Kam man rinktis tave savo taikiniu?
O, tikėjausi, kad būsi sąžiningesnė, įspėjo jis ir pamatęs raustančius merginos skruostus suprato, kad ji kažką slepia. Įtakingi vyrai dažnai sulaukia moterų vilionių, kai kurios būna sumanesnės už kitas. Dažniausiai permatau jų kėslus, bet tavo pasitelktas būdas man buvo naujas. Ir labai seksualus, pripažino pats sau. Zara privertė Nikolajų ją vytis. Pirmą kartą gyvenime, sekdamas paskui gundomai judantį švelniu audiniu aptemptą užpakaliuką, jis pajuto medžioklės jaudulį.
Toks poveikis nustebino ir jį patį. Tai buvo instinktyvus, neįsisąmonintas, bet nepaprastai įdomus atsakas. Mintis vėl ją susirasti pripildė jį jaudinamo laukimo kol sužinojo jos tapatybę ir pradėjo įtarti, kad pats galėjo tapti suktybės auka.
Pasakyk man tiesą, pratrūko jis. Ar per daug prašau?
Zara pamatė pavojingas kibirkštėles jo akyse ir suprato, kad išsisukinėdama nė kiek sau nepadeda.
Gerai. Aš neturėjau teisės būti pobūvyje, bent jau kaip viešnia, pripažino ji. Atėjau nekviesta, bet, akivaizdu, pažinojau padavėjas, nes dirbu su jomis. Demonstravau savo draugės Emos suknelę. Jos mama yra maisto tiekimo įmonės savininkė, aš jai dirbu. Taip Ema sužinojo, kas bus pakviestas.
Jo veidas nepasikeitė.
Tęsk.
Ema studijuoja madą, ji labai ambicinga.
Nikolajus suraukė antakius.
Studijuoja madą?
Taip. Emai puikiai sekasi kurti vakarines sukneles ir ji norėjo pademonstruoti savo darbus.
Pademonstruoti labai tinkamas žodis, lėtai tarė Nikolajus. Tavo suknelė tikrai nepažadino vaizduotės.
Dėl keistų jo balso gaidelių Zara vėl paraudo.
Mano suknelė nebuvo atviresnė už kitų viešnių.
Tačiau nė vienos salėje esančios moters kūnas nebuvo toks tvirtas, grakštus ir jaunas, prisiminė Nikolajus, visa esybe jausdamas skausmingą troškimą. Kad ir kas tai būtų, ji patraukė jį labai primityviai. Vis dar traukė. Net kelius siekiantis nuobodus sijonas ir paprasta šįvakar vilkima balta palaidinė keistai veikė jo kraujospūdį. Nepamiršk, kad ji tik paprasta apgavikė, priminė sau. Visos moterys apgavikės.
Tai kokia konkrečiai buvo tavo užduotis? griežtai paklausė jis.
Turėjau tau įteikti jos vizitinę kortelę.
Tikėdamasi, kad aš imsiuosi gerosios fėjos vaidmens ir padėsiu jai prasimušti, kaip ir nusipelno? sarkastiškai paklausė Nikolajus.
Panašiai.
Betgi kažkodėl neįteikei? mąsliai paklausė jis. Tai kas atsitiko, Zara? Nusprendei atsisakyti šios minties supratusi, kad galima nuveikti šį tą geresnio? Manei išpešti naudos iš akivaizdžiai tarp mūsų kilusios aistros? Tikėjaisi pasieksianti daugiau, ne vien pareklamuosi draugės prekę? pašaipiai kilstelėjo antakius. Galbūt supratai, kad jei suleisi į mane nagelius, pasipelnysi labiau, nei gaudama dalį nuo draugės drabužių pardavimo?
Koks tu cinikas, iškvėpė apstulbusi Zara.
Kartu įgydama ir teritoriją, atkirto jis.
Zara žiūrėjo į jį susikrimtusi.
Man atrodo, pamiršti, kad kaip tik aš baigiau vakarą.
Bet prieš tai leidai man paskanauti savo gėrybių, susimąstęs tarstelėjo jis. Norėjai mane įkaitinti, mano gražuole? Suerzinti ir palikti, kad trokščiau patirti dar daugiau tavo mylėjimosi meno? Na, reikia pasakyti, kad tau pavyko.
Zara papurtė galvą.
Tai kam tada aš sprukau iš tavo automobilio?
Nikolajus gūžtelėjo pečiais.
Galbūt mėginai laimėti laiko žinodama, kad viską turintį vyrą sužadins persekiojimo jaudulys? jis ciniškai nusijuokė. Žinau, kokios moterys klastingos.
Na, tu klysti, Zara ėmė spėlioti, ar kokia nors moteris buvo sudaužiusi jam širdį. Gal todėl jis kalba su tokiu kartėliu. Labai klysti. Pajutau, kad viskas krypsta ne taip, kaip tikėjausi, ir man reikėjo ištrūkti. Pabėgti nuo tavęs.
Kurį laiką juodu tylėjo, tik saldi lakštingalos giesmė sklaidė tylą. Apsidairiusi Zara išvydo gaubiančią sutemą.
Nežinau, ar tavimi tikėti, galiausiai pratarė jis.
Stojo tyla.
Na, tau rinktis, ji slėpė nuoskaudą, nes pasijuto tarsi neteisingai vagyste apkaltintas vaikas. Bet juk dabar nebesvarbu, tai praeitis. Neketinau iš tavęs išpešti brangiųjų turtų. Ar galėčiau eiti?
Nikolajaus žvilgsnis nukrypo į praviras jos lūpas, ir staiga jis suvokė, kad jos motyvai visai nesvarbūs.
Ar svarbu, kad ji melagė ar apgavikė? Svarbiausia, kad jis vis dar jos geidė ir tas geidulys nenuslopo. Nesuprantama, bet jis tikrai jos norėjo. Norėjo paskęsti jos bučinyje ir pajusti, kaip nuostabus kūnas paskandina jį aistros sūkuryje. Net šią akimirką buvo pasiryžęs čiupti ją į glėbį ir gerai pamylėti, kad atsikratytų karštinės, kuri tekėjo gyslomis ir nedavė ramybės. Rasti kokį tylų, nuošalų kampelį ir šilto, kvapnaus vasaros vakaro guolyje perverti savo vyriškumu, išgirsti aistringus jos šūksnius, kai priglunda jam prie kaklo.
Tačiau Nikolajui buvo labai svarbu tinkamai pasirinkti laiką. Dabar jis buvo netinkamas. Juolab kad Zara mėgino įtikinti save šiomis aplinkybėmis esanti auka, dėjosi išdidi ir užsispyrusi. Nikolajui kilo mintis čiupti ją į glėbį ir bučiuoti, kol galiausiai pasiduos.
Vis dėlto gali būti, kad ji vėl jį atstums. Ar jai užteks jėgų ryžtis tam dar kartą? Nikolajus įtarė, jog taip.
Jo širdis staiga ėmė viltingai plakti. Kam tenkintis greitu susiporavimu vakarui pasibaigus? Kodėl nepasimėgavus ja laisvalaikiu ir patvirtinus sau, kad jos, kaip ir visų moterų, motyvas buvo tik godumas, kad ir kokia buvo abipusė trauka?
Ne, dar pasilik, švelniai tarė jis. Turiu pasiūlymą.
Zara nepatikliai pažvelgė į jį.
Pa-pasiūlymą?
Taip. Ar norėtum padirbėti mano viloje Prancūzijos pietuose?
Ji įsistebeilijo nieko nesuprasdama.
Turi omenyje, kaip padavėja?
Nikolajus vos susilaikė ciniškai nenusijuokęs. Ką ji sau įsivaizduoja kad yra kviečiama padirbėti pobūvio ponia? Kaip jo savaitgalio partnerė?
Žinoma. Man nuolat reikia personalo, o aš kaip tik rengiu namuose nedidelį vakarėlį. Dažnai naudojuosi žmonių iš netoliese esančio kaimo pagalba, bet tu kalbi angliškai. Galbūt kalbi ir kitomis kalbomis.
Jis nė kiek nenustebo, kai mergina papurtė galvą.
Ne? Kaip tik to man ir reikia. Galėtum man gerai pasitarnauti.
Pasitarnauti?
Kodėl? lėtai paklausė ji.
Mano verslo partneris yra iš Rusijos, jam patinka tvarkyti reikalus, kai aplinkiniai nesupranta, ką jis sako.
Mintyse svarstydama jo pasiūlymą Zara susiraukė.
Ne to norėjau klausti. Turiu omenyje, kodėl aš? Kodėl man siūlai tokį darbą?
Nikolajus išsišiepė. Jis ieško galimybės vėl su ja susitikti, nejaugi ji šito nesuvokia, o gal vėl žaidžia apsimesdama, jog nieko nesupranta?
Ar tu visada abejoji potencialių darbdavių motyvais?
Akivaizdu, kad šis atvejis kitoks.
Žinoma, pašaipiai pritarė jis. Juk tu viena iš geriausių padavėjų, ar ne? Na, bent jau man taip sakė, kai jūsų įmonėje ieškojau darbuotojų šiam vakarėliui. Man tai ganėtinai rimta priežastis. Žinoma, aš moku gerai. Esu labai dosnus. Nikolajus žiūrėjo, kaip ji išplečia akis ir rausvu liežuvio galiuku apsilaižo lūpas. Jį pervėrė begalinė panieka ir geismas. Koks rafinuotas jos godumas, šis suvokimas jį išlaisvino. Nereikia jaustis kaltam, juk sąžinė jos visai negraužia.
Žinoma, pašaipiai pritarė jis. Juk tu viena iš geriausių padavėjų, ar ne? Na, bent jau man taip sakė, kai jūsų įmonėje ieškojau darbuotojų šiam vakarėliui. Man tai ganėtinai rimta priežastis. Žinoma, aš moku gerai. Esu labai dosnus. Nikolajus žiūrėjo, kaip ji išplečia akis ir rausvu liežuvio galiuku apsilaižo lūpas. Jį pervėrė begalinė panieka ir geismas. Koks rafinuotas jos godumas, šis suvokimas jį išlaisvino. Nereikia jaustis kaltam, juk sąžinė jos visai negraužia.
Tai ką manai, Zara? Ar įtikinčiau tave imtis šio darbo?
Zara sudvejojo. Pinigai, jo siūlomi už šį darbą, buvo didžiuliai. Gavusi tokią sumą galėtų grąžinti beveik visas skolas. Nusimestų pečius slegiančią atsakomybės naštą. Pradėtų gyventi kaip paprasta dvidešimtmetė, nebetektų nuolat rūpintis ateitimi ir tuo, kas jos laukia. Būtų visiška beprotė, jei atsisakytų tokios galimybės? Bet juk tektų dirbti vyrui, kurį pamačius oda perbėgdavo geismo virpulys?
Kada? paklausė ji.
Kitą savaitgalį.
Na, tą savaitgalį aš... nebaigė sakinio Zara. Prisiminė, kad tą savaitgalį Ema jai žadėjo surengti pasimatymą su maloniu, bet nelabai įdomiu vaikinu.
Tą savaitgalį tu ką? paragino jis.
Man reikėjo... su kai kuo susitikti.
Aišku. Nikolajui parūpo, kas galėtų būti tas kvailys. Tada sugalvok, kaip atšaukti susitikimą. Darbas svarbiausia. Jis kietai sučiaupė lūpas. Man dažnai tenka taip daryti.
Nikolajaus pasiūlymas baisiai viliojo, bet Zarą kankino dvejonės. Gal ji ir buvo naivi, bet ne kvaila, todėl puikiai suprato, kad Nikolajaus Komarovo sumanymas nėra toks paprastas, kaip atrodo.
Jis akivaizdžiai jos geidė. Kaip ir Zara geidė jo. Ji jautė seksualinį alkį, kurį skleidė šis tvirtas vyras ir kuris prilygo pačios jaučiamam. Ar suprasdama visa tai galėtų ten vykti jam dirbti?
Prisiminusi moteris, su kuriomis jis susitikinėjo ir, kaip teko girdėti, pametė, Zara pažvelgė jam į akis ir pajuto galinti priimti iššūkį. Nejaugi jai neužteks stiprybės atsispirti, jei jis mėgins ją sugundyti? Ji bus tokia pat stipri, kaip tada, kai to reikėjo krikštamotei nors gal kiek kitaip. Neturėtų būti sunku atstumti vyrą, kuris taip nepagarbiai žiūrėjo į moteris. Be to, Nikolajus suteikia jai galimybę atsikratyti finansinių rūpesčių.
Gerai. Aš imsiuosi darbo, lėtai pasakė ji.
Nikolajus linktelėjo galvą ir pajuto, kad šią akimirką prasidėjo tai, kas neišvengiama.
Žinoma, imsis. Žinoma, pakeis savo planus. Turbūt nuvils kokį kvailelį, kuris keliaklupsčiavo dėl jos palankumo. Be abejo, tas, su kuriuo turėjo susitikti, negalėjo jai pasiūlyti to, ką gali jis. Nikolajaus lūpos persikreipė. Jis buvo pratęs, jog žmonės griūdami vykdytų jo norus, bet kartais norėdavo, kad taip nesielgtų. Norėdavo, kad bent sykį pinigai nebūtų svarbiausias motyvas. Bet tai, pats suprato, prilygo troškimui pasiekti žvaigždes, spindinčias nakties danguje.
Puiku, tarstelėjo jis.
Tik... Zara pažvelgė jam į akis ir giliai įkvėpė supratusi, koks jis arogantiškas. Tik suprask, kad... na, viskas, kas įvyko tą vakarą pobūvyje, buvo klaida. Didelė klaida, ir jos aš neketinu kartoti. Supranti, kad tai tik darbo susitarimas?
Nikolajus vos nenusikvatojo jai į akis. Šita padavėjūkštė drįsta tokiam vyrui kelti sąlygas?! Tarytum nors vienas žodis iš jos kalbos būtų tiesa! Negi nesupranta, kad jos speneliai veržiasi per baltą palaidinę ir tyliai kviečia daryti visai ką kita? Kodėl moterys nuolat melagingai kalba apie savo norus ir troškimus? karčiai pagalvojo jis. Zara geidė jo lygiai taip, kaip ir jis jos. Nejaugi ji nesupranta, jog jųdviejų potraukis per daug stiprus ir negalima jo slopinti?
Jei to nori, sumurmėjo jis, duodu žodį, kad tai ir gausi, angel moj.
Nikolajus nejautė jokios sąžinės graužaties tardamas šiuos tuščius, nereikšmingus žodžius. Zara linktelėjo akivaizdžiai patenkinta savimi.
Nikolajus nusisukdamas kietai sučiaupė lūpas. Pažadai duodami tam, kad juos laužytum. Ar ne tokia buvo pirmoji jo gyvenimo pamoka, išmokta ankstyvoje vaikystėje?
Ketvirtas skyrius
Štai tavo kambarys, plačiu mostu atvėrusi duris tarė namų šeimininkė.
Zara sumirksėjo negalėdama patikėti savo akimis ir nusekė paskui moterį į vidų. Nieku gyvu nesitikėjo apsistoti mažame atskirame bute. Dažniausiai padavėjoms būdavo skiriami kambariai, dydžiu prilygstantys kalėjimo kameromis, o čia buvo kitaip. Nikolajaus Komarovo viloje Prancūzijos pietuose net personalas gyveno ištaigingai.
Didžiulė baltais patalais užklota lova miegamajame, virtuvė, nuostabus vonios kambarys... Pro langus su langinėmis vėrėsi fantastiškas tolumoje stūksančių ūkanotų Provanso kalnų vaizdas.
Čia taip gražu, išlemeno Zara. Jos žvilgsnis užkliuvo už dubens su tamsių vynuogių kekėmis, kurios tarsi prašėsi perkeliamos į dailininko paveikslą.
Taip. Na, ponas Komarovas rūpinasi savo darbuotojais, dalykiškai pabrėžė namų šeimininkė. Mainais tikisi, kad jie stengsis gerai atlikti darbą ir bus diskretiški. O dabar paliksiu tave persirengti. Už valandos reikės patiekti priešpiečius. Tikiuosi, nedidelis turas po namą tavęs nesupainiojo? Ne? Puiku. Kai būsi pasiruošusi, ateik tiesiai į virtuvę.
Zara padėjo kelioninį krepšį ant žemės ir plačiai nusišypsojo.
Būtinai.
Namų šeimininkės žodžiai jai priminė, jog atvyko čia dirbti. Moteriai išėjus, Zara išsinėrė iš kelioninių drabužių ir greitai nusiprausė po dušu. Vanduo atgaivino įkaitusią odą, bet nepadėjo atsikratyti būgštavimų, kankinančių nuo tada, kai priėmė Nikolajaus darbo pasiūlymą.
Ji vis klausė savęs, ar teisingai pasielgė vykdama čia ir atsiduodama įtakingo, seksualaus ruso malonei. Nejaugi turėjo kitą pasirinkimą? Tikrai ne.
Abejonės dėl Nikolajaus pasiūlymo beregint išsisklaidė, kai gavo naują šūsnį sąskaitų. Zara plėšė rudus vokus, skaitė raudonus rėksmingus pranešimus, o tada tarp jų rado tarsi atsitiktinai patekusį pirmos klasės lėktuvo bilietą į Nicą. Paėmusi jį žiūrėjo suprasdama, jog niekaip negali atsisakyti jo siūlomų pinigų.
Taip atsidūrė iš Hitrou oro uosto kylančiame lėktuve. Stengėsi įveikti nerimą, tačiau tai nebuvo lengva, ypač kai mintyse vis iškildavo šaltas Nikolajaus veidas ir tvirtas kūnas. Nicoje jos laukė automobilis su vairuotoju, jie važiavo vingiuotu Kornišo pajūrio keliu su staigiais posūkiais. Vienoje pusėje dunksojo stulbinantys žali kalnai, kitoje buvo įspūdingas skardis, kuris smigo į safyro spalvos jūrą. Atvykusi į Nikolajaus vilą, Zara pasijuto taip, tarsi pateko į blizgų gyvenimo būdo žurnalą.
Didžiuliuose soduose krito fontanų čiurkšlės, vingiavo takeliai, akį džiugino įvairiausių spalvų gėlės. Pačioje ilgo keliuko pabaigoje stovėjo vila, kuriai neprilygo jokia kita iki šiol matyta Zaros. Nuostabios blyškiai rožinės pastato sienos kontrastavo su stūksančiais už jų didingais kalnas. Prieš akis vėrėsi neįtikėtini Žydrojo Kranto vaizdai.
Išėjusi iš dušo, Zara nusitrynė rankšluosčiu ir apsivilko švarią uniformą. Mėgino įtikinti save, kad Nikolajaus pasaulio grožis jai nesvarbus. Kaip ir tai, kad šis vyras neapsakomai patrauklus.
Ji atvyko dirbti ir išeis gavusi stambų čekį, tad geriau to nepamiršti.
Nuėjusi tiesiai į virtuvę, paklausė virėjo tikslaus laiko, paėmė butelį aukščiausios rūšies šampano ir patraukė į aukštėliau esančią terasą, bet staiga išgirdo žingsnius. Pirštai nevalingai suspaudė šaltą sidabrinį ledo kibirėlį, krūtinėje neramiai suplazdėjo drugeliai. Zara instinktyviai pajuto, kad jai už nugaros stovi Nikolajus Komarovas.