Tau tai visiškai nepatiko?
Nekenčiau to. Neišprotėjau tik todėl, kad turėjau savo muziką.
Bet
Aš norėjau būti namuose su savo mama, o ne gastroliuoti su tėvu ar, tai būdavo dar dažniau, leisti laiką su aukle. Žinojau, kad mama serga, ir kiekvieną kartą išvykstant į kelionę mintis, kad galiu jos daugiau nebepamatyti, varė man siaubą.
Žinojai, kad ji miršta? Būdama tokia maža?
Taip. Tas vienas trumpas žodelis buvo persmelktas skausmo. Kaip bet kuris kitas vaikas, vadovavausi savo vaikiška logika, kad, jei būsiu namuose, ji nemirs. Aš klydau. Kasandra suvirpėjo. Skambinau minioms nepažįstamų žmonių. Jiems po koncertų būdavo leidžiama gerintis nepaprastai gabiam vaikui, sakyti tai, ko jie nebūtų drįsę pasakyti suaugusiam muzikantui. Niekada nepamiršiu, kaip to nekęsdavau. Net kai mirė mama, o tėtis keliaudavo su manimi į visus koncertus, mano ankstesni jausmai veikė šią patirtį.
Jis vertė tave ir toliau koncertuoti.
Net ir tada, kai mama jautėsi labai blogai. Įvyko tai, ko bijojau labiausiai. Ji mirė, kai aš buvau gastrolėse Europoje. Man buvo septyniolika. Jie man apie tai pasakė tik praėjus dviem dienoms, kai bandydavau paskambinti mamai, tėvas visaip mane atkalbėdavo. Ji buvo labai nusilpusi, todėl kai kiekvieną kartą man paskambinus tėvas pasakydavo, kad ji ilsisi, aš patikėdavau. Jaučiausi savanaudė, kad prašau jos man atskambinti, nes maniau, jog tai iš jos atims dar daugiau ir taip senkančių jėgų.
Septintas skyrius
Tai žvėriška! Neo norėjosi kur nors smarkiai trinktelėti ir gerokai supurtyti tuos, kurie sugebėjo taip baisiai pasielgti. Tačiau tų žmonių šalia nebuvo. Kodėl jie taip elgėsi?
Jie nenorėjo sugadinti paskutiniųjų turo pasirodymų. Mano tėvas ir Bobas sakė, kad visiems savo gerbėjams esu skolinga geriausia, ką galiu.
Neo šiurkščiai nusikeikė graikiškai.
Kasandra šyptelėjo.
Tiksliai pasakyta. Mano tėvas nukreipė savo sielvartą į mano karjerą.
O į ką tu nukreipei savąjį?
Į muziką.
Bet juk nekentei to.
Ne muzikos, tik koncertų.
Todėl, kai jis mirė, tu lioveisi kankintis.
Taip ir aš įsivaizdavau. Mano vadybininkas tam nepritaria.
Kaipgi kitaip.
Bobas manė, kad aš nepripažįstu savo tėvų mirties, gyvendama tarp jų daiktų.
Ar tik ne jis įtikino tave jų atsikratyti? Ir kodėl, po velnių, tas šmikis tebedirba jos vadybininku?
Taip, nors dėl to mano noras vykti į gastroles nė kiek nepadidėjo.
Neįvyko katarsis, kurio jis tikėjosi.
Žinau tik tiek, kad nuo minties pakilti į sceną žmonių sausakimšoje koncertų salėje mane pykina.
Nesijaudink. Niekada neprašysiu tavęs man skambinti ir pasirūpinsiu, kad ir Zefyras to nepadarytų.
Kesės nuotaika akimirksniu pasikeitė. Jos mielose gintarinėse akyse švietė pasitenkinimas.
Aš būčiau nieko prieš skambinti tau.
Ar nuo jos pasiūlymo sukelto šoko, ar nuo Kesės veide šviečiančios laimės Neo sulinko keliai. Stengdamasis neparodyti silpnumo, jis atsisėdo prie jos ant Steinway suolelio.
Tu man skambintum?
Juk tam ir reikalingi draugai, ar ne? paklausė ji primindama Neo jo paties žodžius ir priversdama jį nusišypsoti.
Labai to norėčiau.
Tai sutarta. Kesė plačiai nusišypsojo ir tą minutę jos akių netemdė jokie praeities šešėliai. Ji pakreipė galvą ir droviai pažvelgė į Neo. Nebuvau tikra, ar norėčiau, bet dabar esu įsitikinusi. Net laukiu to momento. Man labai patikdavo skambinti savo tėvams.
Bet daugiau niekam kitam.
Jaučiuosi pagerbtas. Nekantrauju išgirsti tave, skambinančią gyvai.
Šypsodama Kasandra sutelkė dėmesį į instrumentą. Pažiūrėjusi, ar garsui nepralaidaus kambario durys yra uždarytos, ji paskambino trumpą kūrinį. Jo Neo nepažino, tai buvo tik keli akordų deriniai. Kesė skambino pakreipusi galvą, tarsi klausytųsi to, ko jis net nežinojo turįs klausytis.
Jam atrodė, kad instrumentas skamba gerai. Daugiau nei gerai.
Na? paklausė jis. Nutilus muzikos garsams, Kesė tylėjo.
Pabandyk juo paskambinti savo gamas.
Neo paskambino kelis derinius, kurių Kesė buvo išmokiusi per pirmąją pamoką.
O dabar pabandyk kelias gamas, kurias jau moki.
Jis taip ir padarė.
O ką manai tu? pasiteiravo ji.
Skamba gerai?.. dvejodamas paklausė Neo.
Ar klavišai limpa? Neatrodo per daug griozdiški?
Neo pasvarstė ir linktelėjo.
Malonus jausmas.
Fortepijono klavišai iš tikrųjų yra patogesni skambinti nei pianino, bet niekas negali prilygti koncertiniam fortepijonui, kokį turiu aš. Aš esu išlepinta, bet šis instrumentas yra tikrai geras. Kesė švelniai patapšnojo Steinway.
Nori pasakyti, kad jis vis tik nėra toks geras kaip taviškis.
Naujokui pirkti Fazioli būtų bereikalingas išlaidavimas, o tu esi man sakęs, kad pinigų veltui nešvaistai. Be to, jo reikėtų ilgai laukti, norinčiųjų jį įsigyti sąrašas netrumpas.
O pirkti Steinway nebūtų išlaidavimas? paklausė Neo. Jo lūpose žaidė šypsena.
Už tą kainą, kurią siūlo jie ne.
Taigi, mes tikrai gauname gerą pasiūlymą? pasitikslino jis neslėpdamas, kad ši mintis jam maloni.
Juk sakiau, kad pasiūlymas geras. Net labai. Kesė pasakė Neo, kiek pinigų jis sutaupys, įsigydamas šį fortepijoną, ir net jam tai padarė įspūdį.
Žinojau, kad pasiimdamas tave, turėsiu naudos.
Kesė nusijuokė ir papurtė galvą, tada paskambino paprastą vaikišką dainelę, tarsi jos pirštai negalėtų būti ramiai, kol priešais stovi toks puikiai suderintas instrumentas.
Neo pagavo pardavėjo žvilgsnį per stiklą ir pamojo jam.
Įėjus pardavėjui, Neo padavė jam juodą American Express banko kortelę.
Mes jį imsime. Dėl pristatymo galite susitarti su mano asmenine padėjėja. Štai mano vizitinė kortelė. Paskambinkite šiuo numeriu, ir jus tiesiogiai sujungs su ja.
Puiku, pone Stamosai. Su vežėjais atvažiuos ir instrumento derintojas, kad iš karto po pristatymo galėtumėte juo naudotis.
Kasandra pritardama linktelėjo, ir Neo atsakė:
Gerai.
Pardavėjas išėjo su kortelėmis, tačiau nei Neo, nei Kasandra dar neketino pakilti nuo suolelio.
Moteris pirštais perbraukė klavišus.
Jau senokai buvau pirkusi naują instrumentą.
Kyla noras įsigyti?
Pakeisti savo Fazioli? Niekada. Tačiau mane gal ir įtikintų nusipirkti fleitą.
Taigi nusprendei, kad gali sau leisti groti dar vienu instrumentu.
Kaip jau sakiau, tai tik pomėgis, bet kodėl ne? Jei galiu mokytis užsienio kalbų ir rasti laiko taiči, kodėl negaliu turėti dar vieno pomėgio ir groti antru instrumentu?
Zefyras sako, kad aš neturiu pomėgių.
Nesirūpink. Ji guosdama paplekšnojo Neo nugarą. Vieną jau turi. Skambinti fortepijonu.
Taip.
Padirbėkime su gamomis.
Čia?
Ji apsižvalgė po garsui nepralaidų kambarį ir už jo sienų esantį beveik tuščią parduotuvės saloną.
Kodėl ne?
O ar tai ne tas pat, kaip koncertuoti viešai?
Čia mūsų niekas negirdi.
Tau atsirado stipri priklausomybė. Aš teisus, ar ne? Pasiilgai savo fortepijono?
Susitarkime: tu išmoksti dvi gamas, o aš tau paskambinsiu trumpą ištrauką iš savo naujausios partitūros.
Čia? stačiokiškai vėl paklausė Neo.
O kur dar? Kambarys nepralaidus aplinkos garsui, o kad mums niekas netrukdytų, galime užtraukti užuolaidą. Juk į mano namus grįžti negalime.
Galėtume, bet aš mieliau palaukčiau, nei vežčiau tave į nusikaltimo vietą, kol dar ten nepašalinti visi įkalčiai.
Nusikaltimo vieta labai tikslus apibūdinimas.
Nustok verkšlenti ir parodyk man gamą.
Neo negalėjo patikėti tuo, kad taip smagu mokytis skambinti gamas. Niekas jiems netrukdė. Net pardavėjas, kuris tyliai įėjo tik tam, kad paliktų Neo pirkinio kvitą ir dokumentus ant fortepijono, ir taip pat tyliai pasišalino.
Gerai, manau, kad supratau, kelis kartus gerai paskambinęs gamas, tarė Neo. Dabar tavo eilė.
Žinoma. Kesė pakilo nuo suolelio ir užtraukė užuolaidą, tada patikrino duris, kad įsitikintų, jog jos gerai uždarytos.
Tai padariusi, vėl atsisėdo ant fortepijono suolelio. Nepaprašė, kad Neo atsistotų, o šis to tikėjosi ir pats nepasisiūlė pasitraukti.
Kesė pradėjo skambinti kūrinį, kuris, kaip Neo prisiminė, buvo įtrauktas į vieną iš pirmųjų albumų. Tai buvo vienas mėgstamiausių jo kūrinių. Neo tyliai sėdėjo ir klausėsi melodijos, kurią ji skambino tik jam. Tai nebuvo ilgas ar sudėtingas kūrinys, todėl baigėsi greičiau nei to norėjosi, tačiau Neo žinojo, kad šio improvizuoto divertismento neužmirš ilgai.
Kesė pasisuko ir pažvelgė į jį.
Tai buvo tik apšilimas.
Ji tikrai ketino paskambinti naują kūrinį. Ir jis bus skirtas tik jam. Kesės pirštai bėgiojo klavišais, iš Steinway viliodami nuostabius garsus. Neo buvo tikras, kad jos naujausias albumas bus ir pats geriausias iš visų.
Pabaigusi kūrinį Kesė pažiūrėjo į jį ir nusišypsojo.
Geras, ar ne?
Neo nežinojo, ar ji kalba apie fortepijoną, ar apie kūrinį, todėl atsakė į abu klausimus:
Taip. Ačiū tau.
Jis pažvelgė į ją ir iš paskutiniųjų stengėsi prie padėkos nepridėti ir bučinio.
Kesė kilstelėjo galvą ir įdėmiai pažvelgė į jį. Jos gintaro spalvos akys švytėjo muzikos sukeltu džiaugsmu ir kitu neįspėjamu jausmu.
Nėra už ką. Tai buvo pirmas kartas, kai skambinau viešoje vietoje, ir man tai patiko.
Salono nebūtum galėjęs pavadinti koncertų sale, bet jis didžiavosi ja.
Salono nebūtum galėjęs pavadinti koncertų sale, bet jis didžiavosi ja.
Džiaugiuosi, galėdamas pasitarnauti.
Su tavimi jaučiuosi saugi.
Neo neteko žado.
Kesė nuraudo ir nuleido galvą.
Ar mums ne laikas grįžti pietų?
Turbūt pats laikas. Neo pirštais kilstelėjo Kesės smakrą, kad ši pažvelgtų jam į akis.
Ši akimirka buvo per daug įspūdinga.
Esu tau dėkingas.
Aš
Esu labai pagerbtas, kad dovanoji man savo pasitikėjimą, tarė Neo, o jo galva savaime linktelėjo link jos.
Kesė švelniai atsiduso.
Ar ir vėl ketini mane pabučiuoti?
Ne pati geriausia mintis.
Kodėl?
Mes esame draugai.
O draugai bučiuotis negali. Ji nusišypsojo ir pasitraukė, kad jo pirštai paleistų jos smakrą, bandydama sumažinti ore tvyrančią įtampą.
Neo atsakė:
Aš niekada nesibučiavau su Zefyru.
Melagis.
Neo išpūtė akis.
Aš niekada nesibučiavau su vyru.
O tie bučkiai į skruostuką, kurie nesvetimi jums, graikų vyrams? Kaip juos pavadintum?
Ak. Jos paminėtus skruostus užliejo raudonis. Tai ne tas pats. Visiškai ne tas pats.
Taip, bet vis tiek tai bučiniai.
Eini pavojingu keliu, pethi mou.
Pethi mou?
Mažute. Jo mažutė, tačiau jis nutylėjo.
Nesu tokia maža.
Palyginti su manimi?
Tu didžiulis.
Aš maniau, kad tai mano ego.
Ak, tai turėjo sukelti rūpesčių vienai ar dviem tavo draugėms.
Niekada neturėjau draugės, bet, taip, daugiau nei viena sugulovė yra sakiusi, kad mano ego yra gana didelis.
Net neabejoju.
Pasakysiu tai, ką sakau joms tai pelnyta.