Nebijai?
O ko turėčiau bijoti? staigiai paklausė ji ir iškart suvokė, kaip dviprasmiškai nuskambėjo klausimas.
Kaip tik tą akimirką audra panoro ją išbandyti. Nė nenušvitus dangui, virš galvos nudundėjo perkūnija. Džuljetos pirštai suspaudė Dugo pečius, nors ji žinojo esanti saugi.
Dugas suėmė jos smakrą ir atsuko į save.
Tik ne su manimi. O ir manęs neturi bijoti.
Džuljeta, žvelgdama į gražias mėlynas akis, patikėjo. Bet kai Dugas ėmė glamonėti ją įgudusiais judesiais, jos žvilgsnis apsiblausė. Švelnumas, karštis ir stiprūs pojūčiai susiliejo ir suteikė jai nenusakomą malonumą greičiau, nei ji drįso tikėtis.
Kur tu dabar? vėl paklausė jis, sukdamas ratu delną aplink jos iškilumą, smigdamas gilyn pirštų galiukais, stipriai ir tobulai.
Ji nurijo atodūsį.
Prašau, Dugai, išsprūdo tylus maldavimas, jos šlaunys sutrūkčiojo.
Tiesiog pasakyk, kur esi? neatlyžo Dugas, jo balsas buvo prikimęs nuo geismo ir nevaldomų emocijų. Atsimerk ir apsižvalgyk.
Ar ji buvo užsimerkusi? Džuljeta praplėšė vokus ir žvilgtelėjo per jo petį į tamsą.
Aš lauke.
Jis pamalonino ją dar viena glamone. Įgudusiai glostė delnu, spaudė pirštais, kol ją vėl pasigavo palaimos banga, šįkart smarkesnė. Remdamasi į Dugą ji atlošė galvą ir stumtelėjo į priekį klubus, trokšdama pajusti stipresnį, gilesnį spaudimą.
Ar lyja? kamantinėjo jis.
Supratusi, jog turi atsakyti į klausimą, Džuljeta sumirksėjo ir vargais negalais sušvokštė:
Taip.
Jis suko ranką taip, kad ji atrodė susijungusi su jos kūnu, traukė ją vis artyn ir artyn...
Žaibuoja?
Ji buvo taip arti... Jos kūnas suvirpėjo, žiojėjanti tuštuma grūmėsi su staigiu pasitenkinimu, kuris rodės jau čia pat. Ji nenorėjo kalbėti, tik jausti.
Ne, nežaibuoja. Nebe.
Jis greitai palenkė ją į duris ir pakeitė savo rankos padėtį. Durys buvo geresnė atrama jos nugarai, jis galėjo veržtis stipriai ir giliai, skraidindamas ją į beribio malonumo viršūnę.
Griaudžia? jo balsas skambėjo dusliai ir gosliai.
Taip. Ji ėmė siūbuoti klubais. O, taip.
Apie ką galvosi kitą kartą lietui lyjant? sugergždė jis į ausį.
Apie tave, išspaudė Džuljeta, kūnui grasinantis sprogti.
Jis įsisiurbė jai į lūpas, sugaudamas paskutinį žodį burnoje, ir kai susiliejo su ja, viską užtvindė akinanti šviesos banga. Ji nebūtų kreipusi dėmesio, net jei tai būtų buvęs žaibas.
Pamažu nusilpusios bangos atslūgo ir Džuljeta grįžo į tikrovę. Jai dar nebuvo tekę suartėti su vyru tokiu būdu. Todėl kad ir kokį malonumą patyrė Dugo glėbyje, jautėsi sutrikusi, nežinojo, ar išdrįs pažvelgti jam į akis.
Kava paruošta, Džuljeta įžengė į namelio svetainę nešina dviem puodeliais.
Ji vilkėjo šilkinį dviejų dalių drabužį. Dugas būtų norėjęs, kad jos kūnas nebūtų tiek daug pridengtas, bet vis tiek jį gundė gili iškirptė ir vos matomi krūtų kontūrai. Ir vis dar norėjosi liesti jas, netrukdant drabužiams.
Dugas atsikrenkštė.
Ačiū. Karšta kava puikumėlis.
Ar dar nesušilai? Ji padėjo puodelius ant stalelio priešais sofą.
Džuljeta spėjo persirengti sausais drabužiais, o jam teko sėdėti su drėgnais džinsais. Kiaurai peršlapusius marškinius Dugas buvo priverstas nusivilkti, kad būtų jaukiau, ant pečių užsimetė tik rankšluostį.
Jis paėmė kavą. Karštis nuo puodelio smelkėsi į kūną.
Man jau geriau. Ir ne dėl kavos, o dėl to, kad mato Džuljetą.
Jos plaukai švelniomis sruogomis krito ant pečių. Net be makiažo ji traukė jį labiau nei kitos moterys, kurias išsipusčiusias vakarais sutikdavo mieste.
Ši vieta mane stebina. Čia yra visi patogumai kaip namie ir vis dėlto dar niekada nesijaučiau taip nutolusi nuo įprasto gyvenimo. Sukdama apie pirštą ilgą plaukų sruogą ji perkėlė kojas.
Aš irgi jaučiuosi panašiai, sumurmėjo jis. Nupurtė drebulys dėl lietaus, o gal jį taip veikė Džuljeta. Jis nežinojo.
Norėčiau rasti ką nors šiltesnio tau apsivilkti, bet aš vos galiu atpažinti drabužius savo lagamine ir, patikėk manimi, nėra jokio didesnio drabužio, kuris tau tiktų.
Ji nedrįso pažvelgti jam į akis ar kur kitur. Dugas pirmą kartą matė tokią išties kuklią moterį. Jis norėjo, kad Džuljeta nesijaustų taip nesmagiai dėl nuostabaus jųdviejų nuotykio. Ir dar būtų buvę gerai užsivilkti sausus marškinius, kad ji nors kiek atsipalaiduotų. Antra vertus, Dugas troško, jog ji jaukiai jaustųsi su juo, nesvarbu, apsirengusiu ar ne. Ir būtų mielai pakartojęs jųdviejų nuotykį, tik šįkart jie gulėtų šiltoje lovoje, o jis būtų joje.
Jis pasitrynė akis nuvargusia ranka. Dabar tai neįmanoma. Ir taip pažengė neįsivaizduotinai toli, o nervingi Džuljetos judesiai išdavė, kaip nesmagiai ji jaučiasi. Vienintelis būdas išsiblaškyti pradėti pokalbį.
Ar šiai kelionei nusipirkai naujų drabužių? paklausė Dugas, prisiminęs jos pastabą, kad negali atpažinti drabužių lagamine.
Kurgi ne, nusišaipė Džuljeta, o Dugas staiga pagalvojo, ar tik ji nevilki drabužiais, kurie buvo skirti jos medaus mėnesiui. Bet vargu ar tokiai kelionei būtų pirkusi aptemptą maudymosi kostiumėlį, seksualius laisvalaikio apdarus, kurie traukia juslingus vyrų žvilgsnius.
Skrandis susigniaužė vien nuo minties, kad į ją galėtų žiūrėti kiti vyrai. Dugas troško būti tas vienintelis, kuris matys Džuljetą Stenton visokią vilkinčią seksualiu mėlynu dviejų dalių kostiumėliu, bėgančią susitaršiusią per lietų. Iš kur, po galais, tie savininkiški jausmai ir kaip jam jų atsikratyti?
Jis pažvelgė į Džuljetą kaip tik tą akimirką, kai ji liežuviu nusilaižė apatinę lūpą.
Ši kelionė ir drabužiai sesutės dovana, prisipažino ji.
Jo gyslomis plūstelėjo saldus palengvėjimas. Taigi šie drabužiai, nors ir netiesiogiai, skirti jam vienam.
Atrodo, tavo sesuo neįtikėtina.
Džuljeta linktelėjo.
Ji ypatinga. Iš tiesų mes dvynės. O kaip tu? Turi brolių ar seserų?
Jis papurtė galvą.
Mano įtėviai negalėjo turėti vaikų, todėl taip noriai mane priglaudė. Jis bus per amžius jiems dėkingas, vis dėlto dažnai pagalvodavo, kaip būtų, jei turėtų brolį ar seserį. Ką nors, kas būtų panašaus amžiaus, į ką galėtų atsiremti sunkiomis gyvenimo akimirkomis ar pasidžiaugti, kai viskas klostosi sklandžiai.
Ar judvi su seserimi gerai sutariate?
Džuljeta pritariamai linktelėjo galva.
Jimanogeriausia draugė.Visadaparemia juodžiausiomis gyvenimo akimirkomis.
Užuomina apie jos netolimą praeitį tai, ką jis jau žinojo privertė skrandį vėl susi traukti. O kiek kartų, kam nors apnuoginus sielą, jis be jokių skrupulų suvirškindavo informaciją? Pasiteisindavo tiesiog dirbąs savo darbą. Džuljetos atvirumui nebuvo pasirengęs, tačiau bent nutuokė, kaip jausis išgaudamas iš jos tai, ko jam reikia. Deja, nuo pat pradžių su Džuljeta viskas klostėsi kitaip. Jis jau ėmė priprasti prie jį persekiojančio kaltės jausmo.
Dabar Dugas pajuto šleikštulį. Bet prisivertė šyptelėti.
Tai jūs dviese? Pagalvojęs jis papurtė galvą ir pamėgino pasakyti kitais žodžiais: Jūs dvynės, bet esate unikalios. Pernelyg ypatingos, kad būtumėte panašios. Jis kalbėjo nuoširdžiai.
Ačiū. Kai Džuljeta galiausiai pažvelgė į jį, jos akyse švietė dėkingumas. Džilijana, mano sesuo, daugiau bendraujanti, ne tokia santūri... jos balsas nutrūko ir Dugas suprato, kad ji prisiminė jųdviejų nuotykį per audrą. Džuljetos blakstienos suvirpėjo, ji nukreipė žvilgsnį, o skruostus užliejo švelnus raudonis.
Ei! Dugas ištiesė ranką ir kilstelėjo jos smakrą, priversdamas žiūrėti tiesiai į akis. Kas negerai? Tenorėjau suteikti tau mielų prisiminimų, kurie atsvertų blogus, neturėtum jaustis nesmagiai su manimi.
Ji dar labiau išraudo.
Tiesiog...
Sakyk, jis krestelėjo ją nesuprasdamas, kodėl ji taip sumišo ir užsisklendė.
Džuljeta įkvėpė.
Rodos, tai aš prašiau, o tu atsakei... ir nieko negavai mainais.
Nejau ji nieko nesuprato? Jis taip susijaudino stebėdamas jos orgazmą, kad ir pats jo vos nepatyrė. Dugas niekada anksčiau taip karštai nereagavo į moterį, niekada jam taip smarkiai nerūpėjo, ar ir jo partnerė jaučia malonumą. Dėl vieno dalyko jis neabejojo užplūdę jausmai prašyte prašėsi išlaisvinami ir bus sunku juos užgniaužti.
Mano prisiminimai kitokie.
Nori pasakyti, tai nebuvo vienpusiška?
Dabar atėjo jo eilė atsiverti.
Mes abu turime susikūrę savo fantaziją, Džuljeta. O ką jis sakė Merilei? Man reikia įsitikinti, kad galiu iškelti moters poreikius aukščiau savųjų."
Tuo metu tie žodžiai suteikė leidimą likti saloje su Džuljeta, nors juose buvo ir tiesos. Dabar bučiuodamas ir glamonėdamas šią moterį Dugas suprato, kad ne tik gali atsižvelgti į jos fizinius poreikius, bet ir trokšta atsiliepti į jos jausmus.
Suklususi ji palinko į priekį. Dugas buvo pasiruošęs išsipasakoti. Anksčiau neketino atskleisti Džuljetai savo fantazijos, bet ji privertė jį norėti atsiverti.
Neseniai aš įskaudinau žmogų, kuris man buvo brangus. Labai įskaudinau. Ji sakė, kad pasinaudojau ja, ir turbūt nelabai klydo. Todėl dabar noriu įrodyti, kad moters norai man gali būti svarbesni už mano paties.
Dugas sutiko smalsų žalių akių žvilgsnį.
Tau tiks bet kuri moteris?
Jokiu būdu, papurtė galvą jis. Ir tu nesi bet kuri moteris. Tik ne man.
Džuljeta išskėtė pirštus ant šlaunies, čiupinėdama šilkinę medžiagą.
Bet negali paneigti, kad iniciatyva buvo vienpusė. Turiu žinoti ar naudojaisi manimi, siekdamas sau kai ką įrodyti?
Ne daugiau, nei pati naudojiesi manimi dėl priežasčių, susijusių su savo fantazija. Jis nusijuokė. O tu užsispyrusi. Techniškai taip, tai buvo vienpusis ryšis, bet... jis sąmoningai nutilo.
Tylėjo pakankamai ilgai ir ji neištvėrusi pažvelgė į jį.
Kas bet?
Dugas palinko į priekį, juodu skyrė vos keli centimetrai.
Bet... jis paėmė jos ranką, labai greitai tapai man brangi. Mėgavausi tave stebėdamas. Klausydamasis iš tavo lūpų sklindančių garsų. Ar numanai apie juos? Geidulingi atodūsiai, aikčiojimas, dejonės.
Džuljetos akių vyzdžiai išsiplėtė. Raudonis užliejo nuo kaklo iki skruostų. Burna iš netikėtumo prasižiojo, bet ji suskubo užsičiaupti neišleidusi nė garso. Dugas pajuto, kaip kūną nutvilkė karštis ir išpylė prakaitas. Stengiantis ją įtikinti jį vėl apėmė geismas.
Džuljetos akių vyzdžiai išsiplėtė. Raudonis užliejo nuo kaklo iki skruostų. Burna iš netikėtumo prasižiojo, bet ji suskubo užsičiaupti neišleidusi nė garso. Dugas pajuto, kaip kūną nutvilkė karštis ir išpylė prakaitas. Stengiantis ją įtikinti jį vėl apėmė geismas.
Tikriausiai tai jo bausmė ir atgaila. Būti taip arti geidžiamos moters ir žinoti, kad turi išlaikyti atstumą ne tik jos, bet ir savo paties labui. Jis negalėjo eiti toliau. Negalėjo mylėtis su Džuljeta. Netgi jei tai padėtų išpildyti jos fantaziją, jo sąžinė ir siela atsidurtų pavojuje. Taip pat ir širdis.