadaise buvo paprotys, kad moteriai gimdant jos vyras dalija giminėms ir draugams cigarus.
4
Parado diena buvo tikras košmaras. To ir reikėjo tikėtis. Tačiau Devinas jos laukė dėl visai suprantamų priežasčių bus toks užsiėmęs, kad neturės laiko galvoti apie asmeninius reikalus.
Paradas turėjo prasidėti lygiai dvyliktą, vadinasi, kažkuriuo metu nuo dvyliktos iki pusės pirmos, įprastinėmis kalbomis aikštėje ir vainikų padėjimu prie memorialo.
Kaip šerifas, jis irgi privalėjo ten būti vilkėdamas išeiginę uniformą. Tai nebuvo labai sunku. Vienos rankos pirštų užtektų suskaičiuoti, kiek kartų per metus jam tenka išsitraukti rusvai žalsvos spalvos kostiumą, kaklaryšį ir juodus žvilgančius batus.
Be abejo, tekdavo išsitraukti ir lyginimo lentą, o to jis nemėgo. Šio vienintelio namų ruošos darbo Devinas nekentė visa širdimi, jis smarkiai veikė jam nervus.
Tačiau aštuntą valandą ryto Devinas jau buvo gatvėje pasipuošęs išlyginta uniforma. Ten nekantraujantys entuziastai jau statėsi kėdes kelkraščiuose ir ant šaligatvių, skubėjo užimti vietų kitiems, padėdami sulankstomus krėslus ir šaltkrepšius.
Dauguma pagrindinės gatvės parduotuvių ir įstaigų šventinę dieną nedirbo, bet Devinas vylėsi, kad Edės užkandinėje galės papusryčiauti.
Jis iš lėto nužingsniavo šaligatviu tai buvo pati geriausia valanda, nes tuoj prasidės šventiniai rūpesčiai, reikės palaikyti tvarką minioje, stebėti, ar balionų, dešrainių ir ledų pardavėjai įsikūrė jiems skirtose vietose.
Šią iškilmingą dieną ir vasara nusprendė debiutuoti. Buvo jau kaip reikiant karšta ir Devinas suirzęs pamėgino atlaisvinti marškinių apykaklę.
Įsivaizdavo, kaip gatvės asfaltas iki popietės suminkštės. Vylėsi, jog mažosios gimnastės žvilgančiais kostiumėliais, ketinančios verstis kūliais, bus tam pasiruošusios.
Devinas pasižymėjo: reikia patikrinti, ar palei visą trasą parado dalyviams paruošta pakankamai vandens. Nenorėjo, kad kas nors nualptų.
Nors buvo šventinė diena, Edės užkandinėje virė gyvenimas. Devinas užuodė kepamo kumpio ir kavos kvapus. Tai priminė, kad pastarosiomis dienomis jis beveik nieko nevalgė.
Pasisveikinęs su keliais nuolatiniais kavinės klientais jis atsisėdo prie baro.
O, šerifas! Edė mirktelėjo jam. Kaip paprastai, netikrais briliantais papuošti akiniai, parišti netikrų perlų grandinėle, tabalavo ant prakaulios jos krūtinės. Ryšėjo ne itin švarią prijuostę, bet po ja vilkėjo šventiškai: itin trumpa palaidinuke, tokio pat raudonumo kaip jos plaukai, ir šortais, kurie jau balansavo ant padorumo ribos.
Akių vokai iki pat ryškiai išpieštų antakių buvo padengti žydrais šešėliais, o lūpos Stop ženklo raudonumo. Ausyse tabalavo aguonų pavidalo auskarai, tokia pat sege buvo prisegta prijuostė.
Devinas nusišypsojo. Tik Edvina Kramp taip apsirengusi gali išeiti į žmones.
Kiaušinienės su kumpiu, Ede, ir negaišuodama nešk kavos.
Tuoj pat, brangusis. Nors pagal amžių ji tiko jam į motinas, vis tiek pasitaisė plaukus ir koketiškai pagyrė. Kaip puikiai atrodai su ta uniforma!
Jaučiuosi kaip senstelėjęs skautas, suurzgė Devinas.
Vienas iš mano pirmųjų gerbėjų buvo skautas. Suraukusi antakius Edė nukėlė plastikinį dangtį nuo lėkštės su spurgomis ir išrinko vieną jam. Turiu tau pasakyti, kad jis jau buvo tam gerai pasirengęs. Aš vaišinu, pridūrė metusi įdėmų žvilgsnį į dvi zujančias padavėjas.
Palikusi Deviną gerti kavą su spurga ji nuskubėjo į virtuvę.
Devinas labai stengėsi nepasinerti į svajones. Norėdamas išlaikyti blaivų protą jis pasidėjo ant baro bloknotą ir ėmė skaityti, ką buvo pasižymėjęs. Po pusės valandos kažką tikslino savo užrašuose ir mėgavosi puikia Edės kiaušiniene su kumpiu.
Sveikas, šerife. Gal neseniai ką nors uždarei į areštinę?
Atsisukęs Devinas pamatė stulbinamai gražų, bet nelabai draugišką brolienės veidą. Savana Makeid mėgsta skambius pareiškimus, pagalvojo Devinas. Kai ši sirena įeina į kambarį, vyrų širdys sustoja. Jos juodi tankūs plaukai, krintantys ant pečių, migdolo formos šokolado spalvos akys, tobuli skruostikauliai ir tarsi aukso dulkėmis pabarstyta oda užimdavo žadą.
O dar ta įžūli laikysena, pagalvojo Devinas.
Tiesą sakant, ne, pastaruoju metu neteko. Jis nusišypsojo šalia jos stovinčiam berniukui savo sūnėnui, ir visai nesvarbu, patinka tai Savanai ar ne. Aukštas pagal amžių, tamsaus gymio ir gražus kaip motina, Brajanas vilkėjo beisbolininko uniformą, buvo užsidėjęs žaidėjo kepurėlę. Dalyvausi šiandien parade?
Taip. Mudu su Konu ir kitais vaikinais važiuosime trenerio pikapu. Bus smagu.
Bet dar labai anksti, ar ne?
Turime keletą reikalų sutvarkyti, įsiterpė Savana. Ir pasirūpinti Konoru. Turime jį paimti, kai tik Brajanas čia prisikimš pilvą.
Mirštu iš bado, pareiškė berniukas ir klestelėjęs šalia Devino alkanu žvilgsniu įsispoksojo į spurgas.
Ei, Ede, pas tave atvyko išbadėjęs berniukas!
Jau einu. Stumtelėjusi švaistines duris ji išlindo iš virtuvės. Ir plačiai nusišypsojo Brajanui. O, čia mano čempionas. Edė net švietė iš pasididžiavimo, nes buvo Antietamo beisbolo komandos rėmėja. Tai bent rungtynės buvo šeštadienį.
Pasisveikinusi su Savana ji pasilenkė ir paburkavo su kūdikiu, sėdinčiu kėdutėje, o tada įsitraukė į rimtą ir išsamų pokalbį su Brajanu apie maistą ir beisbolą.
Devinas nesikišo į pokalbį. Jau greičiau būtų liežuvį nusikandęs. Nuslydęs nuo baro kėdės jis paėmė ant rankų dukterėčią, atsisėdo atgal ir ilgai laikė ant kelių didžiaakę Leilą. Iš po įmantrios kepuraitės nuo saulės kyšojo tamsios tankios garbanos. Lūpos jos motinos lūpos, pagalvojo Devinas, rimtai sudėtos, ji žiūri į jį didelėmis akimis, kurios jau kiek pasikeitė, iš žydrų, kokios buvo jai gimus, darėsi žalios kaip Makeidų.
Labas, gražuole. Jis pasilenkė jos pabučiuoti ir apsidžiaugė pamatęs, kaip tose puikiose lūpytėse nušvito šypsena. Ji man nusišypsojo.
Norėtum.
Devinas pažvelgė į ramias Savanos akis.
Po galais. Ji man tikrai nusišypsojo. Ji mane myli. Tiesa, Leila? Juk nusišypsojai, brangute? Jis braukė pirštu jai per rankelę, kol mažylė jį nutvėrė. Jos akys kaip Makeidų.