Kodėl pasiuntei mane į šią kelionę? Jautiesi prasikaltusi? Kad aš susidėjau su Stiuartu, o ne tu?
Ji išgirdo, kaip sesuo giliai atsiduso.
Jeigu nebūčiau buvusi smarki paauglė, kuri nuolat į ką nors įsivelia ir gauna barti, tu nebūtum stengusis kompensuoti tai savo geru elgesiu. Siekei atitraukti žurnalistų dėmesį. Kai Stiuartas ėmė domėtis tavimi, tau užteko žvilgtelėti į tėčio veidą ir iškart supratai, kaip jį pamaloninti. Net neįsiklausei į savo širdies balsą. Jaučiuosi už tai atsakinga.
Pati priimu sprendimus, net jei kartais ir klystu. Neturi jaustis kalta. Nereikėjo daugiau atsverti ir sesers charakterio. Oi, kaip susiraizgė mūsų gyvenimai, pralinksmėjusi prunkštelėjo Džuljeta. Bet viskas pakrypo į gera. Susitikau Dugą.
Nepažįstu jo, bet atrodo, kad tu laiminga. To aš ir norėjau.
Džuljeta įrėmė smakrą į kelius ir apsikabino juos rankomis.
Tai tik atostogos, prisipažino ji seseriai, viskas laikina. Džuljeta vylėsi, kad jei ištars tai balsu, apsisaugos nuo ją persekiojančių paikų minčių pratęsti pažintį su Dugu ir pasibaigus savaitei. Jis iš Mičigano.
Pasirūpinsi logistika vėliau, o dabar tiesiog mėgaukis.
Vaje, ir ketinu mėgautis.
Įtariu, Dugas ir yra ta trečioji nešališka šalis, kuri, tavo manymu, gali padėti suregzti planą dėl tėčio problemų. Ar pasitiki juo?
Džuljeta nė nesuabejojo:
Taip. Žinau, turėčiau būti atsargesnė, bet jis visai kitoks vyras. Be to, Dugas nepažįsta manęs ir nenumano apie mano praeitį. Jis negali norėti nieko kito, išskyrus... na, manęs. Ji nusikvatojo.
Nebūtina įtikinėti. Tavo džiugus balsas viską pasako. Linksmai leisk laiką, tik nedaryk nieko tokio, ko aš nedaryčiau.
Džuljeta pavartė akis.
Tai suteikia veikimo laisvę.
Būtent, Džilijanos balse buvo justi pasitenkinimo savimi gaidelė.
Padėjusi telefono ragelį Džuljeta pasijuto labai energinga, tiesiog nenustygo vietoje. Ji nusiprausė, susirišo plaukus į uodegėlę, apsirengė šviesiai žalios spalvos laisvo kirpimo suknele, apsiavė basutes ir pasuko pro duris. Gal pasivaikščiojimas po salą ir grožėjimasis gamta pakels nuotaiką. Be to, reikėjo pratempti valandžiukę, kol atidarys kokį kurorto restoraną ir ji galės papusryčiauti.
Lauke buvo karšta ir drėgna. Tylą trikdė tik gamtos garsai: čirškė paukšteliai, lengvai šnarėjo medžiai. Rodės, visa sala priklauso jai vienai. Po pusantros valandos mintys nuskaidrėjo, o kūnas atsipalaidavo. Staiga už jos sušnarėjo krūmai. Tai negalėjo būti driežas ar koks smulkus gyvūnėlis. Išgąsdinta Džuljeta staigiai atsisuko, bet nieko neišvydo.
Keista, ji patraukė pečiais, bandydama numalšinti kylančią įtampą. Nors ir žinojo, kad sala privati ir saugi, staiga nebenorėjo likti viena ir skubiai nužingsniavo link pagrindinio pastato. Visą kelią jos neapleido nemalonus jausmas, kad yra ne viena.
Tačiau, priėjus prie baseino, būgštavimai išsisklaidė. Ten vienut vienutėlis ratus suko Dugas. Užliejęs malonus jausmas išstūmė visas kitas emocijas. Džuljeta pasirinko kėdę tolimiausiame krašte, iš kur galėtų jį stebėti.
Dugas plaukė grakščiai ir lengvai, bet ne tingiai. Jis skrodė vandenį tvirtais, ryžtingais mostais. Pasiekęs baseino galą iškildavo įkvėpti oro ir vėl plaukdavo atgal. Tai nepriminė malonaus pasiplaukiojimo, atrodė, kad taip jis stengiasi išsivaduoti iš nevilties.
Džuljeta parietė po savimi kojas ir prisimerkė stebėdamasi, ar tik neįsivaizduoja visko. Bet kai Dugas kilstelėjęs galvą pamatė ją, nesiteikė nei pamoti, nei linktelėti ar kaip kitaip pasisveikinti. Tik loštelėjo galvą ir vėl suskato kapoti vandenį šiurkščiais monotoniškais judesiais.
7
Ką jau ką, o Džuljetą Dugas mažiausiai norėjo dabar matyti. Jis apsisuko ir vėl ėmė skrosti vandenį, pasiryžęs plaukioti tol, kol jo kūno nebeveiks gaivus jos grožis ir nuoširdžios akys. Kol jis nuils ir nebereaguos į jos kūną, o protas susitelks pažerti klausimų. Turėjo dar pabandyti.
Iki šiol, lupdamas po sluoksnį nuo Džuljetos Stenton ir kasdamasis vis giliau prie jos minčių, jausmų ir praeities, Dugas leido jai diktuoti tempą. Nespaudė. Neragino labiau atsiverti, net kai ji leptelėjo buvusio sužadėtinio vardą. Tikras žurnaliūga", pasibjaurėjęs pagalvojo jis ir pasuko link baseino krašto, pradėdamas naują ratą.
Jis užsigalvojo prisiminęs, kaip ryte paskambinęs į ligoninę išgirdo silpną mamos balsą. Atlikus paskutinį tyrimą paaiškėjo, kad tėčiui užsikimšusios arterijos ir jas skubiai reikia šuntuoti, kitaip jį gali ištikti dar vienas širdies smūgis. Praėjusį vakarą jam buvo atlikta skubi operacija. Motina nesusisiekė su juo, nes jo nebuvo kambaryje. Dugas įtarė, kad ji per daug ir nesistengė, nenorėjo trukdyti jo vadinamosios užduoties. Ji viena ištvėrė ilgas tėvo operacijos valandas ir begalinį laukimą rezultatų. Jis privalėjo būti ten.
Gal ir būtų buvęs, jei būtų dirbęs savo žurnalistinį darbą, o ne vis labiau klimpęs į Džuljetos Stenton apžavus jei būtų pavykę išpešti informacijos iš šios moters, jo užduotis būtų įvykdyta ir jis būtų galėjęs vykti namo.
Dugas išniro iš vandens įkvėpti oro ir pamatė Džuljetą klūpančią ant baseino krašto.
Plaukiojimas neduos naudos, jei apalpsi.
Jis nusibraukė nuo veido šlapius plaukus.
Reikėjo sudeginti energiją.
O man atrodė, kad kankini save. Kas yra? Ji klestelėjo ant betoninio krašto, nepabijojusi sušlapti suknelės. Suėmė rankomis jo smakrą laukdama atsakymo.
Prastos naujienos namie.
Tėvai?
Jis sunkiai atsiduso. Kodėl turėtų meluoti?
Tėvas. Neseniai patyrė širdies smūgį, o praėjusį vakarą jį teko operuoti.
Oi, Dugai. Man labai gaila. Džuljeta uždėjo šiltą sausą delną ant jo plaštakos. Gal galiu kuo padėti?
Malonu, kad ji užjautė, bet jam reikėjo daugiau. Dugas papurtė galvą.
Ačiū, kad paklausei.
Ar turėsi išvykti? Dugas pajuto jos balse rūpestį, sumišusį su nusivylimu. Staiga pyktis ir neviltis, visą rytą nedavę ramybės galvojant apie Džuljetą, išgaravo.
Ne dabar. Operacija praėjo sklandžiai, tėvas ilsisi. Operacija gali pridėti jam metelių. Iš tiesų reikalai gerėja.
Džiaugiuosi. Matau, kaip smarkiai juos myli. Jos veide šmėkštelėjo palengvėjimas. Žinoma, pasiilgčiau tavęs, jei turėtum išvykti.
Išgirdus nuoširdų prisipažinimą, jo širdį spaudę gniaužtai atsileido. Jis negalėjo kaltinti Džuljetos už savo keblią padėtį. Jam tik reikėjo nedelsiant išlieti neviltį ir palengvinti kaltės jausmą. Plaukiojimas padėjo. Buvimas šalia jos dar labiau.
O kodėl tu tokia ankstyva?
Ji truktelėjo pečiais.
Nesimiegojo. Jų žvilgsniai susitiko, žaliose jos akyse tvykstelėjo karštis.
Puikiai jį atpažino, nes ir pats visą naktį degė pragaro ugnyje. Nuo tos akimirkos, kai paliko ją vieną lovoje. Išeiti, kai ji taip noriai atsidavė jam, buvo be galo sunku. Bet dienos šviesoje atrodė kitaip: gerai, kad taip pasielgė, dabar galėjo gerbti pats save. Prisimenant neseną praeitį, tai jau daug, ir jis turėjo už tai dėkoti Džuljetai.
Puikiai jį atpažino, nes ir pats visą naktį degė pragaro ugnyje. Nuo tos akimirkos, kai paliko ją vieną lovoje. Išeiti, kai ji taip noriai atsidavė jam, buvo be galo sunku. Bet dienos šviesoje atrodė kitaip: gerai, kad taip pasielgė, dabar galėjo gerbti pats save. Prisimenant neseną praeitį, tai jau daug, ir jis turėjo už tai dėkoti Džuljetai.
Ir aš neramiai miegojau, prisipažino Dugas.
Ji be žodžių linktelėjo. Nieko ir nereikėjo pridurti, jie skaitė vienas kito mintis. Jis papurtė galvą, neįstengdamas suvokti tokio stipraus ryšio.
Dugas visada žavėjosi tėvų santykiais, kurių vedybų įžadai su metais vis tvirtėjo. Jo paties keli ilgiau trukę romanai pasižymėjo geru seksu, bet vos tik moterys užsigeisdavo rimtai pasikalbėti, jis pasijusdavo dūstąs ir norėdavo kuo greičiau išsilaisvinti.
Tai, ką jis patyrė su Džuljeta, buvo ypatinga. Jie dalijosi guodžiančia tyla, kai jam nesinorėjo atsiverti. Ji suprato be žodžių, be jokių įpareigojimų, be lūkesčių. Ir vis dėlto jis norėjo, kad ji ko nors reikalautų. O labiausiai stebėtina, jis ne tik neužmezgė su ja intymių santykių, bet atsisakė, kai Džuljeta norėjo atsiduoti. Šios moters jausmai ir būsena jam rūpėjo labiau nei jo paties.
Nerimavai dėl tėčio? rimtu balsu paklausė Džuljeta, tarsi nenumanytų, kaip sunku jam buvo palikti ją vieną.
Dugas papurtė galvą.
Sužinojau tik šįryt. Jis blaškėsi ir anksti pakirdo galvodamas apie ją.
O dabar? Esi susirūpinęs ir užsigalvojęs.
Taip, susirūpinęs. Užsigalvojęs? Ne taip smarkiai, gali ir prablaškyti mane. Šiąnakt man tavęs trūko.
Sutviskusi džiaugsminga Džuljetos šypsena beveik kompensavo neramią jo naktį.
Na, kaip ten sakoma: išsiskyrimas tik sustiprina jausmus, paerzino ji.
Dugas sudejavo.
Tu mane kankini.
Visai nenoriu kankinti. Yra begalė dalykų, kuriuos pirmiau norėčiau daryti su tavimi.
Dugui nereikėjo klausti, kas tai galėtų būti. Buvo pasižadėjęs laikytis atokiau nuo Džuljetos, o jos atsakymas tik būtų pakurstęs aistrą. Vis dėlto jis paklausė nuo geismo prikimusiu balsu:
Kokių gi? Dugas ištiesė ranką norėdamas ją paliesti, nors ir buvo prisiekęs to nedaryti.
Na, pirmiausia norėčiau daugiau tų kerinčių bučinių. Jos blakstienos suvirpėjo. Žavus kuklumas.
Neatsispyręs jis sugriebė ją per liemenį ir įsivertė į baseiną. Aiktelėjusi iš nuostabos Džuljeta įkrito į laukiančias rankas.
Taip negalima! nepiktai šūktelėjo ji springdama. Džuljeta šypsojosi. Ir juokėsi. Dugas nepaleido Džuljetos iš glėbio, net kai jos kojos atsirėmė į baseino dugną. Ji truktelėjo žemyn suknelę, kuri plūduriavo išsiskleidusi aplink ją.
Jis sukikeno.
Gal ir ne, bet galiausiai turiu tave glėbyje. Esi mano rankose ir aš atvėsinau tave. Kas tau nepatinka?
Ji prisėmė rieškučias vandens ir tėškė į jį.
Man tai patinka. Tik tavo metodai šiek tiek neįprasti.
Jis išskėtė rankas tarsi norėdamas ją paleisti ir nusišiepė:
Pati sakei norinti patirti viską. Aš tau padedu. Be to... Jo balsas nutrūko stiprėjant aistrai. Noriu būti su tavimi, dabar kaip tik esame čia vieni.
Jiapsivijorankomis jokakląirgundomaiatsirėmė į jį. Jo kūnas, akimirksniu reaguojantis į jos artumą, nuo geismo įsitempė. Pats sugundė Džuljetą, panardindamas ją į vandenį, dabar lieka susitaikyti su padariniais.
Kaip gali mergina prieštarauti vyrui, kuris griebiasi tokių kraštutinių veiksmų, kad tik apkabintų ją? pajuokavo Džuljeta.