Turi pripažinti, kad tai neblogas išsigelbėjimas nuo bulvarinės spaudos ir paskalų malūno.
Aišku, sesuo buvo teisi. Džuljetai beliko stipriai ją apkabinti.
Ir aš tave myliu, emocingai tarė Džilijana.
Džuljeta žinojo tai. Jei ne tvirta sesers dvynės pagalba, nebūtų ištvėrusi pastarųjų sunkių savaičių. Nuo tos dienos, kai ji kaip strėlė iššovė iš bažnyčios, reporteriai negailestingai tykojo tiek prie jos namų, tiek ir prie Džilijanos buto, vildamiesi nusitverti sensacingų naujienų apie Pabėgusią nuotaką. Tačiau niekas, išskyrus seserį ir jaunikį, nežinojo, kodėl Džuljeta atšaukė vestuves.
Niekas ir nesužinos. Bent kol ji sugalvos būdą, kaip apsaugoti tėvą ir leisti jam pasitraukti iš senato nesuteršta reputacija. Tuomet jau spauda galėtų pliekti Stiuartą Barnesą ir jo neaiškius reikalus.
Ar turi kokių žinių iš to parazito? Džilijana pasiėmė pagalvėlę ir atsisėdo.
Džuljeta papurtė galvą. Gerklę gniaužė emocijų gumulas. Nors ji niekada nesakė esanti įsimylėjusi Stiuartą, būdama su juo jautėsi patogiai ir saugiai. Pernelyg patogiai, turėjo pripažinti.
Dabar, jau po laiko, ji perprato susižadėjimo priežastis. Dvejopas ir paprastas. Džuljeta dievino motiną ir tėvą, idealizavo jųdviejų santykius. Jie buvo nuostabūs tėvai, sugebėję išsaugoti šeimą, nors ir neturėjo jokio privatumo. Džuljeta norėjo patogių vedybų ir tvirtos šeimos, kaip jos tėvų. Ji tikėjo, kad galės puoselėti šias vertybes su vaikystės draugu Stiuartu, kurį manė gerai pažįstanti.
Buvo ir dar viena priežastis susižadėti Džuljetai nesinorėjo to pripažinti netgi sau. Nors nei mama, nei tėtis neprašė aukotis, ji buvo linkusi eiti pramintu keliu. Gal dėl to, kad Džilijanai teko nenuoramos vaiko vaidmuo, Džuljeta, keliomis minutėmis vyresnė už seserį, visada elgėsi kaip gera mergaitė. Tad kai jos ėmė siekti Stiuartas, nė nesuabejojo jo ketinimais. Džuljetą jau buvo įskaudinęs vienas vyras, kuriam labiau rūpėjo tėvo vardas ir ryšiai nei ji pati. Stiuartas buvo jos gyvenimo, kuris rodėsi saugus, dalis. Stiuartu pasitikėjo ir tėvai, jiems jis patiko, jie džiaugsmingai tvirtino žinoję, kad Džuljeta ir Stiuartas nuo pat pradžių buvo skirti vienas kitam".
Tačiau jie nebuvo skirti vienas kitam, ir jei Džuljeta būtų buvusi akylesnė, būtų pastebėjusi ženklų. Bet ji neabejojo jų santykiais, netgi dėl jųdviejų neaistringo seksualinio gyvenimo giliai širdyje kaltino tik save. Be abejonės, ankstesnis Džuljetos skausmingas romanas nepadidino jos pasitikėjimo savimi. Galbūt nuo pat pradžių ji jautė, kad jei būtų suabejojusi savo sprendimu, būtų supratusi kartojanti klaidas. Stiuartui reikėjo įtakos siekiant gauti jos tėvo vietą senate, kai ši atsilaisvins. Nieko daugiau. Ir jam tikrai nereikėjo Džuljetos Stenton.
Nusileisk ant žemės, Džuljeta, Džilijana spragtelėjo pirštais.
Ši papurtė galvą.
Atleisk, pernelyg daug užplūdo minčių. Ne, neturiu jokių žinių nuo mūsų akistatos bažnyčioje. O ką gi jis galėtų pasakyti? Dėkui, kad nukreipei spaudos dėmesį nuo manęs, tad lapkritį galėsiu užimti tavo tėvo vietą."
Džilijana paniekinamai šniurkštelėjo.
Jis galėtų pasakyti aš kvailys". Vis šis tas.
Sutinku. Kadangi pagrasino nugramzdinti su savimi ir tėtį, jis pasikliauja manimi, kad laikysiu liežuvį už dantų ir nepasakosiu, kodėl pasprukau.
Jos tėvas protegavo Stiuartą. Pasirinkimą turėjo lydėti sėkmė. Jeigu Stiuarto nešvarūs darbeliai iškiltų į viešumą, kristų šešėlis ir ant Džuljetos tėvo, jo sprendimai ir pasirinkimas atrodytų įtartini, užtemdytų viską, ką jis gero padarė per savo kadenciją.
Džilijana sukando dantis.
Jis pasitiki tavo meile tėvui.
Tik jau ne mano meile jam. Džuljeta šaižiai nusikvatojo. Arba tuo, kas iš tos meilės liko.
Džuljeta manė, kad per draugystės metus jie prisirišo vienas prie kito ir juos sieja abipusis supratimas. Net kai kilo skandalas dėl Stiuarto verslo partnerio, kongreso nario Heivudo, kuris esą plovė mafijos pinigus per jų bendrą importo ir eksporto įmonę Coffee Connections", Džuljeta tikėjo kaltę neigiančiu sužadėtiniu. Ji neužmerkė akių prieš tiesą. Tiesiog kaip ir tėvas tikėjo Stiuarto sąžiningumu. Kadangi bendrininko etiketė jam neprilipo, o kongreso narys Heivudas vėliau buvo išteisintas, Džuljeta patikėjo savo nuojauta.
Ir kaip ji klydo. Vėl. Džuljeta užklupo Stiuartą nusikaltimo vietoje. Išgirdo jo ir verslo partnerio, garsaus mafijos vadeivos, slaptą pokalbį bažnyčioje likus vos kelioms minutėms iki jųdviejų su Stiuartu vestuvių.
Džuljetai atsivėrė akys. Perpratusi Stiuarto melą, ji stojo akistaton su juo ir pasišalino. Nors tėvai palaikė dukros sprendimą ir supratingai nieko neklausinėjo, Džuljeta žinojo, kad jie laukia paaiškinimo.
Džilijana atsiduso.
Mes abi suprantame, jog visa tai reikia laikyti paslaptyje, kol sugalvosi planą. Man tik nepatinka, kad Stiuartas leidžia spaudai talžyti tave klijuojant Pabėgusios nuotakos etiketę. Ji paėmė vaizdajuostę su to paties pavadinimo filmu.
Galėtum turėti panašius plaukus. Ar minėjau, kad man patinka garbanos? Ji perbraukė delnu susuktą ilgą Džuljetos sruogą. Būčiau amžinai dėkinga. Turint galvoje, jog tai paskutinis kartas, kai turiu kelias valandas tiesinti plaukus džiovintuvu, kad jie taptų panašūs į taviškius ir mums pavyktų apmulkinti žurnalistus.
Ačiū. Džuljeta nusijuokė. Jai pačiai patiko naujoji išvaizda.
Slapta Džuljeta visada pavydėjo sesers gebėjimo nesitaikstyti prie nusistovėjusių taisyklių ir tiesiog būti savimi. Teprasmenga skradžiai fotografų blykstės ir spauda. Ji vylėsi, kad jos naujoji žaisminga šukuosena, visai kaip jos laisvamanės sesers, pakeis ne tik išvaizdą, bet ir požiūrį į būsimą kelionę. Šios atostogos pats tinkamiausias metas duoti valią jausmams.
Ar supirkai man šiuos daiktus prekybos centre? paklausė ji dvynės. Jeigu jos sužadėtiniui būtų labiau rūpėjęs medaus mėnuo, o ne politinė kampanija, ji iš anksto būtų pasirūpinusi paprastais drabužiais kelionei. Tačiau Stiuartas primygtinai prašė niekur nevykti. Dabar jai buvo aišku kodėl.
Aha. Aš sudėjau viską į lagaminą, kai kalbėjaisi telefonu. Turėtum didžiuotis manimi pasistengiau, kad nė šuo nesuuostų apie šią kelionę ir nepersekiotų. Džilijana išsišiepė, aiškiai patenkinta savimi.
Tikrai nenoriu nieko žinoti, susigūžusi atsiliepė Džuljeta. Rodos, visi tik ir aukojasi, kad galėtų mane šiuo metu pagloboti.
Ji negalėjo pakęsti net minties, kad viso šio košmaro rezultatas visuotinis palaikymas. Pirmiausia jos stilistas sutiko padaryti jai spiralines garbanas namie, kad tik jo salono neužplūstų žurnalistai. O dabar štai sesuo tupinėja aplinkui lyg kokia slaptoji agentė ir dar tuo mėgaujasi.
Tai ne aukojimasis, o malonios paslaugos. Juk mylime tave. Bet man labai nepatinka, kad įstrigai šiame name ir susitaikei su pasmerktosios vaidmeniu. Džilijana nekantriai treptelėjo į medines grindis. Prakeiki mas, kaip norėčiau išvilkti šią istoriją į dienos šviesą. Ji papurtė galvą. Bet negalime.
Dar ne dabar. Tėtis ilgai tarnavo savo kraštui. Yra mylimas ir gerbiamas. Jis turi užimti garbingą vietą istorijoje. Jokiu būdu neleisiu, kad paliktų postą suteršta reputacija. Jis to nenusipelnė.
Sutinku, linktelėjo Džilijana.
Jųdviejų tėvo labui reikėjo išlaikyti šią istoriją paslaptyje dar šiek tiek laiko. Džuljeta giliai įkvėpė.
Aš pasiruošusi.
Gerai. Džilijana pakilo nuo kėdės ir čiupo rankinę.
Dabar dar kartą pakartosiu mūsų planą. Aš, apsirengusi kaip tu, vairuosiu tavo automobilį, o tu sėdėsi keleivio vietoje, apsimesdama manimi, porino Džuljeta.
Taip.
Mes pravažiuosime pro žurnalistus, kurie kaip maitvanagiai tyko šalia tavo buto, ir paliksime automobilį saugiame požeminiame garaže.
Teisingai, Džilijana linktelėjo, ten jie negali patekti. Ji smagiai nusikvatojo, pagalvojusi, kaip jos pergudraus paparacus. Jie manys, jog tu apsilankei pas mane. Kad būtų įtaigiau, aš, atrodanti kaip tu, nueisiu į vestibiulį ir dar užsuksiu į pusgaminių parduotuvę ant kampo, tada grįšiu vidun. Kol mes tariamai leisime laiką kartu, jie niekur kitur mūsų neieškos.
Tuo metu aš įlipsiu į tėčio automobilį su vairuotoju, įsitaisysiu ant užpakalinės sėdynės, apsidengsiu apklotu ir atsidursiu oro uoste.
Būtent. Jei netyčia kas nors pastebėtų, manys, kad ten aš. Niekas nesivargins sekti manęs, kai jau mudvi ne kartu. Štai! Tu pasprunki iš namų ir keliauji atostogauti.
Pasirengusi pradėti nuostabią savaitę, kuri man žada daug smagumų, saulės ir vienatvės, Džuljeta plačiai išskėtė rankas.
Du pirmuosius dalykus tai tikrai, sumurmėjo sesuo ir nudelbė akis.
Džuljeta prisimerkė. Ji užaugo bebaimės, linkusios rizikuoti sesers šešėlyje ir pažinojo Džilijaną geriau nei save pačią. Tai, kad ji nudūrė akis ir sumurmėjo, reiškė, kad sesuo kažką rezga.
Kodėl nepasakoji, ką sumąstei? įtariai klustelėjo Džuljeta.
Dievaži, nieko. Džilijana žvilgtelėjo į savo laikroduką. Juk nenori pavėluoti į lėktuvą. Mums reikia paskubėti.
Džuljeta stvėrė lagaminą.
Gerai. Nuolat skųsdamasi, turbūt nespėjau tau pasakyti, kokia esu sujaudinta, kad išleidai savo santaupas man. Noriu tau jas grąžinti. Nors abiem merginoms iš senelės palikimo jų vardu buvo įsteigti fondai, nė viena negyveno iš jų ar iš gaunamų palūkanų. Abi pasirinko savarankišką kelią. Džuljeta buvo farmacijos įmonės ryšių su visuomene atstovė, Džilijana mokytoja.
Jei grąžinsi, jau nebus dovana, priminė sesuo. Manyk, kad tai žlugusių vestuvių dovana.
Man taip pasisekė, kad turiu tave, Džuljeta spustelėjo sesers ranką.
Tai jau tikrai, nusiviepė Džilijana.
Jos pasuko link dviviečio garažo, esančio šalia namo, kurį nuomojosi Džilijana. Ten ji buvo pasistačiusi automobilį.
Pažadėk man kai ką, paprašė ji. Toji sala privati teritorija, jei teisingai viską padarysime, nebus jokių fotoaparatų, žurnalistų, niekas nepersekios su klausimais. Tad atsipalaiduok ir būk savimi, gerai?
Skaitai mano mintis. Džuljeta nenustebo, kad vėl suveikė ryšys tarp dvynių. Ji nusijuokė, nes šį kartą jau buvo nusprendusi pasinaudoti proga išsilaisvinti ir išsiaiškinti, kas iš tiesų yra Džuljeta Stenton. Nė nebūtų sumaniusi priešintis Džilijanos pastangoms priversti ją vykti atostogų. Ji įsitaisė vairuotojos vietoje, įkišo raktelį ir pasuko.
Nagi, ryžtingas jos balsas nustelbė variklio gaudesį, pirmyn į nuotykius.
Praėjus savaitei po pirmo apsilankymo, Dugas Hjustonas stovėjo pagrindinio Slaptosios fantazijos" pastato ištaigingame atvirame vestibiulyje ir laukė savo fantazijos objekto.