Ei, brangioji. Dar vieną.
Sem iškalbingai užvertė akis. Iš kur Zy semiasi energijos? Jos pačios jėgos sparčiai seko. Ji pasirausė už baro ieškodama gėrimo, kurį slapta sutaisė senukui Makas.
Kaip sekasi?
Jos širdis suspurdėjo nuo kimaus Mako balso. Laimei, kojos išlaikė, nes už sudaužytas taures būtų paklojusi visą vakaro uždarbį. Sem pasisuko į Maką.
Gerai.
Tu šiandien jau sukorei nemenką kelią, tarė jis ir slystelėjo žvilgsniu per medžiaginius jos sportbačius. Mako rūpestis nustebino ją. Jam būtinai reikėjo barmenės, kitaip būtų tekę užsidaryti anksčiau laiko, o Makas paleido Teresą namo ir suko galvą dėl kelių įdrėskimų ar mėlynių ant jos kojų kojų moters, su kuria susipažino vos prieš kelias valandas.
Tvirta jo išorė slėpė jautrią sielą. Sem tai nepaprastai patiko. Gal net per daug.
Pasakyk vaikinams, kad tai buvo paskutinis užsakymas, paliepė jis.
Ji buvo pasirengusi jį išbučiuoti taip palengvėjo. Bare vis dar knibždėte knibždėjo žmonių, o Sem mintyse tebepleveno paskutinio jųdviejų susidūrimo prisiminimai, todėl ji griežtai nuvijo mintis apie bučinius. Suskubo vykdyti paskutinių užsakymų ir valyti vis labiau tuštėjančių stalų. Tiesa, neapleido jausmas, kad yra atidžiai stebima, o tai dirgino nervus. Besileidžianti nakties skraistė audrino jausmus ir vien mintis apie Maką kaitino kraują.
Galiausiai išėjo paskutinis lankytojas ir Sem užrakino duris. Nespėjusi atsisukti išgirdo ant baro užkeliamų kėdžių bildesį. Makas ruošėsi plauti grindis. Ji negalėjo į jį pažvelgti. Tik ne po to, kai taip užsipuolė jį sandėliuke.
Ypač turint galvoje, kad sutikau savaitę praleisti jo lovoje, suburbuliavo ji sau po nosimi.
Šįvakar buvo tiek darbo, kad jai nesunkiai pavyko išvengti akistatos su Maku, išskyrus tuos atvejus, kai pateikdavo užsakymus. Tiesa, visą laiką jautė įdėmų jo žvilgsnį. Jei jau ketina čia pasilikti, anksčiau ar vėliau vis vien teks pažvelgti jam į akis.
Ką ji mėgina apgauti? Jei pasiliks, matys ne tik tamsias jos akis, įrėmintas ilgų blakstienų. Ji bus priversta žiūrėti į jį visą.
Jos aistra kunkuliavo. Sem geidė išgyventi nežabotą susijaudinimą ir geismą. Pakako vieno Mako prisilietimo ir jai neliko abejonių, ką jis sugeba. Nuo prisiminimų ėmė tvaksėti širdis ir sudrėko tarpukojis. Dabar ji nė už ką neatsitrauks. Net jei kankins kaltės jausmas, grasinamai kišdamas koją jos planams. Tiesą sakant, sąžinė pasirinko patį netinkamiausią metą nubusti.
Tomo ji nemyli, be to, jų santykiai pagrįsti nauda. Vis dėlto Samanta jautėsi įsipareigojusi. Nors ir kaip nenorėjo to sau pripažinti, bet mintis, jog būdama susižadėjusi su vienu vyru, strimgalviais puola kitam į glėbį, nedavė ramybės. Tačiau nerimas jos nesustabdė. Širdies gilumoje ji nujautė, kad šis sprendimas labiau susijęs su pačiu Maku nei poreikiu atsiduoti vienos savaitės nuotykiui. Troško likusį laiką praleisti būtent su šiuo žmogumi.
Tomas niekada apie tai nesužinos, o jeigu ir sužinotų, greičiausiai jam rūpėtų tik jo įžeista savimeilė. Kiekvienam jų bus skirtas tam tikras vaidmuo kito gyvenime. Ji bus dar vienas jo trofėjus, o Tomas duos jai užtektinai šlamančiųjų, kuriais padengs tėvo skolas. Tik jai vienai iš to jokios naudos.
Vienintelis pranašumas tas, jog šis sandėris atvedė mane pas tave, tyliai sumurmėjo ji.
Samantos žvilgsnio paleistos strėlės susmigo į plačią Mako nugarą, raumeningas rankas, pakreiptą kaklą. Toks stiprus ir savimi pasitikintis vyras. Vargu ar jam patiktų žinia, kad formaliai ji priklauso kitam.
Samantos žvilgsnio paleistos strėlės susmigo į plačią Mako nugarą, raumeningas rankas, pakreiptą kaklą. Toks stiprus ir savimi pasitikintis vyras. Vargu ar jam patiktų žinia, kad formaliai ji priklauso kitam.
Nejučia Sem perbraukė per pirštą, laikinai likusį be žiedo. Jai nepatiko net mintis, jog kažkam priklauso, bet ji gerai žinojo, kaip pasaulį mato vyrai. Makas gali būti be galo jautrus net smulkmenoms, tokioms kaip artėjančios jos vestuvės. Turint omeny, kad juodu daugiau nebesusitiks, nebuvo prasmės praleisti galbūt vienintelės progos gyvenime.
Sem Džo, ateik ir įpilk mums dar po taurelę, kol leisiuosi Hardžio parvežamas namo.
Jos veide atsispindėjo kančia. Nereikėjo sakyti Zy, kad gali ją vadinti šituo kvailu vardu.
Sem Džo? perklausė Makas.
Samanta Džozefina, nieko nelaukdamas paaiškino Zy. Jei nori pažinti moterį, turi užduoti reikiamus klausimus.
Sem Džo.
Makas parimęs ant šluotkočio atidžiai ją stebėjo. Audrinantis jo žvilgsnis klejojo jos kūnu stabtelėdamas prie tų vietų, kurių tikrai nederėjo apžiūrinėti viešumoje. Jas jis jau tyrinėjo kiek ankstėliau šįvakar. Sem neapleido nuojauta: jis atsimena daug daugiau nei dabar gali pamatyti.
Sem Džo, pakartojo Makas, tik šį kartą daug labiau gundančiu kimesniu balsu. Tai man puikiai tinka.
Reikia pripažinti, kad nuo jo lūpų nuslydęs jos vardas ėmė patikti net pačiai Samantai. Ji sunkiai nukreipė žvilgsnį nuo Mako ir pasisuko į sugėrovą.
Atleisk, Zy, bet šįvakar man jau pakaks.
Ji nebūtų pajėgusi išgerti dar vienos taurelės vandens neapsivėmusi. Jau užtektinai prisimėgavo senolio draugija. Vienam vakarui užteks. Apsimestinai šypsodamasi Sem pažvelgė į Zy. Ir žagtelėjo. Garsiai. Makas sukikeno, o Zy susiraukė.
Juk sakiau, kad ją apgersiu. Labos nakties visiems. Pasimatysime rytoj.
Jis išpėdino iš baro, kur jo nekantriai laukė vairuotojas. Makas užrakino paskui jį duris. Nuo šios akimirkos rakinamų durų garsas jai primins šį vyrą ir šią naktį.
Galų gale likome vieni, tarė jis ir pasitaisęs sportinės kepuraitės snapelį vos šyptelėjo. O tada pamojo jai pirštu:
Ateik... Sem Džo.
Iš tamsios lyg naktis jo akių gelmės tvokstelėjo nežabotos aistros liežuviai. Vieną akimirką Sem pasirodė, kad širdis neatlaikys ir sprogs į tūkstančius gabalėlių. Tačiau ji žengė link Mako negalėdama atsispirti jo akių liepsnai. Nuostabu, kaip nuo vienintelio jo žvilgsnio ugnis apėmė visą kūną.
Trys žingsniai, na gal keturi, ir Sem atsidūrė šalia jo. Nieko nelaukdamas Makas delnais suėmė jos veidą ir pabučiavo. Jo liežuvis įsibrovė į burną ir ėmė ją tyrinėti. Sem tikėjosi godaus, reiklaus bučinio kaip sandėliuke. Tokį dar būtų kaip nors ištvėrusi.
Tačiau Makas bučiavo švelniai, palengva skverbdamasis giliau, tada meiliai čiulpdamas apatinę lūpą, kol Sem kone ėmė verkti iš susijaudinimo. Deja, tokiam bučiniui ji buvo nepasiruošusi. Jis pakėlė galvą ir jųdviejų žvilgsniai susidūrė.
Jai niekaip nepavyko atgauti kvapo. Sem sunkiai nurijo gerklėje įstrigusį gniutulą.
Už ką? galiausiai paklausė ji.
Atrodei tokia abejojanti, todėl užsimaniau padaryti taip, jog nepamirštum kodėl.
Jai net nereikėjo klausti: Kas kodėl? Kodėl visai neseniai jų kūnai atrodė tiesiog sulipę? Kodėl sutiko likti su juo? Kodėl jai nedera persigalvoti? Žinoma, Makas negalėjo numanyti, jog ji jau žino. Atsakymas į visus klausimus buvo jis. Nepaprastai ryškus jo vyriškumas ir potraukis, kuris galėjo sukibirkščiuoti tik tarp jųdviejų. Čia Sem atvyko ne šiaip, tačiau net ir drąsiausiose svajonėse negalėjo įsivaizduoti Mako.
Jis tvirtai suėmė ją už liemens ir nuleido ant vienos iš baro kėdžių, o pats liko stovėti. Laisvi, plazdantys jos palaidinės kraštai pakilo ir Makas apglėbė nuogą liemenį. Nuo prisilietimo ir staiga įsižiebusio geismo pradėjo mausti visą kūną. Mako rankos nusileido prie kojų jis atrišo ir nuavė vieną sportinį batelį, o tada per baltas kojines ėmė masažuoti geliančias pėdas.
Sem atsilošė į barą ir patenkinta atsiduso.
Oho, kaip gera.
Makas garsiai iškvėpė.
Galėčiau pasiūlyti ne vieną dalyką, nuo kurio pasijustum dar geriau, bet jaučiu, kad dabar tau reikia būtent to.
Apie ką tik sutiktą žmogų žinai gana daug.
Ji mąstė apie bučinį, ne kojas.
Tave suprasti nesunku.
Sem prisivertė kilstelėti švininius vokus.
Abejoju, ar man tai patinka.
Tačiau jis buvo toks tikras tuo, ką darė, kad santykiai atrodė labai jau vienpusiai. Hmm, na gal ne santykiai. Greičiau vienos nakties sandėris. Jei pasiseks savaitės. Tik ne santykiai, nes šis žodis reiškė ilgalaikius įsipareigojimus, o ji vienais jau buvo susaistyta.
Sem visai nepatiko, kuria linkme nuklydo jos mintys, todėl lengvai sutelkė dėmesį į kojas. Mat Makas nuavė antrą batelį ir ėmėsi darbo. Masažavo, maigė pėdos skliautą. Ilgus, jausmingus glostymus keitė trumpi, greiti judesiai.
Šįvakar mane nustebinai, galiausiai prabilo jis.
Nori pasakyti, kad tavęs nepuldavo moterys?
Sem neketino savęs apgaudinėti. Makas prisiėmė atsakomybę, bet ji juk žinojo, jog pirmoji prie jo priėjo.
Jis nusijuokė.
Pasišovei man padėti. Pasirodei kaip tik tada, kai man labiausiai reikėjo pagalbos. Labai ačiū.
Jo rankos lėtai slinko į viršų, link šlaunų. Ji akimirksniu įsitempė, bet užtikrinti jo pirštų judesiai netruko ją nuraminti ir privertė vėl atsipalaiduoti.
Galiu tau sumokėti Teresos atlyginimą, tarė jis.
Tu jį jau sumokėjai Teresai, priminė ji.
Jos šeimai reikia paramos, o Lokys tikrai tam neprieštaraus. Tu neprivalai dirbti nemokamai. Žinoma, atlyginimas nedidelis, bet...
Visas mintis Sem nukreipė į Mako rankas, palengva kylančias jos kūnu. Padūmavusiomis iš malonumo akimis ji vis tik įstengė nužvelgti Maką. Nepaprastas, rūpestingas vyras... ir jei tik ji panorės, visą savaitę gali jį turėti. Nėra abejonės, kad šito trokšta.
Dabar pats laikas pranešti jam, ko ji iš jo tikisi. Ir tikrai ne pinigų.
Makai, man nereikia tavo pinigų.
Atsakydamas jis kažką suniurnėjo, bet Sem nelabai suprato. Kažką panašaus į Tai būtų pirmas kartas, bet tą akimirką vikrūs jo pirštai pakilo iki sijono krašto ir Sem nebegalėjo pasitikėti klausa, girdėjo tik tankų, greitą savo kvėpavimą.
Kodėl nereikia? Juk tu juos uždirbai.
Niekada neimu pinigų už tai, kas man teikia malonumo. O padėti tau buvo malonu.
Ką gi, manau, šįvakar užsidirbai nemažai arbatpinigių, teatsakė jis.
Kaip pirmajam vakarui sekėsi visai neblogai.
Ji šyptelėjo.
Sem Džo, tu velnio nešta ir pamesta, jis tyčia lėtai tarė žodžius. Pirštai atsargiai pasiekė kelnaičių kraštelį ir švelniai slystelėjo po juo. Nuo prisilietimo ji nevalingai sudejavo, o kūnas ilgesingai suvirpėjo.
Ar taip išreiški dėkingumą? pajuokavo Sem, stengdamasi išlaikyti nerūpestingą nuotaiką, bet jo pirštai vis greičiau ir stipriau trynė trikampėlį po nėriniais. Geismo strėlės smaigstė jos kūną priversdamos liepsnoti.
Ne, mieloji. Taip darau todėl, kad tai tave jaudina ir man tai patinka.