Meilė.
Ir vėl tas žodis. Bet nebuvo kada jo apsvarstyti. Dugas lėtai pasikėlė ir leido jai pajusti, kaip jo kietas įnagis slysta iš jos, suteikdamas jos kūnui laiko sudrėkti ir dar labiau išsitempti, prisitaikant prie jo dydžio, ilgio ir norų.
Džuljeta nevalingai sulenkė kojas norėdama sulaikyti jį viduje. Išlaikyti jį kaip dalį savęs.
Džuljeta nevalingai sulenkė kojas norėdama sulaikyti jį viduje. Išlaikyti jį kaip dalį savęs.
Dugai, sukuždėjo ji, kai jis vėl smigo į ją stipriai, greitai ir giliai, kaip žadėjo.
Ar tai turėjai galvoje? Jis vėl atsitraukė, kad galėtų įsiveržti su dar didesne jėga.
Taip. Ji taip ilgai laukė šios akimirkos, šio vyro, tad netruko pajusti orgazmą. Bangos kilo vis aukštyn, gramzdindamos ją į nebūtį, ištrindamos visas mintis.
Jis puikiai priderino ritmą, bet šįkart pasikėlė virš jos, pasirėmęs ant rankų taip, kad ji justų tik jį, judantį viduje, kietą, karštą, storą ir tvirtą...
Džuljetos klubai trūkčiojo sulig kiekvienu įsiveržimu. Ji prisivertė atsimerkti, nors vokai buvo apsunkę. Jaudulys jo akyse ir įsitempęs veidas atspindėjo šėlstančias emocijas.
Dugai, prašau. Ji net gerai nežinojo, ko dar galėtų norėti.
Giliau? išspaudė Dugas prikimusiu balsu.
O taip.
Tai padėk man, mieloji.
Džuljeta apsivijo kojomis jo liemenį, spausdamasi dubeniu prie jo, ir sulig kiekvienu postūmiu Dugas grimzdo vis giliau.
Greičiau, sušvokštė ji gaudydama orą.
Jis patenkino prašymą. Judėjo vis greičiau ir smarkiau, kol pasiekė kulminaciją pliūptelėjo akinama šviesa ir užliejo nesibaigiančios ekstazės bangos. Jis lėtai sudejavo. Jos orgazmas sukėlė jo orgazmą. O gal jis laukė jos? Bet baigė jie kartu. Dugas karštai alsavo jai į skruostą, o lūpos tarė jos vardą.
Po kelių minučių Džuljeta susirietė Dugo glėbyje, jos širdis iš lėto rimo. Ji suprato, kad niekas jau nebebus kaip anksčiau. Po Stiuarto išdavystės nebesitikėjo rasti meilę. Jos fantazija kai tik suprato ją turinti pakilo virš skaudulių. Dabar Džuljeta žinojo esanti geidžiama, ir ne dėl šeimos ar politinių ryšių. Maža to, ji įsimylėjo. Greitai, smarkiai ir giliai.
Dabar nebenorėjo laukti, kaip toliau klostysis įvykiai. Apsispręsti paskatino ne tiek atsakomybė, susijusi su Stiuarto grasinimu laikyti liežuvį už dantų, kiek veikiau sutiktas ypatingas vyras. Džuljeta įsimylėjo jį ir neketino prarasti, pasibaigus atostogoms. Bent neatstums jo.
Džuljeta nutarė kol kas neprasitarti apie Stiuartą, bet prisipažinti Dugui, kad pamilo jį. Gal jai nusišypsos laimė ir paaiškės, jog ir jis puoselėja tokius pat jausmus. Tada Džuljetos Stenton, senatoriaus Stentono dukros, iš tikrųjų lauktų laiminga pabaiga.
Atsibudęs Dugas ilgai gulėjo šalia snaudžiančios Džuljetos. Jis įkvėpė jos plaukų ir muskuso kvapo, prisimindamas tai, ką drauge patyrė. Jie praleido pietus, tad paskambinę užsisakė maisto į kambarį. Tada vėl mylėjosi. Jo kūnas jau buvo pasisotinęs, tik ne širdis, kenčianti dėl netikrumo.
Dugas norėjo tikėti, kad jie turi ateitį, kad esama būdo, kaip viską išpažinti ir nebūti pasmerktam. Bus sunku, juk Džuljeta kartą jau buvo įskaudinta, vyras ja pasinaudojo. Bet Dugas ne Stiuartas Barnesas. Dugas myli Džuljetą, negalėtų jai pakenkti. Jis užgniaužė sarkastišką juoką. Turėjo pripažinti, kad anksčiau meistriškai pasinaudodavo žmonėmis profesiniais tikslais. Iš pradžių, kad ir kokių geranoriškų ketinimų vedamas, siekė pasinaudoti ir Džuljeta visai kaip jos buvęs sužadėtinis.
Džuljeta atsiduso ir sujudėjo jo glėbyje. Dugas nubraukė susitaršiusius plaukus jai nuo veido. Gal jis ir nenumanė, ką ji valgo pusryčių, kai vėluoja į darbą, ar kaip prisiderintų prie jos įpročių, bet neabejojo jų tvirta sąjunga. Dugas nenorėjo paprasto romano ar tik gyventi kartu, troško įsipareigoti, kol mirtis išskirs", kaip ir jo tėvai.
Šis įsitikinimas išplaukė iš praeities. Jis dar nebuvo patyręs tokio visa apimančio stipraus jausmo. Tai, ką jautė Džuljetai, neprilygo ankstesnėms mylimosioms puoselėtiems jausmams.
Atsargiai, kad jos nepabudintų, Dugas išsliuogė iš lovos. Džuljeta pakrutėjo ir patogiau įsikniaubė į pagalvę. Jis išsitraukė iš rašomojo stalo kurorto bloknotėlį ir kai ką pasižymėjo: kaip apsaugoti liudininkę Džuljetą, brūkštelėjo keletą minčių būsimam straipsniui.
Baigęs įsikišo bloknotėlį į lagaminą ir įsiropštė atgal į lovą. Jo džiaugsmui, Džuljeta iškart įsirideno jam į glėbį. Po kelių minučių jos kvėpavimas išsilygino. Tapo lėtas ir ramus. Ji miegojo.
Myliu tave, sušnibždėjo Dugas, norėdamas išgirsti, kaip tai skambės garsiai. Ištarus šiuos žodžius jį vėl užplūdo tikrumas. Jis užsimerkė ir atsipalaidavo, prisitaikydamas prie jos kvėpavimo.
Netrukus išauš rytas, o patekėjus saulei jis atskleis savo paslaptį. Ir sulauks Džuljetos reakcijos.
Bet atsibudo Dugas vienas. Į laikrodį, uždengdamas elektroninius skaičius, buvo atremtas raštelis. Ji bent stengėsi, kad jis pamatytų žinutę. Dugas pasisiekė balto popieriaus skiautę.
Kiek žinau, dauguma vyrų nemėgsta, kai moteris lieka nakčiai. Norėjau išvengti nesmagumo ryte, tad grįžau į savo kambarį nusiprausti ir persirengti. Pusryčiai pas mane? Durys neužrakintos.
Džuljeta
P. S. Naktis buvo nepakartojama.
Nepakartojama" menkas žodis tai apibūdinti. Dugas suglamžė raštelį. Jis ne toks kaip dauguma vyrų. Bent ne su šia moterimi. Jis ne tik geidė prabusti šalia Džuljetos, norėjo pats ją pabudinti. Erotiškai, juslingai sužadinti, kad prisimintų, ką jis jautė prieš išklodamas tiesą ir atsiduodamas jos malonei.
Bet pusryčiai turėjo savo pranašumų. Dugas nestokojo išmonės. Jis galėjo sugalvoti šimtus erotiškų būdų mėgautis maistu, kad Džuljetai nekiltų nė menkiausia abejonė dėl jo jausmų. Skubiai nusiprausęs po dušu Dugas išėjo pro kotedžo duris ir pasuko link tako, vedančio į nuošalius namelius.
Dugas dirbo žurnalistinį darbą daugybę metų. Nuo tos akimirkos, kai sutiko Tedą Hjustoną, ieškoti informacijos straipsniams tapo jo kasdienybe. Jis stebėdavo žmones. Įsiklausydavo į paslėptą prasmę ir užuominas. Gebėjo sekti per saugų atstumą ir pajusti, kada tomis pačiomis pėdomis eina kiti žurnalistai.
Dabar taip pat kirbėjo panašus jausmas. Čia, atokioje Merilės saloje, jis buvo ne vienas. Juk kiti kurorto svečiai nesislapstytų. Dugas apsižvalgė, nors žinojo, kad nieko ypatinga nepamatys. Vis dėlto neabejojo, jog krūmai sujudėjo ne dėl paukščio ar gyvūno.
Jis nėjo tiesiai link Džuljetos namelio. Nusprendė patikrinti savo teoriją. Dugas apsuko ratą, grįždamas prie baseino vynuogienojais apžėlusiu taku. Jei kas būtų sumanęs sekti, Dugas būtų išgirdęs. Ir, dievaži, pusiaukelėje kažkas sušnarėjo. Jam sustojus vėl pasigirdo šlamesys, tada įsivyravo tyla. Tykinantis paskui žmogus stabtelėjo susipratęs, kad Dugas jį suuodė. Aiškiai neprofesionalas.
Dugas metėsi atgal, norėdamas nutverti įsibrovėlį, bet tasai, matyt, buvo spėjęs numatyti persekiojamojo veiksmus ir dingti. Tai privertė Dugą suabejoti, ar tikrai jį seka neprofesionalas. Vis dėlto tas žmogus sėlino gana tyliai, toli gražu ne kaip jautis porceliano parduotuvėje, ir vikriai paspruko. Dugą apsiautė tyla, kurią pertraukdavo vien paukštelių balsai ar retkarčiais nuaidintis netoliese vaikščiojančių poilsiautojų juokas.
Tačiau Dugas visuomet įsiklausydavo į vidinį balsą. Argi Merilė nebuvo sakiusi, kad kai kuriuos labai nusivylusius žmones ji priimanti ir savaitės pabaigoje? Jis nenutuokė, kas galėjo atvykti į salą, bet dėl vieno neabejojo: tą žmogų domina Džuljeta. O jos persekiotojai neapsidžiaugtų radę ją su žurnalistu, kuris pirmas pagarsino istoriją ir galėjo juos sunaikinti. Dugas privalėjo nedelsdamas susiaurinti įtariamųjų sąrašą.
Kitas žurnalistas", šmėstelėjo pirma mintis. Vargu. Tipas, išgavęs šią informaciją, sugebėtų likti nepastebėtas. Be to, jį labiau domino Džuljeta, o ne Dugas.
Tai galėtų būti kongreso narys Heivudas, jei Stiuartas šnypštelėjo jam apie tai, ką Džuljeta matė ir išgirdo bažnyčioje. Abejotina. Jis pasiųstų Barnesą, kad šis paveiktų buvusią sužadėtinę.
O gal pats Stiuartas Barnesas sumanė patikrinti Džuljetą? Labai galimas daiktas. Galbūt su mafija susidėjęs būsimasis senatorius nėra pakankamai gudrus, kad leistų kitiems žmonėms pasirūpinti jo nešvariais reikalais. Tad vėlgi persekiotoją labiau domino Džuljeta, o ne Dugas.
Mafija. Velniai rautų. Dugas nenutuokė, ar jie sužinojo apie Džuljetą, bet neketino rizikuoti. Privalėjo kuo greičiau nusigauti iki jos namelio ir įsitikinti, ar ji saugi. Tada atskleisti savo paslaptį ne tik todėl, kad ją myli. Džuljeta turėjo žinoti, kaip apsisaugoti nuo grėsmės.
Taip pat ir nuo jo paties. Bet, mintyse aidint žodžiui mafija", Dugui dabar rūpėjo tik Džuljetos saugumas.
9
Išleidusi iš kambario patarnautoją Džuljeta terasoje padengė stalelį dviem. Ką tik stalo įrankius atnešęs patarnautojas pažadėjo sugrįžti su užsakytais pusryčiais, kai tik ji skambtelės. Taip pat ir su šviežiomis mimozomis. Kai tik pasirodys Dugas.
Ji giliai įkvėpė. Kiemelį supo oranžinės egzotinės gėlės, dėl spalvingumo dar vadinamos rojaus paukščiais". Džuljeta pagyvino stalą šviežiomis kinrožėmis. Svaiginantis jų kvapas sklandė ore. Džuljeta tryško optimizmu, puoselėjo naujas viltis ir už tai turėjo dėkoti Dugui. Praėjusią naktį per miegus ji išgirdo Dugą tariant tuos tris stebuklingus žodžius. Jeigu pasiseks, ir vėl juos išgirs, tik šįkart ji nemiegos, o Dugas žvelgs į akis ir kiekvienas ištartas žodis įgis prasmę.
Verpetais besisukantys jausmai keitė ateities viziją. Dabar Džuljeta viską matė kur kas aiškiau nuo pat tos akimirkos, kai tik pasipasakojo savo istoriją Dugui. Vos tik garsiai viską išsakė žmogui, nesusijusiam su Čikagos problemomis. Ji suvokė, kad jai nebereikia slėpti šios istorijos, turi pranešti tėvui. Jis tikrai supras ir padės išspręsti kebeknę. Tėtis nusivils Stiuartu, savo pasirinkimu, bet nieku gyvu neleis nusikaltėliui patekti į senatą.
Džuljeta papurtė galvą stebėdamasi, kaip anksčiau šito nesuprato. Užteko išsipasakoti ir ėmė aiškėti sprendimai. O gal tik atrodo taip paprasta? Nejau įsimylėjusi pradėjo žiūrėti į viską pro rožinius akinius, o gal išties rado tinkamą išeitį?
Reikės aptarti tai su Dugu, kai tik prisipažins apie prabudusius jausmus. Ji išlygino staltiesę. Jaudulys stiprėjo vien nuo minties, jog vėl jį pamatys. Džuljeta netroško, kad Dugas aptiktų ją susikuitusią po praėjusios malonumų nakties.