Eisiu su tavimi.
Kesė užsimerkė. Todėl ir atėjo čia kad turėtų ką nors šalia. Ne, susigėdusi pasitaisė, kad būtų kam palaikyti už rankos.
Ne, privalau tai padaryti pati. Negalvojau, kas bus paskui, tarė ji ir gurkštelėjo arbatos, kad apramintų perštinčią gerklę. Negaliu parsivesti vaikų atgal į namus, kol nežinau, kas bus.
Prieglauda...
Kesė atkakliai papurtė galvą.
Suprantu, Regana, bet negaliu ten eiti. Negaliu ten vestis vaikų. Dar ne dabar.
Gerai, tada liksi čia. Pas mane, pareiškė Regana nepaisydama Kesės prieštaravo. Turiu tik vieną laisvą miegamąjį, todėl tau su vaikais teks pasispausti.
Negalime taip suvirsti pas tave.
Tu pirmoji tapai mano drauge, kai čia atsikrausčiau. Noriu padėti. Būk gera, leisk tau padėti.
Negaliu tavęs to prašyti, Regana. Esu šiek tiek susitaupiusi iš arbatpinigių ir viršvalandžių. Pakaks moteliui kelioms dienoms.
Tik jau neįžeidinėk manęs! Apsistosi pas mane. Vaikų labui, sumurmėjo Regana žinodama, kad niekas kitas taip stipriai nenusvers svarstyklių.
Pasiimsiu juos po susitikimo su Devinu. Kesė negalėjo būti išdidi, kai reikėjo pasirūpinti vaikais. Esu tau labai dėkinga, Regana.
Džiaugiuosi galėdama padėti.
Kas gi čia? Arbatos ceremonija darbo metu? Žiūrėdamas į Reganą Reifas įžengė į kabinetą, numetė paltą ant kėdės ir tik tada pamatė Kesės veidą.
Regana apstulbusi stebėjo, kaip per sekundės dalį žavesys virto siaubingu įtūžiu. Užburianti šypsena persikreipė į piktą vypsnį. Akys užsiliepsnojo. Jo lieknas kūnas įsitempė ir Reganos galvoje šmėstelėjo pasiruošusio pulti vilko vaizdinys.
Reifui ištiesus ranką, Kesė krūptelėjo, o Regana pašoko ant kojų, tarsi ketindama ją apginti. Tačiau nespėjus jai atsidurti tarp jų, Reifas švelniai pirštais perbraukė per sumuštą veidą.
Džo?
Aš... netyčia susimušiau, sumikčiojo Kesė.
Reifas piktai nusikeikė. Jis apsigręžė eiti, akys buvo pasruvusios krauju. Kesė taip pat pašoko ant kojų ir nusivijo jį.
Ne, Reifai, būk geras, nieko nedaryk. Ji beviltiškai griebė jį už rankos ir vos neužšoko ant sprando. Prašau neiti ir neieškoti jo.
Reifas galėjo nustumti ją viena ranka. Tai jį dar labiau įsiutino.
Pasilik čia. Pabūk su Regana.
Ne, prašau tavęs. Kesė vėl pradėjo bejėgiškai verkti. Negėdink manęs dar labiau, nei jau esu sugėdinta.
Šį kartą tas niekšas gaus, ko nusipelnė, jis spjaute išspjovė žodžius stumdamas Kesę į šalį. Tačiau jos ašaros paveikė labiau nei kumščiai ar grasinimai. Reifas sustojo. Kese. Pasidavęs jis apkabino ją ir priglaudė prie krūtinės. Neverk, mažyte. Neverk, viskas bus gerai.
Regana stebėjo jį iš kabineto tarpdurio. Kaip gali toks švelnumas, stebėjosi ji, derėti su barbariškumu? Reifas laikė Kesę kaip vaiką glėbyje ir palenkęs galvą kažką švelniai murmėjo.
Reganai perštėjo gerklę, o skruostai buvo šlapi nuo ašarų. Reifas pažvelgė į ją. Taip, jo akyse vis dar kunkuliavo nuožmus pyktis. Reganai užgniaužė kvapą, o pilvo raumenys susitraukė. Sunkiai nurijusi seiles ji prabilo:
Reganai perštėjo gerklę, o skruostai buvo šlapi nuo ašarų. Reifas pažvelgė į ją. Taip, jo akyse vis dar kunkuliavo nuožmus pyktis. Reganai užgniaužė kvapą, o pilvo raumenys susitraukė. Sunkiai nurijusi seiles ji prabilo:
Atvesk ją čionai, Reifai. Prašau.
Kiekvienas jo raumuo buvo įsitempęs. Jis troško medžioklės, kovos ir kraujo. Tačiau jo glėbyje drebėjo moteris. O kita žvelgė išsigandusiomis maldaujančiomis akimis.
Eime, mažyte. Reifas pasikišo Kesę po pažastimi, tarsi ji būtų persigandęs vaikas. Eikš, atsisėsi.
Atleisk man.
Neatsiprašinėk. Jam prireikė begalinės savitvardos nuvesti ją atgal į kabinetą ir kalbėti ramiu, lygiu balsu. Neprivalai niekieno atsiprašinėti.
Ji eis pas Deviną. Drebančiomis rankomis Regana surinko puodelius ir lėkšteles. Parašys pareiškimą. Tai ir yra teisingas sprendimo būdas.
Vienas iš kelių. Nors norėjo pasielgti savaip, Reifas pasodino Kesę ant kėdės, nubraukė plaukus nuo ašaroto veido. Ar turi kur apsistoti?
Kesė linktelėjo, paėmė Reganos ištiestą popierinę nosinę.
Kurį laiką pagyvensime pas Reganą. Tik kol...
Vaikams nieko nenutiko?
Ji papurtė galvą.
Atsivesiu juos, kai pasimatysiu su Devinu.
Pasakyk, ko reikia, aš nuvažiuosiu į tavo namus ir paimsiu.
Aš... nežinau. Išeidama nieko nepasiėmiau.
Gerai, pasakysi man vėliau. Gal tave palydėti į šerifo būstinę?
Ji virpėdama iškvėpė, nusišluostė veidą.
Ne, turiu tai padaryti pati. Jau eisiu.
Štai. Regana ištraukė stalo stalčių. Imk raktą nuo durų viršuje. Įsikurkite su vaikais. Ji įdėjo raktą Kesei į delną ir užlenkė pirštus. Nepamiršk užsirakinti, Kese.
Gerai. Jau eisiu. Tai buvo sunkiausia atsistoti ir eiti prie durų. Visada maniau, kad viskas pasikeis į gera, pasakė tyliai. Tikėjausi to. Ji išėjo nuleidusi galvą ir susikūprinusi.
Nežinai, kur jis? paklausė Reifas.
Ne.
Aš jį susirasiu. Jam imant paltą Regana sugriebė už rankos. Reifas lėtai pakėlė degančias akis. Nestok man skersai kelio.
Ji instinktyviai palietė kita ranka jo skruostą ir lūpomis prigludo prie burnos. Švelnus bučinys nuramino juos abu.
Už ką?
Už keletą dalykų. Giliai įkvėpusi Regana uždėjo rankas jam ant pečių. Už tai, kad nori išspardyti tam niekšui sėdynę. Ji vėl jį pabučiavo. Už tai, kad šito nepadarysi, nes Kesė nenorėtų. Dar sykį pabučiavo. Galiausiai už tai, kad parodei jai, jog dauguma vyrų, tikrų vyrų, yra geri.
Po galais. Nugalėtas jis kilstelėjo antakį. Tai bent būdas sustabdyti, kad neužmuščiau to niekšo!
Iš dalies to norėčiau. Ir tuo nesididžiuoju. Vėl sukilus pykčiui ji nusisuko į karštą viryklę. Su malonumu stebėčiau, kaip jį sumuši iki sąmonės netekimo. Dar blogiau aš ir pati mielai jam užvožčiau.
Priėjęs Reifas atgniaužė jos į kumštį suspaustus pirštus. Susimąstęs pakėlė ranką ir pabučiavo į delną.
Na, na... O aš maniau, kad tu švelni kaip bandelė su kremu.
Sakiau, jog tuo nesididžiuoju. Bet ji šyptelėjo. Vis dėlto dabar Kesei reikia ne to. Ji turi atsitolinti nuo smurto. Net jei jis ir pateisinamas.
Pažįstu ją nuo vaikystės. Reifas pasižiūrėjo į arbatą, kurios jam įpylė Regana, ir papurtė galvą. Arbata kvepėjo kaip pavasario pieva, tikriausiai ir skonis toks pat. Ji visada buvo smulkutė, daili ir baikšti. Labai miela. Pamatęs smalsų Reganos žvilgsnį Reifas vėl papurtė galvą. Ne. Niekad nebandžiau jos merginti. Saldumas ne mano skoniui.
Ačiū.
Nėra už ką. Jis paglostė jai plaukus, pirštai paniro į juos. Prisiimi didelę atsakomybę apgyvendindama ją su vaikais pas save. Galėčiau nusivežti juos į ūkį. Ten daug vietos.
Jai reikia moters draugijos, Reifai, o ne krūvos vyrų, kad ir kokie geri būtų jų ketinimai. Devinas prigriebs jį, tiesa? Pasirūpins viskuo?
Gali neabejoti.
Patenkinta ji pakėlė puodelį su arbata.
Tai ir neabejosiu. Tu taip pat turėtum nusiraminti. Dabar, kai viskas tapo aiškiau, ji pažvelgė į jį pro puodelio kraštą. Tikriausiai atėjai čia ne atsitiktinai?
Norėjau pasižiūrėti į tave. Pamatęs ramų jos žvilgsnį Reifas šyptelėjo. Ir dar svarsčiau, kaip reikės užbaigti sienų apdailą, taip pat norėjau pasitarti dėl svetainės baldų. Ketinu iki galo įrengti vieną kambarį, kad geriau suprasčiau, ko reikia visam namui.
Puiki mintis. Aš... Ji nutilo išgirdusi bruzdesį ir balsus parduotuvėje. Atėjo pirkėjų. Čia viską rasi dažų, audinių pavyzdžių, išsamius baldų sąrašus.
Aš ir pats parinkau keletą pavyzdžių.
O, nejaugi? Tokiu atveju... Regana perėjo kambarį, palinko prie stalo ir įjungė kompiuterį. Turiu detalų kiekvieno kambario apstatymo planą. Gal norėtum panagrinėti? Keletą siūlomų baldų turiu čia, parduotuvėje. Kai baigsi, galėsi juos apžiūrėti.
Gerai.
Po pusvalandžio, iškaitusi ir pardavusi tris prekes, Regana grįžo į kabinetą. Jis atrodo toks didelis, pamanė ji. Toks... vyriškas prie nediduko Čipendeilo stalo. Užuodė jo kvapą medienos, suodžių ir alyvos.
Jo batai buvo subraižyti, marškiniai įplėšti ties petimi. Plaukai dulkėti, pribyrėję tinko. Reifas jai pasirodė esąs pats nuostabiausias gyvas padaras, kokį tik kada nors buvo mačiusi. Ir ji ėmė geisti jo su pirmaprade, beatodairiška aistra.
Užteks! Norėdama nusiraminti Regana prispaudė ranką prie suvirpėjusio pilvo ir tris kartus giliai įkvėpė.
Na, ką manai?
Tu labai kvalifikuota, Regana. Neatsisukęs jis atsivertė aplanką su jos išspausdintais sąrašais. Atrodo, nepraleidai nė mažiausios smulkmenos.
Pamaloninta ji prisiartino pasižiūrėti jam per petį.
Neabejoju, kad reikės kai ką pakeisti, pridėti kelias naujas detales, kai tik pamatysime įrengtą svetainę.
Aš jau šį bei tą pakeičiau.
Regana nustebusi atsitiesė.
Tikrai?
Išbraukiau šią spalvą. Jis bakstelėjo spalvų paletę, kompiuterio ekrane susirado puslapį su spalvomis. Išmečiau žirnių žalumo spalvą ir pakeičiau... Kaip ji vadinasi? Taip, pilkšvai žalia.
Mano pasiūlyta spalva yra autentiška.
Ji bjauri.
Taip, iš tiesų.
Bet labiau tinka, nenusileido Regana. Aš labai kruopščiai išnagrinėjau. Tavo pasirinkta spalva yra per daug moderni devynioliktam amžiui.
Galbūt. Bet ji niekam nesugadins apetito. Nenusimink, brangioji. Išgirdęs, kaip piktai ji iškvėpė orą, Reifas kikendamas atsigręžė kėdėje. Paklausyk, tu labai stengiesi ir puikiai dirbi. Turiu pripažinti, nesitikėjau, kad viską atliksi taip smulkmeniškai ir, žinoma, greitai. Turi gerą nuojautą šiems dalykams.
Ji nekreipė dėmesio į pagyras.
Pasamdei mane, kad padėčiau atkurti tam tikrą epochą. Tai ir darau. Pats norėjai tokio namo kaip anksčiau.
Todėl ir turiu teisę daryti pakeitimus. Estetika ir šiuolaikiškumo pojūtis taip pat svarbūs. Mačiau tavo butą viršuje, Regana. Man jis atrodo pernelyg moteriškas...
Laimei, tai šiuo atveju visai nesvarbu, atrėžė ji, vėl pasipiktinusi.
Vyras bijotų įkelti koją į tokį švarų ir tvarkingą butą, ramiai tęsė Reifas. Tačiau skonį tu turi. Tiesiog norėčiau, kad pasitelktum ir savo skonį, ne vien tyrinėjimus ir tikslumą.
Vyras bijotų įkelti koją į tokį švarų ir tvarkingą butą, ramiai tęsė Reifas. Tačiau skonį tu turi. Tiesiog norėčiau, kad pasitelktum ir savo skonį, ne vien tyrinėjimus ir tikslumą.
Man regis, mes kalbame apie tavo skonį. Jei ruošiesi keisti pagrindinius principus, tai bent paaiškink.
Tu visada tokia šiurkšti ar tik su manimi?
Ji neketino žemintis atsakydama į įžeidžiamą klausimą.
Pats prašei tikslumo. Man nesvarbu, jei vykstant darbams keiti taisykles.
Susimąstęs Reifas paėmė spalvų paletę, nuo kurios ir prasidėjo ginčas.
Vienas klausimas. Tau patinka ši spalva?
Ne tai svarbiausia.
Paprastas klausimas. Ar patinka?
Ji iškvėpė net su švilpesiu.