Be to, savo fantaziją jis išsigalvojo, kad būtų suporuotas su Džuljeta. Pasakė Merilei, kad, padėdamas Džuljetai išsigydyti žaizdas, sužinos, ar gali iškelti kito žmogaus poreikius aukščiau už savo. Jis tikino, kad siekia atsilyginti už tai, jog pasinaudojo Erina profesiniais tikslais. Tvirtino norįs drąsiai žvelgti į save veidrodyje. Ironiška, vos išsakė tai garsiai, suprato išties šito trokštąs.
Vis dėlto jis tik kartojo praeities klaidas.
Pasinaudojo Džuljeta taip pat kaip ir Erina, tik šįkart ir pats įsiskaudino. Giliai įklimpo ir prarado mylimą moterį. Pelnytai. Ir net įgyvendinęs savo fantaziją vis vien liko nepatenkintas. Argi ne ironiška? Merilei papasakota fantazija padėjo jam tapti žmoniškesniam. Tačiau padarytų klaidų suvokimas nesuteikė paguodos, neleido susikurti trokštamos ateities. Šis sprendimas ne jo rankose. Jeigu Džuljeta norėtų susitikti, žinotų, kur jį rasti. Ar tikrai? Juk jis nepasidalijo šia svarbia informacija. Dugas piktai nusikeikė ir pasuko atgal į namus, susikrimtęs, bet neradęs jokio sprendimo.
Žengiant ant pirmo laiptelio žvilgsnis užkliuvo už dulksnoje švytinčių ugninių plaukų. Nejau net tokiam kalės vaikui gali būti suteikta antra proga? Jis sulėtino žingsnį, vis dar jausdamasis tarsi sapne. Bet kai palietė jos ištiestą ranką, suprato čia ji. Tikra.
Dugas vylėsi, kad jo fantazija virsta realybe.
Sveika, pasisveikino jis.
Sveikas. Jos lūpose suvirpėjo nedrąsi šypsena šypsena, kurios jis taip pasiilgo per vienišą savaitę.
Lietus įsismarkavo, Dugas pagrabaliojo kišenėje raktų.
Sėdi lietuje? Nebebijai audros?
Ji gūžtelėjo pečiais.
Baimingus prisiminimus išstūmė geresni.
Jis tvirtai laikė jos ranką, nykščiu braukydamas per tvinksintį riešą. Džuljeta neskubėjo jos ištraukti.
Ar ilgai manęs laukei? pasiteiravo Dugas.
Ji lyžtelėjo drėgnas lūpas.
Tik visą savo gyvenimą.
Netaręs daugiau nė žodžio jis truktelėjo ją ir įsivedė į vidų. Paskui staigiai ją pasuko ir prirėmė prie sienos. Jų lūpos ilgam susijungė karštame, jausmingame bučinyje. Dugui neliko jokių abejonių, kad Džuljetos jausmai tokie pat stiprūs kaip ir jo.
Pasiilgau tavęs, jos švelnūs žodžiai aidėjo jam ausyse, kai ji priglaudė galvą prie peties.
Ir aš. Dugas apglėbė ją per liemenį ir prisitraukė. Žinau, kad dar turime kai ką išsiaiškinti.
O taip, sukuždėjo Džuljeta pritardama. Daugybę dalykų. Jos lūpos erzindamos slydo jautria kaklo oda. Bet visa tai gali palaukti.
Jo kūnas nekantravo susijungti su ja emociškai ir fiziškai. Įsitikinti, kad visa tai tikra.
Gerai, pasikalbėsime vėliau. Dugas prisispaudė prie jos. Bet visa kita negali laukti.
Aš nelinkusi švaistyti laiko kalboms, sumurkė jam į ausį Džuljeta.
Ir tai patvirtindama pusiau nusmaukė jam kelnes. Nuo drovumo iki pasitikėjimo savimi? Kitomis aplinkybėmis jis būtų tik nusijuokęs dėl tokios permainos. Ji apglėbė ranka jo vyriškumą ir Dugas sunkiai atsiduso. Patrauklus pasiūlymas. Dabar tikrai ne laikas kalboms. Jis žvelgė į jos žalias akis, patamsėjusias nuo geismo ir jausmo, kurį vylėsi galįs įvardyti.
Skubame prie sofos?
Na, pats laikas, nusikvatojo Džuljeta ir įsispraudė jam po pažastimi. Skubėdami prie sofos pakeliui jie atsikratė drabužių.
Dugas leidosi vedamas Džuljetos ir galiausiai išsitiesė virš jos. Iš Džuljetos besiskverbianti šiluma užliejo sužvarbusią jo širdį. Jis iškėlė jos rankas virš galvos, jųdviejų pirštai susipynė.
Neturiu gumytės.
Man tai nerūpi. O tau?
Dugas išgirdo jos balse iššūkį. Anksčiau būtų pasijutęs užspeistas į kampą. Dabar, priešingai užplūdo euforija.
Neatrodai labai nusiminusi?
O kodėl turėčiau? Džuljeta praskėtė kojas kviesdama. Vieną naktį saloje, kai snūduriavau šalia tavęs, pasigirdo, lyg kažką svarbaus man pasakei. Vėliau vėl pakartojai tuos žodžius, tik aš nebuvau pasiruošusi jais patikėti. Jeigu kalbėjai nuoširdžiai, norėčiau, kad darkart tai pasakytum.
Jos balsas sudrebėjo, Dugas atpažino nerimą ir baimę vėl būti įskaudintai. Jau buvo patyręs tai. Tačiau daugiau jie nebeskaudins vienas kito.
Jo ranka lėtai slinko žemyn, pirštai įslydo į šilkinį drėgną karštį. Ji geidulingai aiktelėjo, bet nenuleido nuo jo akių, jos liko išplėstos ir meldė atsakyti.
Daugiau jokių neatsakytų klausimų ir abejonių, Džuljeta. Dugas pasikėlė ir staigiai įsiveržė į ją. Aš tave myliu, jos raumenims susitraukiant, šie žodžiai, rodos, išplaukė tiesiai iš širdies. Ir ten liks. Amžiams.
Džuljeta pasijuto krintanti į bedugnę, tempiama galingos bangos, kuri vis stiprėjo su kiekvienu Dugo įsiveržimu. Kai galiausiai nukrito, žinojo, kad Dugas yra kartu su ja. Bet atslūgus fiziniam pasitenkinimui Dugo žodžiai liko įstrigę jos širdyje.
Jis paėmė nuo sofos ranktūrio vilnonę antklodę ir apklojo juos abu, ji gulėjo susirietusi jo glėbyje.
Ir aš tave myliu.
Supratau tai, kai skubėdama prie sofos nusimetei paskutinį drabužėlį, nusijuokė jis, bet netrukus vėl surimtėjo. Tiesiog neį tikėtina, kad man taip velnioniškai pasisekė, kai esu tiek prisidirbęs. Tas straipsnis paveikė tave kur kas labiau, nei tikėjausi.
Norėdama pažvelgti jam į akis, Džuljeta pasivertė į jo pusę ir vos nenusirideno ant grindų. Skubiai vėl įsirangė jam į glėbį.
Aš neskaičiau to straipsnio.
Dugas išplėtė akis ir Džuljeta pajuto, kaip jo širdis ėmė plakti tankiau.
Tai kas privertė pakeisti nuomonę apie mane?
Tu. Ji perbraukė jam skruostą. Prisipažinai mane mylįs, kai jau nebebuvo prasmės meilikauti. Turėjau suprasti tai dar anksčiau, kol akiratyje nebuvo pasirodęs Stiuartas.
Aš pasinaudojau tavimi.
Jo sąžiningumas suvirpino jos sielos stygas. Džuljeta palenkė galvą.
Atvykai į Slaptąją fantaziją" dėl informacijos. Bet neišvykai, vos ją gavęs. Argi tai ne įrodymas?
Atvykai į Slaptąją fantaziją" dėl informacijos. Bet neišvykai, vos ją gavęs. Argi tai ne įrodymas?
Jis sukando žandikaulius.
Mano fantazija buvo melas... Iš pradžių.
O vėliau?
Jis suėmė delnais jos skruostus.
Norėjau padėti tau išsigydyti žaizdas. Bet tik kartojau senas klaidas ir dar labiau tave įskaudinau.
Dugo akyse Džuljeta įžvelgė skausmą. Įskaudinęs ją, įskaudino ir save. Juk tai ir yra meilė.
Oi, Dugai. Mylėti mane tai nereiškia skaudinti. Kas nėra klydęs? Aš klydau, kai vykdžiau tariamą planą, kurį, man atrodė, buvo numatę tėvai. Gerai bent tai, kad jis atvedė pas tave. Na, o dėl tavo fantazijos? Kad siekei įgyvendinti mano svajones? Ar jau sakiau, kaip norėčiau tęsti šią fantaziją kokius penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų?
Jis laikė suėmęs ją per klubus, kad nenusiristų, iš gilumos išsiveržęs jo juokas it aidas atsimušė joje.
Ar tu peršiesi?
Velnioniškai tiesmukai, nes galbūt tavo dėka aš ką tik pastojau. Šįkart ji neabejojo turinti Dugą ir kad jos žodžiai nuskambės šmaikščiai.
Dugas šyptelėjo.
Nieku gyvu negaliu atmesti tokio pasiūlymo. Ypač iš moters, kuri priima mane tokį, koks esu.
Tikra tiesa. Džuljeta surimtėjo. Kaip tavo tėvas?
Namie, nekantrauja susitikti su moterimi, kuri apvertė sūnaus gyvenimą aukštyn kojomis ir kurį laiką privertė slankioti it šešėlį.
Jos širdis sudunksėjo.
Vadinasi, ilgėjaisi manęs.
Dugas nuoširdžiai atsiduso.
Nė neįsivaizduoji kaip. Bet tu juk net nežinai, ar aš spaudžiu dantų pastą nuo viršaus, ar nuo galo.
Džuljeta nusikvatojo.
Ar nori mane atbaidyti?
Jis papurtė galvą.
Įsivaizduoju, kad vien mano gyvenimiški įpročiai, ačiū Dievui, tavęs neišgąsdins. Jis pakštelėjo jai į lūpas.
Mes turime kur kas daugiau sužinoti vienas apie kitą. Tarsi įrodydama tai ji lėtai nuslydo delnais, tyrinėdama dievinamą kūną.
Turime tam visą gyvenimą. Dugas suėmė jos slystančias rankas ir privertė ją rangytis viršum jo.
Na, aš pasirengusi, prikimusiu nuo aistros balsu sušnibždėjo ji.
Džiaugiuosi. Džuljeta salo matydama Dugo akyse šviečiančią meilę. Bet ar tau nereikėtų perskaityti to straipsnio? priminė Dugas. Ten nieko nėra apie tave. Nė užuominos. Tik išmintingi tavo tėvo žodžiai.
Tėvas. Jis sakė, kad kai ji prisiruoš perskaityti straipsnį, vėl įsimylės Dugą. Džuljeta manė, jog tik drąsina nepaleisti mylimo vyro. Dabar suvokė, kad tėvas greičiausiai padėjo Dugui.
Džuljeta?
Ji išgirdo dvejonę Dugo balse, bet jam jau nebereikėjo nieko įrodinėti. Patikėjo juo net neskaičiusi straipsnio ir vylėsi tai įrodyti. Be to, tikėti Dugu buvo paprasta, nes ji išmoko tikėti savimi.
Aš jau žinau, kad turiu protingą vyrą, kuriam mano poreikiai yra svarbiausi.
Dugo širdis buvo sklidina meilės ir pasitenkinimo emocinio pasitenkinimo, nes jis rado antrąją pusę. Moterį, kuri mylėjo jį, beatodairiškai pasitikėjo juo. Jis tik turėjo įrodyti, kad niekuomet jos nenuvils.
Pažadu perskaityti straipsnį.
Tačiau, užuot puolusi skaityti, ji pradėjo gundomai judinti klubus ir išrietė nugarą gosliai jį kviesdama.
Dugas nedelsė priimti kvietimą. Džuljetos blakstienos suvirpėjo ir užsimerkė.
Hmm, manau, perskaitysiu vėliau, sumurkė ji.
Daug, daug vėliau, suniurnėjo jis. Nebeįstengdamas atsispirti vilionėms ir trokšdamas būti joje, Dugas perėmė iniciatyvą. Nusviedė antklodę ant grindų ir kilstelėjo Džuljetą, kad galėtų įsiskverbti į ją. Juodu vėl susijungė.
Romano ištrauka
Dar neteko sutikti moters, kuri būtų apgauta per savo pačios skyrybas, kreipėsi į seserį Tina Sevidž. Kaip jautiesi?
Prastai. Liusė Sevidž Porter palygino gėlėtą sijoną sudrėkusiu delnu. Ar jau galime eiti? Man čia visai nepatinka. Ji paliko ramybėje sijoną ir sugniaužusi gremėzdišką siuvinėtą rankinę permetė žvilgsniu marmurinį Riverbendo teismo rūmų koridorių. Bredlis pasirašė skyrybų dokumentus. Mums nėra reikalo čia būti.
Tina papurtė galvą.
Psichologiniu požiūriu privalome. Kai tuokeisi, vyko ceremonija, todėl reikia ceremonijos ir išsituokiant. Noriu, kad pasijustum išsituokusi. Kad pasijustum laisva. Dabar sėsk ana ten ant suolo, kol surasiu Bentoną, kad paaiškintų, kodėl viskas taip užsitęsė.
Jausčiausi daug laisvesnė, jei liautumeisi man komanduoti", buvo besakanti Liusė, bet tik sumirksėjo. Pastaruoju metu ją dažnai apnikdavo maištinga nuotaika, tačiau greitai ir išgaruodavo, ypač po to vienintelio karto, kai toji nuotaika paėmė viršų ir tai baigėsi katastrofa. Štai dabar sėdi su pūpsančiomis neskoningomis garbanomis, nes dėl laisvės nusprendė virsti blondine. Nieko sau laisvės simbolis. Atrodo kaip auksaplaukė Barbė su raukšlelėmis apie akis.