Galiausiai Stefanija nuvargusi susmuko Džordanui ant krūtinės, jos pulsas tvinkčiojo it paklaikęs, o kvėpavimas trūkčiojo. Džordanas apkabino ją ir ji pajuto, kaip švelniai jis suglostė jai už nugaros išsiplaiksčiusias ugniaspalves garbanas.
Dėkoju.
Pakėlusi galvą Stefanija pašaipiai pažvelgė į jį.
Argi ne aš turėčiau tau padėkoti?
Džordanas nusišypsojo.
Tikriausiai mudu abu patyrėme malonumą?
Malonumą... O Dieve, malonumą! Stefanija dar niekada to nebuvo patyrusi. Tų kelių atsitiktinių bandymų universitete, kai ji bandė pažinti fizinę sekso pusę, neverta net mėginti lyginti su tuo, ką ji jautė mylėdamasi su Džordanu. Su stebuklu, kad vis dar jautė jį savyje.
Bėda ta, jog tai niekada neturėjo įvykti.
Ji buvo fizioterapeutė, Lukanas Sent Kleras pasamdė ją tikėdamasis, kad ji padės Džordanui iki galo pagydyti sužalotą koją; jis tikrai nesamdė jos permiegoti su jo broliu!
Vis dėlto ji pergulėjo su juo. Miegojo su juo. Mylėjosi su juo.
Liaukis! griežtai paliepė Džordanas supratęs, kodėl Stefanija staiga nuliūdo.
Aš negaliu, sudejavo ji.
Stefanija...
Man reikia į vonią. Ji nusuko žvilgsnį ir atsargiai pasikėlė į viršų paleisdama jį, tada persirito į kitą lovos pusę, atsistojo ir susirinko nuo grindų drabužius. Laikė juos prieš save tarsi skydą. Man regis, kad būtų geriau... mums abiem būtų geriau, jei išeitum į savo miegamąjį, kol aš grįšiu.
Ji net nenumanė, kaip gražiai atrodo stovėdama nuoga ir laikydama prieš save kelias drapanas, kad prisidengtų nuogumą. Jos plaukai tarsi raudono aukso raizginys krito ant grakščių pečių, jos akys vis dar geidulingos nuo ką tik patirto orgazmo, o lūpos vis dar pabrinkusios nuo jųdviejų aistringų bučinių.
Tačiau iš Stefanijos elgesio Džordanas suprato, kad ji gailisi to, kas tarp jų įvyko. Gal dėl to vyruko Ričardo?
Jis atsisėdo ant lovos krašto ir iškart koją pervėrė aštrus, tiesiog bjaurus skausmas.
Stefanija, mums reikia apie tai pasikalbėti...
Nėra apie ką kalbėti! Jos žalios akys blykstelėjo. To neturėjo nutikti, Džordanai. Ji dar stipriau prispaudė prie savęs drabužius.
Jis pašaipiai nusišypsojo.
Ko gero, tuoj pasakysi: Tai buvo klaida.
Tai buvo klaida! Įniršusi ji pervėrė jį piktu žvilgsniu.
Džordanas atsiduso.
Paklausyk, aš suprantu, kad tu susierzinusi...
Susierzinusi? pakartojo Stefanija. Aš jaučiuosi priblokšta!
Mes galime apie tai pasikalbėti...
Ne, negalime, atšovė ji. Aš negaliu čia pasilikti. Turiu dingti iš čia. Man labai gaila, bet po to, kas tarp mūsų nutiko, negalėsiu tau padėti...
Tu jau padėjai man, Stefanija, šiurkštokai pertraukė ją Džordanas. Nė pati įsivaizduoji, kaip padėjai.
Ji ūmai sustingo.
Atsigulusi su tavimi?
Jis susiraukė.
Kartais ir taip galima padėti.
Atsitraukusi atgal Stefanija atidžiai nužvelgė jį. Netikėtas blizgesys, pasirodęs jos ryškiai žaliose akyse, bylojo, kad jai nepatiko tai, ką pamatė!
Po nelaimingo atsitikimo tu pradėjai abejoti, ar dar sugebėsi pasimylėti su moterimi, abejodama ištarė ji.
Džordanas susiraukė.
Aš taip nesakyčiau...
O aš sakau! Stefanija sugriežė dantimis. Gerai, tikriausiai man baisiai pasisekė, ar ne? Aš net nesapnavau, kad legendiniam meilužiui Džordanui Simpsonui padėsiu atgauti seksualinį pasitikėjimą!
Po šimts velnių, aš neturėjau noro, o ne seksualinio pasitikėjimo!
Aišku, jis nemanė, kad tuojau pat po nelaimingo atsitikimo užsigeis mylėtis su kokia nors moterimi; tuo metu jį kankino bjaurūs skausmai, nieko kito jis nepajėgė jausti. Bet kai jau ganėtinai pasveiko, buvo išleistas iš ligoninės ir draugai galėjo aplankyti jį namuose Malibu, Džordanas pagalvojo, kad gal vertėtų atnaujinti santykius su Krista. Tačiau praleidęs su ja vos kelias minutes suprato daugiau jos nebenorįs. Nei savo gyvenime, nei lovoje.
Visai netrukus Džordanas susigriebė, kad negeidžia jokios gražios moters, modelio ar bičiulės aktorės, kurios atvykdavo pas jį į namus ir aiškiai leisdavo suprasti, jog būtų laimingos gavusios progą užimti Kristos vietą.
Jis netroško nė vienos iš jų.
Iki Stefanijos.
Stefanija Makinli įsiveržė į jo gyvenimą kaip gaivus vėjelis. Nes ji jam nenusileido, atsikalbinėjo. Metė jam iššūkį. Jaudino jį...
Ir dabar ji nekantriai papurtė galvą.
Gerai, esu tikra, kad apsidžiaugsi sužinojęs, jog nė trupučio nepraradai formos! O dabar norėčiau atsiprašyti
Ne, jokių atsiprašymų! Džordanas pašoko ant kojų, čiupo ją už rankos ir per prievartą atgręžė į save. Tu sąmoningai stengiesi išvengti pokalbio, nes palaikai santykius su kažkokiu Ričardu...
Aš nepalaikau santykių su jokiu Ričardu!
Nebepalaikai, sutiko Džordanas. Man regis, čia ir yra šuo pakastas. Bet argi tu nesupranti, kad atsiduodama man įrodei, jog tavo jausmai tam vaikinui ne tokie stiprūs, kaip tu manei? Jei tikrai mylėtum kitą, nebūtum sugebėjusi atsiduoti man taip, kaip ką tik atsidavei.
Stefanija atrodė sutrikusi.
Aš daugiau nebenoriu apie tai kalbėti, Džordanai.
Džordanas prisimerkęs piktai nužvelgė ją. Jis labai norėjo ją dar kartą pabučiuoti, kita vertus, mielai būtų įkrėtęs šiai užsispyrėlei į užpakaliuką. Kad ir kaip jis nuspręstų pasielgti, Stefanija tik dar labiau supyktų, turint omenyje dabartinę jos nuotaiką.
Gal mes galėtume pasikalbėti, kai nusiraminsi? iškošė jis pro sukąstus dantis.
Piktai sužaibavusi žaliomis akimis ji išsiveržė iš jo gniaužtų.
Aš labai abejoju, kad artimiausiu metu nusiraminsiu, kandžiai metė ji. O dabar prašau išeiti!
Stefanija nužingsniavo į šalia miegamojo esančią vonią ir garsiai užtrenkė duris. Apdovanojusi Džordaną erzinančiu nuogo tobulos formos užpakaliuko švystelėjimu!
Ne pačios geriausios jo gyvenimo minutės, skausmingai pripažino Džordanas išgirdęs bėgant dušą tarsi taip Stefanija būtų jam sakiusi, kad neketina išeiti iš vonios, jei jis neišsinešdins.
Džordanas lėtai apsivilko drabužius, paskui atsistojo ir pasirėmęs lazda rūsčiai dėbtelėjo į vonios kambario duris. Stefanija nenori su juo kalbėti, bet privalės išklausyti, ką jis nori jai pasakyti. Ir taip bus netrukus!
Įėjęs į šalimais esančią svetainę jis staiga sustojo pamatęs Gideoną įsitaisęs ant sofos brolis tingiai sklaidė žurnalą.
Ar seniai tu jau čia? Džordanas įtariai prisimerkė.
Gideonas pašaipiai nužvelgė jį, padėjo žurnalą ir atsistojo.
Legendinis meilužis? abejodamas lėtai ištarė jis.
Eik po velnių, Gidai! Džordanas nušlubčiojo per kambarį į miegamąjį ir užtrenkė paskui save duris taip pat garsiai, kaip prieš kelias minutes Stefanija trinktelėjo vonios durimis.
Ir su tokiu pat ryžtu...
Stefanijai prireikė maždaug dešimt minučių nusiprausti ir apsirengti vonioje, tada ji grįžo į miegamąjį pasiimti švarko ir lagamino tyčia nežiūrėjo į sujauktą patalynę ant lovos su baldakimu.
Ji taip skubiai išskuodė iš miegamojo, tarsi būtų vijęsis pats velnias. O gal tai buvo erotiniai prisiminimai, kaip juodu su Džordanu nuogi mylėjosi toje lovoje!
Taip greitai paliekate mus, Stefanija?..
Uždariusi miegamojo duris ji staigiai atsigręžė ir už Džordano kambario durų pamatė Gideoną, atsainiai atsirėmusį į sieną.
Pastebėjusi nepatiklų jo žvilgsnį Stefanija lėtai pakėlė smakrą.
Akivaizdu, kol jūsų motina čia, jūs visi kelias artimiausias dienas būsite smarkiai užsiėmę, todėl pamaniau irgi galinti grįžti į savo butą.
Jis pažvelgė jai tiesiai į akis.
Aš visiškai jums pritariu. Džordanas tikras asilas.
Stefanija vėl pajuto, kaip nuraudo jos skruostai ir prakeikta blyški oda.
Nepamenu, kad būčiau minėjusi Džordaną...
Bet taip galvojate, atsitiesęs pranašiškai ištarė jis. Mūsų mama norėtų susitikti su jumis.
Pagalvojus, kad tuoj gali būti pristatyta Sent Klerų šeimos motinai, o juk ką tik mylėjosi su jos jauniausiuoju sūnumi, iš panikos Stefanijai suspaudė krūtinę.
Nemanau, kad tai geras sumanymas.
Kodėl?
Na... todėl... Stefanija atsilošė ir įbedė į jį akis. Po to, kas šiandien nutiko, aš nebegrįšiu čia, Gideonai.
Jis kilstelėjo šviesius antakius.
Ar tai trukdo jums susipažinti su mūsų motina?
Tai gali sukelti... nereikalingų problemų. Stefanija pažvelgė į jį tyliai maldaudama suprasti, ką ji nori pasakyti.
Gideonas liūdnai šyptelėjo.
Ar gali judviejų su Džordanu santykiai dar labiau komplikuotis?
Stefanija pajuto, kad raudonis iš skruostų atslūgo taip pat ūmai, kaip neseniai užplūdo. Šis vyras tiksliai žinojo, kas ką tik atsitiko jos miegamajame.
Ko gero, negali. Ji nebepajėgė atlaikyti jo protingų tamsių akių žvilgsnio.
Vadinasi, tiesiog nusprendėte pabėgti? Ar ne? paklausė Gideonas.
Stefanija tvirtai suspaudė lūpas.
Lukanas mane pasamdė Džordanui kaip fizioterapeutę. Akivaizdu, kad dabar jau negalėsiu dirbti savo darbo. Todėl nebeturiu čia ką veikti, ryžtingai pareiškė ji Gideonui, kuris žiūrėjo į ją pro primerktas blakstienas.
Jūs jau dabar Džordanui padėjote labiau nei kas nors kitas po to nelaimingo atsitikimo.
Tai aš supratau, droviai prisipažino Stefanija.
Gideonas liūdnai nusišypsojo.
Tiesą sakant, aš neturėjau omenyje jokių artimų santykių, kurie judu sieja, o gal ir nesieja.
Kad ir ką jūs manote ar įsivaizduojate, manęs su jūsų broliu nesieja jokie artimi santykiai, kategoriškai pareiškė Stefanija. O dabar man iš tikrųjų reikia eiti... Ji ištraukė ranką, nes Gideonas pamėgino ją švelniai sulaikyti.
Iki jums atvykstant į Glosteršyro grafystės rūmus Džordanas nutraukė ryšius su visais. Tapo atsiskyrėliu. Atsiribojo nuo pasaulio. Jis paleido Stefaniją ir niūriai papurtė galvą. Tai truko taip ilgai, kad mes pradėjome galvoti, jog jis jau nebeatsikratys tokios būsenos. Džordanas pasikeitė, kai jūs nuvykote ten, Stefanija. Jo veido išraiška sušvelnėjo. Kai vakar vakare nuskridau į Malberio dvarą, iškart pamačiau, koks jis pasikeitęs.
Aš nieko nepadariau...
Jums nereikia nieko daryti, tik būti savimi... patikino ją Gideonas. Stebėdamas judu aš supratau, kad tokiu savo charakteriu jūs jį kurstote. Metate jam iššūkį.
Nesu tikra, kad man patinka jūsų tvirtinimas, jog nervindama Džordaną aš verčiu jį keistis...
Jūs tyčia apsimetate nesuprantanti, įžvalgiai pasakė Gideonas.
Ne, Gideonai. Stefanija atsiduso ir paėmusi jį už rankos atsiprašomai spustelėjo suprato, kad rūpinimasis broliu dvyniu yra nuoširdus. Man malonu, jei manote, jog aš taip suerzinau Džordaną, kad pagaliau ištraukiau jį iš vienatvės, bet apsisprendimas išvykti paremtas tik mano poreikiais, o ne jo. Aš tiesiog nebegaliu čia ilgiau pasilikti po... na, paprasčiausiai negaliu, jausmingai pasakė ji.