Ar gali tiesiog išeiti? Džuljeta apsikabino save rankomis, tarsi saugodamasi nuo jo.
Nors Dugas ir žinojo, kad niekada jos neįskaudintų, ji vis tiek nebūtų patikėjusi. Bent jau dabar.
Tik noriu, kad šį tą suprastum. Aš atvykau čia iškapstyti ko nors apie tavo buvusįjį. Neketinau skaudinti tavęs. Neplanavau pasinaudoti tavimi... Dugo balsas trūkčiojo, jis suvokė, kaip nevykusiai skamba teisinimasis. Nepaisant gerų ketinimų, jis vis dėlto pasinaudojo Džuljeta, o ir buvo numatęs tai iš pat pradžių. Jeigu būtų galvojęs daugiau apie jos poreikius, būtų suvokęs, kad galiausiai ji vis vien liks įskaudinta. Eisiu.
Džuljeta nusipelnė, kad bent dabar jos norų būtų paisoma. O ji paprašė išeiti.
Džuljeta įmetė į lagaminą paskutinį drabužėlį ir užtraukė užtrauktuką. Duok valią jausmams ir būk savimi", pagalvojo su pasidygėjimu. Ne, ji anaiptol negailėjo savęs. Kai pasigirdo beldimas į duris, Džuljeta su palengvėjimu atsiduso. Ji šiandien užsisakė vakarinį skrydį į Čikagą ir paskambino, kad kas nors nuneštų bagažą į pagrindinį viešbutį. Bet vietoj patarnautojo ant slenksčio išvydo Merilę.
Sužinojau, kad anksti išsiregistruojate. Vyresnės moters žvilgsnyje klausimai sumišo su užuojauta.
Mano planai pasikeitė. Džuljeta atsitraukė, įleisdama viešnią pro duris.
Gyvenime retai kas vyksta pagal planą.
Džuljeta papurtė galvą ir nusikvatojo.
Tai jau tikrai. Ji nesitikėjo, kad įsimylės vyrą, kuris nuo pat pradžių melavo jai.
Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, kad dažnai netikėti dalykai pavyksta geriau nei suplanuotieji?
Šią akimirką? Tikriausiai ne. Džuljeta prisivertė nusijuokti ir staiga pravirko. Prasiveržusios emocijos, kurias ji gniaužė pastarąsias kelias valandas, supurtė visa jėga.
Merilė uždėjo ranką jai ant nugaros. Džuljeta norėjo pamiršti savo rūpesčius, nubraukti juos taip, kaip nubraukiamos ašaros nuo akių. Bet tai nebuvo lengva. Pasakodama Merilei apie pastarųjų dienų įvykius Džuljeta iš naujo išgyveno savo fantaziją.
Jaučiuosi absurdiškai, sušniurkščiojo ji siekdama nosinaitės.
Neturėtum taip jaustis. Visiems tenka patirti blogų dalykų. Bet kodėl negali patikėti, kad Dugas buvo nuoširdus, kai prisipažino mylįs tave?
Sprendžiu iš patirties, atsiduso Džuljeta.
Turi galvoje buvusį sužadėtinį? paklausė Merilė.
Džuljeta linktelėjo.
Stiuartas prisipažino mane mylįs, kad įsigautų į mūsų šeimą ir įgytų mano tėvo palankumą.
O Dugas? Man rodos, tu jam tikrai rūpi.
Jam taip pat kai ko reikėjo iš manęs.
Jis tai jau gavo. Tik dar nepasinaudojo, priminė Merilė.
Šiuo atveju dar" svarbiausias žodis.
Merilė patapšnojo jai per ranką.
Yra daug būdų, kaip atskleisti tiesą. Nori patarimo?
Džuljeta linktelėjo. Sesuo ir tėvai toli ir negali padėti, taigi ji mielai priims šios kilniaširdės moters patarimą.
Įsiklausyk į įvairias nuomones, o svarbiausia atverk širdį, kalbėjo Merilė, jos akyse atsispindėjo nepaprasta išmintis. Ar tikrai neįtikinsiu tavęs dar pasilikti?
Džuljeta atsiduso.
Ne. Ši vieta nuostabi, bet man tikrai reikia namo. Per ilgai laukiau, laikas veikti. Ji pasvarstė, ar sakyti Merilei apie Stiuartą, ir nusprendė nutylėti. Anksčiau ar vėliau viskas stos į vietas. Dabar Džuljeta bent jau žinojo visus faktus.
Na, vėliau, manau, maloniai prisiminsi šią viešnagę, tarė kurorto savininkė.
Tikėsite ar ne, bet ir dabar negalvoju apie ją vien blogai. Ji sužinojo apie save daug dalykų, išmoko atsiverti ir pasitikėti, net jei pasirinko netinkamą žmogų.
Bet jeigu tas vyras jai netinka, kodėl negali ištrinti iš atminties jo skausmingo žvilgsnio ir žodžių? Neketinau tavęs skaudinti. Neketinau pasinaudoti tavimi." Ir dar: Aš tave myliu." Šiuos žodžius jis pasakė daug vėliau, kai jau buvo atskleistas niekšingas melas. Džuljeta apsikabino save per liemenį. Kai Dugas pasišalino, likusi viena ji dar ilgai pergalvojo kiekvieną jųdviejų kartu saloje praleistą akimirką. Prisiminė kiekvieną prisilietimą, bučinį, intymų pokalbį.
Akivaizdu, kad jis atvyko į Slaptąją fantaziją" turėdamas aiškų planą, bet ar galėjo pasikeisti jo jausmai? Jos pačios tai tikrai pasikeitė.
Merile?
Jau beišeinanti moteris atsisuko.
Ką?
Ar jums teko apgailestauti dėl ko nors?
Ji linktelėjo.
Kad neturėjau galimybės įsiklausyti į širdies balsą.
Merilei išėjus, jos žodžiai dar ilgai skambėjo Džuljetos ausyse. Aš tave myliu." Dievas mato, Džuljeta mylėjo Dugą, nors jis ir melavo. Bet ji jau dukart buvo apgauta. Ir taip neseniai, žaizdos dėl aklo pasitikėjimo dar neužgijusios. Kaip galėtų patikėti žodžiais ir ketinimais vyro, kurio lūpos ir akys sykį ją jau apgavo?
10
Dugo kelionė iš Slaptosios fantazijos" truko dvi paras: pirmiausia jis pasiekė Majamį, iš ten Čikagą, o galiausiai atskrido į Vašingtoną. Jeigu tiek laiko būtų užtekę įrodyti meilę, Dugas jau būtų laikęs Džuljetą savo glėbyje. Deja, ji išskrido anksčiau, gavusi paskutinę vietą į paskutinį reisą iš Majamio. Po ilgų laukimo valandų oro uostuose, menkai nusnūdęs, Dugas pasiruošė stoti akistaton su senatoriaus Stentono sekretore, o paskui ir su pačiu senatoriumi. Išties jo vargai dar tik prasidėjo. Susitikęs pagaliau su Džuljetos tėvu Dugas suprato, kaip vis dėlto bus sunku.
Senatorius Stentonas pakilo nuo darbo stalo.
Su jumis neturėčiau net susitikti. Senatorius buvo senyvas vyras žilstelėjusiais plaukais, bet Dugas įžvelgė panašumų su Džuljeta. Nors Stentonas žvelgė į jį nepritariamai, jo žaliose kaip ir dukros akyse švietė šiluma.
Dugas ištiesė ranką ir senatorius atsargiai ją paspaudė.
Turbūt jau kalbėjotės su dukra, tarė Dugas.
Pakankamai ilgai, kad sužinočiau apie jūsų darbelius.
Dugas nuolankiai linktelėjo galvą.
Vis dėlto, užuot rašęs straipsnį, aš atvykau pas jus.
Neabejoju, jog turite kažką svarbaus pasakyti. Senatorius Stentonas parodė ranka Dugui sėstis į didžiulį odinį krėslą prie rašomojo stalo. Nejau sukorėte tokį kelią, norėdamas įspėti mane apie viešą demaskavimą? Paprastai žurnalistai nesuteikia tokios malonės.
Ypač tie, kurie skaudina nekaltas moteris?
Taškas jūsų naudai. Pats taip pasakėte, ne aš, bet labai tiksliai.
Pone, žinau, ką daryti, kad jūsų duktė nebūtų minima laikraščiuose. Bent jau mūsų laikraštyje. Negaliu atsakyti už tai, ką spausdina kiti, bet, dievaži, galiu atsakyti už savo straipsnius. Patyręs Džuljetos šilumą ir jautrumą jis išmoko atsakingai pasverti žodžius.
Senyvas žmogus palinko į priekį.
Kodėl taip elgiatės?
Dugas giliai įkvėpė.
Aš ją myliu, jis antrą kartą ištarė šiuos žodžius.
Pašėlusiai besidaužančia širdimi jis suvokė, kaip karštai myli rudaplaukę gražuolę. Vien pažintis su ja prilygo Dievo palaimai. Atsakas į jo meilę būtų pakylėjęs į aukštybes. Priešais sėdintis žmogus vienintelė jo galimybė įrodyti, kad yra vertas mylimos moters. Geriau jau visam laikui bus atstumtas Džuljetos nei vers ją kankintis dėl išdavystės. Vis dėlto Dugas vylėsi, kad Džuljetos tėvas, garsėjantis supratingumu, leis išdėstyti sumanymą. Daugiau jis nieko negalėtų padaryti.
Senatorius Stentonas bilsnojo rašikliu į kedro stalą.
Tarkime, aš patikėsiu jumis ir susilaikysiu nuo nuosprendžio, bet nelaukite, kad jus užstočiau. Džuljeta turi spręsti pati ypač dėl jūsų jausmų: jūs labai įskaudinote ją, o dabar tikinate mylįs.
Dugas linktelėjo.
Ko kito ir neprašau. Esu rašytojas. Tikiuosi, kad mano straipsnio žodžiai patvirtins jausmus. Tiksliau, tai, ko neparašysiu straipsnyje", pagalvojo Dugas. Jeigu viskas eisis pagal planą, jis išspausdins demaskuojamą straipsnį, bet Džuljetos Stenton vardas jame nebus minimas.
Vien įmantrių žodelių neužteks, kad palenktumėte mano dukterį.
Dugas pažvelgė į senyvą vyrą. Jam ir anksčiau teko turėti reikalų su senatoriumi, bet ne tokių asmeninių. Jis gerbė jį ir žavėjosi tuo, kaip tėvas gina savo vaiką.
Ar galėčiau dar kai ką pridurti, pone?
Senatorius linktelėjo galvą.
Nedrįsčiau nieko prašyti, nebent pritarti mūsų su Džuljeta santykiams, jei kada nors jūsų duktė pakeistų požiūrį į mane.
Nušvitęs senyvo žmogaus veidas išdavė susižavėjimą.
Aš ką tik išgirdau nerimastingą žinią apie savo proteguojamąjį. Tada sužinojau apie jūsų veiklą. Senatorius įrėmė žvilgsnį į Dugą. Šis įspūdingas žmogus turėjo didžiulę valdžią šalyje, bet dabar Dugą labiau gąsdino jo kaip tėvo vaidmuo. Žinote, Hjustonai, kitomis aplinkybėmis jūs gal ir patiktumėte man.
Dugo lūpų kampučius suvirpino netikėtas šypsnys. Vėl užplūdo optimizmas, kurio jis nejautė nuo tada, kai išėjo iš Džuljetos namelio Slaptojoje fantazijoje".
Duokite man dešimt minučių ir galbūt dar jums patiksiu.
Mmm, skanu. Nevalgiau tokių pyragaičių visą savaitę...
Visą savaitę, juokdamasi pakartojo Džilijana. Ar toje saloje išvis ką nors valgei?
Džuljeta kramsnojo pyragaitį su sūriu. Tėvas buvo grįžęs savaitgaliui namo dalyvauti susitikimuose ir papusryčiauti sekmadienį su savo mergaitėmis. Praėjo keturios dienos, kai ji grįžo iš salos, o iš Dugo nė žodžio. Visai jokių naujienų.
Tačiau Pabėgusios nuotakos istorija nepaseno. Žurnalistai vis dar tykojo jos prie namų ir visur ją persekiojo, šįkart spėliodami, kur ji buvo dingusi kelias dienas. Jie susekė jos pėdsakais tik iki Majamio. Merilė sugebėjo čia sumėtyti pėdas. Bet anksčiau ar vėliau viskas iškils į viešumą. Laimei, bent šeimos namuose aštuntą valandą ryto gyvenimas tekėjo ramia vaga. Įprasti šeimos pusryčiai.
Dabar šeima Džuljetai atrodė brangesnė nei kada nors anksčiau.
Saloje kitaip. Mes ten turėjome saldumynų, pavyzdžiui, sluoksniuotos tešlos pyragaičių. Ir bučinių", pridūrė mintyse Džuljeta. Skanių, stiprių, ilgesingų ir ilgai trunkančių bučinių.
Lažinuosi ir Floridos apelsinų sulčių, įsiterpė Anabelė Stenton. Jau seniai laikas atostogauti, tiesa, Lenai?
Tėvas uždėjo delną ant žmonos rankos.
Kai tik bus galimybė, gerai?
Džuljeta stebėjo, kaip lengvai tėvai eina į kompromisus, nuoširdžiai myli ir rūpinasi vienas kitu ir jos sužeista širdis plyšo iš širdgėlos. Ji troško to paties, troško patirti tai su Dugu. Nors buvo pažįstami dar taip trumpai, Džuljeta tikėjo, kad juodu sugebėtų stiprinti santykius. Net nepagalvojo, jog bus įvelta į melagystes.
Motina pakinkavo galvą.
Nemeluok man, Lenai.
Nykus jausmas persmelkė Džuljetą, išgirdus motinos pajuokavimą.
Mes suplanuojame kelionę, tada kas nors netikėto nutinka ir tu lieki Vašingtone. Anabelė vėl nusikvatojo. Puikiai žinau visą scenarijų. Sakai tai, ką, tavo manymu, aš noriu išgirsti, ir nutyli visa kita, kad mažiau įskaudintum ir nuviltum.