Klifo pirštai mėšlungiškai suspaudė jos petį, Megė pajuto jame kylantį pyktis.
Ji nebuvo jo meilužė, kietai tarė Klifas. Gal mano motina ir buvo kvaila, kad įsimylėjo tokį vyrą kaip Morganas, gal jai pritrūko išminties ir ji su juo miegojo, bet nebuvo jo meilužė.
Kodėl nepasakei man anksčiau? paklausė Megė. Kodėl leidai, kad sužinočiau iš kitų?
Tai neturi nieko bendra nei su tavimi, nei su čia vykstančiais dalykais, Klifas pašoko apimtas nenumaldomo pykčio bangos.
Sutapimai, tyliai tarė Megė ir Klifas įsistebeilijo į ją. Argi ne tu sakei nepasikliauti sutapimais?
Pykčiu degančios rudos akys jį nuginklavo. Jis ir vėl pajuto, kad turi aiškintis dėl to, dėl ko buvo niekuo dėtas.
Mano tėvas mirė. Motina tapo vieniša ir labai pažeidžiama. Morganas sugebėjo tuo pasinaudoti. Tuo metu gyvenau Kolumbijos federacinėje apygardoje. Jei būčiau buvęs čia, gal būčiau galėjęs tam sutrukdyti, Klifas suvaldė besiveržiantį pyktį. Jis mokėjo manipuliuoti žmonių silpnybėmis žaidė ir su mano motina. Kai sužinojau, kad tarp jų romanas, ketinau jį nudobti.
Šiuos žodžius Klifas ištarė, kaip ir anksčiau, šaltai ir ramiai. Megė nurijo seiles.
Ji jau buvo pernelyg įklimpusi, kad būtų galima ką nors padaryti. Manė jį mylinti, o gal ir iš tikrųjų mylėjo. Ir protingos moterys myli. Jos su Luela daug metų buvo draugės, bet tai nebuvo svarbu. Kai upėje rado jo automobilį, mama palūžo.
Klifui buvo sunku kalbėti, bet rudos Megės akys atkakliai reikalavo tęsti.
Ji niekur nedingo, atvyko pas mane. Buvo paklaikusi ir pirmąkart nuo to laiko, kai susidėjo su Morganu, aiškiai suvokė savo padėtį. Gėda žmones paveikia nevienodai. Mano motina nutraukė ryšius su Morganviliu ir visais jo gyventojais. Žinojo, kad jos santykiai su Morganu nebuvo paslaptis, ir dabar, kai viskas buvo baigta, paskalos būtų ją pribaigusios. Dabar ji gyvena Kolumbijos apygardoje. Susikūrė naują gyvenimą ir aš nenoriu, kad tai, kas dabar vyksta, jį sudrumstų.
Ar jis taip atkakliai gina visas savo gyvenimo moteris? svarstė Megė. Džoisė, jo motina... Kažin, kur ji dabar yra?
Suprantu, kaip jautiesi, Klifai. Mano motina taip pat buvo man labai brangi. Bet tu nieko negali pakeisti. Jie atkuria dešimties metų senumo įvykius, o tavo motina viso to dalis.
Klifas suprato, kad Megė ne viską pasakė. Atsisėdęs šalia jis apglėbė jos pečius.
Tu manai, kad ir aš galiu būti įsivėlęs į šį reikalą.
Nereikia... Megė bandė stotis, bet jis tvirtai ją laikė.
Galėtum pagalvoti, kad norėdamas nutraukti tuos destruktyvius santykius aš nušoviau Morganą.
Tu juk nekentei jo.
Tiesa.
Megė neatitraukė nuo jo akių. Jos žvilgsnis ieškojo atsakymo. Logiškai mąstant, jis galėjo būti prikišęs pirštus, o prisiminus jo temperamentą net labai. Tačiau dulsvai pilkose Klifo akyse Megė įžvelgė teisingą atsakymą.
Galėtum pagalvoti, kad norėdamas nutraukti tuos destruktyvius santykius aš nušoviau Morganą.
Tu juk nekentei jo.
Tiesa.
Megė neatitraukė nuo jo akių. Jos žvilgsnis ieškojo atsakymo. Logiškai mąstant, jis galėjo būti prikišęs pirštus, o prisiminus jo temperamentą net labai. Tačiau dulsvai pilkose Klifo akyse Megė įžvelgė teisingą atsakymą.
Ne, sumurmėjo ji ir prigludo jam prie krūtinės. Tu nekaltas, aš per daug gerai tave pažįstu.
Šilta tikėjimo banga jį nuginklavo.
Tu tikrai tuo tiki?
Tikrai, sumurmėjo ji. Bet neseniai jaučiausi labai išsigandusi.
Megė užsimerkė ir įkvėpė gerai pažįstamo jo kvapo.
Klifas ja tikėjo ir pasitikėjo kol ji taip glaudėsi prie jo, jis buvo jos.
Dabar jau nieko nebijau, kai tu šalia.
Jis pajuto kylančią aistrą, lėtą, švelnią trauką. Norėjo viską užmiršti, negalvoti apie nieką daugiau ji viena dabar buvo jo gyvenime.
Mege, jis suleido pirštus jai į plaukus. Neturėtum taip besąlygiškai pasitikėti.
Tai nėra besąlygiškas pasitikėjimas, atsakė Megė.
Ji norėjo atsiriboti nuo viso pasaulio, norėjo, kad jame liktų tik juodu. Suėmusi delnais jo galvą priglaudė jo lūpas prie savųjų.
Tikėjosi ugnies, agresijos, bet jo lūpos buvo minkštos ir saldžios. Sutrikusi ir susijaudinusi Megė atsitraukė ir pažvelgė į jį. Kerinčios Klifo akys žvelgė jai tiesiai į akis. Megė svaigo miglose ir rūke. Netardamas nė žodžio jis vėl ją prisitraukė. Neatitraukdamas akių švelniai apibraukė pirštu veidą. Vienintelį veidą, kurį troško matyti visą likusį gyvenimą. Tada švelniai perbraukė per lūpas. Vieninteles lūpas, kurių prisilietimą kasdien norėtų patirti. Švelniai dar niekada nebuvo toks švelnus nė vienai savo mylimajai paguldė ją ant žolės. Vienintelį kūną, kurį norėjo turėti. Švelnumas nustebino ją ir atėmė jėgas. Jo lūpos įsisiurbė jai į lūpas taip aistringai, kad ji ištirpo nuo vienintelio bučinio. Žolė po ja buvo vėsi, saulė šilta. Megė užmerkė akis ir pasinėrė į jausmus, o jo lūpos keliavo jos veidu.
Ar yra kas nors ją taip lytėjęs? Jo rankos glamonėjo ją, tarsi ji būtų iš trapiausio stiklo. Jo lūpos ragavo ją tarsi gardžiausią skanumyną. Megė jautėsi įkliuvusi į šilkinį voratinklį, kuris buvo labiau panašus į meilę nei į aistrą.
Klifai...
Megė gal ir būtų jam tai pasakiusi, jei jo lūpos nebūtų atėmusios žado saldžiu bučiniu.
Klifas nieko labiau nenorėjo, kaip mėgautis jos kūno skoniu. Kiekvieną sekundę galima buvo pratęsti iki valandos toje kvapnioje pavasario žolėje. Megės skruostai spindėjo, saulės šviesa glostė plaukus. Jos žvilgsniui nebūtų galėjęs atsispirti joks vyras, akys aiškiau nei žodžiai sakė, kad ji priklauso jam. Tereikėjo pasiimti. Jis glamonėjo ją dar lėčiau, lietė dar pagarbiau ir nuvilkęs drabužius saldžiais kaip sapnas bučiniai įkalino malonumų kalėjime. Stebėjo, kaip saulės spinduliai žaidžia ant nuogos jos odos. Didelės išraiškingos Megės akys buvo primerktos. Klifas gėrėjosi lanksčiu jos kūnu, o ji pakėlė rankas ir padėjo jam nurengti ją.
Šįkart jis nejautė to pirmykščio, primityvaus poreikio, kurį ji taip dažnai jame kurstė. Megė išlaisvino švelnes nius jausmus, kuriuos anksčiau jis laikė uždarytus. Dabar Klifas tenorėjo suteikti jai malonumą. Jis pasilenkė prie Megės krūties. Pradėjęs laižyti ir švelniai kandžioti ją girdėjo, kaip Megės širdis beprotiškai daužosi. Spenelis sustandėjo ir apžiojęs jį Klifas išgirdo trūkčiojantį jos kvėpavimą, kuris tuoj vėl išsilygino. Jo ranka glostė jos plaukus, o ji gulėjo atsilošusi, gerdama tuos nerealius pojūčius.
Jos kūnas buvo tarsi lobis, kurį atradęs vyras pirmiausia grožisi, o vėliau užvaldo. Iš lėto jis gundė tą kūną drėgnais bučiniais ir švelniomis rankomis, stabtelėdavo pajutęs virpantį atsaką. Suprato, kad ji skendi neaiškiame audringame pasaulyje, kur plevena aistros, o troškimai viliojamai liepsnoja mažais liepsnos liežuvėliais. Jis norėjo, kad tai tęstųsi valandų valandas, dienų dienas, metų metus.
Megės šlaunys buvo laibos, ilgos ir perlamutriškai baltos. Klifas palengva keliavo vis arčiau prarajos, vesdamasis kartu ir ją. Jis neskubėjo.
Megė pamiršo, kur esanti. Pro primerktas akis nematė nieko, tik miglą ir svajas. Jautė, o taip, ji jautė, kiekvieną glamonę, kiekvieną šiltą jo lūpų prisilietimą. Girdėjo švelnų kuždesį, tylius atodūsius, ir sunku buvo atskirti, kuriam iš jųdviejų jie priklauso. Niekas daugiau neturėjo prasmės. Lėtai ir neišvengiamai ji grimzdo į tą kaitrą ir švelnumą. Ji geidė to.
Klifas pajuto, kaip kažkas pasikeitė jos viduje, išgirdo tai ir atodūsiuose, kurie veržėsi jai iš lūpų. Jis lietė savo lūpomis jos šlaunis, vis aukščiau ir aukščiau, neskubėdamas. Ji gaus viską, ko trokšta, ką tik jis gali jai duoti.
Megė išsilenkė nuo neįtikėtinai stipraus malonumo. Tai, ką pajuto, buvo dieviška, o jos valia, visa jos asmenybė liko kažkur šalia. Jis to norėjo, reikalavo ir tai buvo svarbiausia. Juos apėmė pamišimas, jie dar kartą ėmė kopti į viršūnę. Klifas neskubėjo, žinojo, kad gali duoti šiai moteriai tai, apie ką ji gal tik pasvajodavo. Jos kūnas buvo gyvas pojūčiais, kuriuos tik jis galėjo jai suteikti, o galvoje sukosi mintys tik apie jį.
Suprasdamas tai ir tuo mėgaudamasis jis paėmė ją, ir palaimai, rodės, nebus pabaigos.
VIENUOLIKTAS SKYRIUS
Šeštadienio rytą Megė būtų norėjusi likti lovoje ir iki pat vakaro snūduriuoti. Jautė jos liemenį apsivijusių Klifo rankų svorį, šiltą jo kvėpavimą į skruostą. Neatmerkdama akių prisiglaudė prie jo, mėgaudamasi tingulio malonumu.
Jei būtų žinojusi, kad jis gali būti toks švelnus, būtų iškart įsimylėjusi. Bet kaip malonu patirti tokį švelnumą, kai jau esi atidavusi jam savo širdį. Kiek daug jausmų jame kunkuliuoja. Gal ir slepia juos, bet ji daug stipriau gali jį mylėti žinodama, kad jie yra, buvo ir bus kad jie nuolat gali ją pasiekti, net tada, kai ji mažiausiai to tikisi.
Ne, ne įmantrių frazių, o pastovumo jai reikia. Ir ne nuolatinio žavėjimosi ja. Radusi tokį vyrą aistringą ir švelnų tik paskutinė kvailė galėtų atsisakyti. O Megė Ficdžerald nėra kvailė, pamanė ji ir nusišypsojo.
Ko šypsaisi?
Atsimerkusi Megė sutiko Klifo žvilgsnį. Jo akys buvo budrios, žvilgsnis aiškus, ir ji suprato, kad jis jau kurį laiką nemiega. Ji pabandė prablaškyti miglas akyse ir vėl nusišypsojo.
Kaip gera, sumurmėjo glausdamasi dar arčiau. Kaip gera būti šalia tavęs.
Klifas paglostė jos nugarą, klubą, šlaunį. Taip, tikrai geras jausmas.
Tu kaip šilkinė, tyliai tarė Klifas. Tokia švelni ir glotni.
Ir kaip jis galėjo tiek metų gyventi jos nelietęs, tokios aptingusios, šiltos, nuogos? Megė buvo tokia atsipalaidavusi, be menkiausios įtampos ar nerimo tai jis būtų iškart atpažinęs. Troško, kad Megė visą laiką taip jaustųsi. Visai nelauktai ji buvo įtraukta į sūkurį, ir jis pats prie to buvo prisidėjęs. Klifas troško bent vieną dieną neprileisti prie jos jokių rūpesčių. Jis užvirto ant jos ir prispaudė prie čiužinio, o ji nusijuokė ir ėmė priešintis.
Ar neketini ruošti pusryčių? paklausė jis.
Megė pasikišo rankas po galva ir žvelgė į jį papūtusi lūpas.
Tu nemėgsti mano ruošto maisto.
Šįryt nusprendžiau būti tolerantiškas.
Tikrai? ji pakėlė antakius. Kaip man pasisekė.
Nesuskrudinto kumpio ir skystų kiaušinių, pareikalavo Klifas ir priglaudė lūpas jai prie kaklo.
Megė pasisuko mėgaudamasi tuo, kaip jo smakras šiurkščiai kutena odą.
Ką pasakei?
Nemėgstu, kai kumpis būna per daug sukepintas, jis perbraukė per gyslelę ant jos kaklo, ir kieto kiaušinių trynio.