Saldžiai nusižiovavęs prisidengė burną, tada nusišypsojo.
Atsiprašau.
Jis gerai atrodė net žiovaudamas. Jai galas.
Nieko tokio.
Jis pasidėjo batus, marškinius ir pasirąžė. Marškinėliai pakilo, leisdami užmesti akį į patrauklius raumenis. Ranka persibraukė plaukus ir tik dar seksualiau sušiaušė trumpas sruogas. Būtų visai linksma, jei tik jai nesikauptų seilės.
Ji niekada nepamesdavo galvos dėl uniformuoto vyriškio, tad nė nenutuokė, kas šįkart kitaip, bet Dieve mano
Vakar sulaukėm septynių iškvietimų, paaiškino jis. Gaisrai, sprogimas cukraus gamykloje, išsiliejusios toksinės atliekos Penktosios gatvės degalinėje. Niekam neteko numigti nė valandos. Jis vėl perbraukė ir taip piestu stovinčius plaukus. Mes išgriuvę. Visi miega.
Nors ir buvo nuostabus, veide matėsi nuovargis, ir staiga Brukė atsitokėjusi išvydo tikrą žmogų iš kūno ir kraujo.
Atleisk, kad pažadinau. Ypač po tokios sunkios nakties.
Jis kilstelėjo kitą petį, tikrai nesusinervinęs ar supykęs, kokia būtų ji, jei būtų tekę miegoti tik valandą.
Toks jau tas darbas. Norėjai susipažinti su bendradarbiais?
Grįšiu vėliau.
Gal iš pradžių nori kavos?
Ji atvėrė burną atsisakyti, bet pamatė akis. Sukilo jo budrumas. Štai jis čia, persidirbęs, gaisrinėje aiškiai trūksta darbuotojų, o jo akyse Brukė tebuvo tik dar viena iš daugybės, kurie iš čia nusimuilino. Ir kurie dar nusimuilins.
Žinai, kava būtų tikrai neblogai.
Jis pasisuko prie spintelių, o ji apsižvalgė po virtuvę. Stalas buvo milžiniškas, aplink sustatyta bent dvylika kėdžių. Ant darbastalio išrikiuota eilė puodelių.
Kiek jūsų čia dirba?
Dirbam trimis pamainomis: kiekvienoje tik po šešis ugniagesius ir du medikus. Vadinasi, mūsų yra dvidešimt keturi? Gerokai trūksta iki trisdešimties. Už tai padėkokim bjauriam etatų mažinimui.
Vadinasi, čia yra vidutinio dydžio gaisrinė, bet milžiniška, palyginti su privačia greitosios medicinos pagalbos stotimi, kurioje ji dirbo prieš tai ir kur visuomet būdavo tik keturi darbuotojai vienu metu.
Čia jai teks bendrauti daugiau nei pratusi. Ugniagesiai dirba po dvidešimt keturias valandas, medikai po dvylika, bet laiko kartu praleisti vis tiek tenka nemažai. Brukė save tikino, kad viskas tik į gera, bet iš tiesų tik vėl prisiminė vaikystę, kai ji klasėje būdavo naujokė.
Zakas pastatė kavinuką.
Juodos ar pagardintos?
Pagardintos, prašom.
Jis siektelėjo cukraus. Nespėjusi nė pagalvoti, ji leidosi į ekskursiją, pradėjo nuo tų plačių pečių, ilgo, liemeningo kūno ir užpakaliuko, kuris
Jis pasisuko ir, tiesiog šaunu, pamatė ją spoksant.
Jam į užpakalį.
Kilstelėjęs antakį jis atsirėmė į spintelę, o ji iš paskutiniųjų stengėsi vaidinti apžiūrinėjanti grindų plyteles. Kai nebegalėjo ištverti tylos, galiausiai į jį žvilgtelėjo, o jis pralinksmėjusiomis akimis ištiesė jai kavos puodelį.
Ačiū, išspaudė ji.
Tu ne vietinė.
Jis įsipylė puodelį ir sau.
Visą gyvenimą ji buvo nevietinė, tad nieko naujo neišgirdo. Pagauta spoksanti vaikinui į užpakalį? Štai čia kai kas naujo. Naujo ir labai nejaukaus.
Ar tai būtina sąlyga?
Ak, ir šiek tiek gynybiška, nerūpestingai tarė jis. Santa Rėjuje atrodai kaip naujokė, ir viskas.
O tau taip atrodo dėl to, kad?..
Dėl tavo odos.
Ištiesęs ranką jis perbraukė pirštu jai per skruostą, ir Brukė iškart pajautė, kaip atgyja visos gerosios vietelės. Ji giliai įkvėpė.
Jis taip pat.
Po pauzės jis atitraukė pirštą.
Hm.
Iš tiesų, hm
Tu išblyškusi, tarė jis. Štai ką turėjau galvoje. Tu tikrai ne iš pajūrio miestelio.
Aišku, taigi, jie tai aptarinės.
Aš tik atsargi, ir viskas.
Zakas lėtai linktelėjo.
Nenorėjau tavęs sutrikdyti.
Nors ir pats buvo akivaizdžiai sutrikęs. Jis sukišo kojas į batus, paliko juos nesuvarstytus ir padėjęs kavą apsivilko uniforminius marškinius.
Gal jis ir nenorėjo jos trikdyti, bet būtent taip padarė ir vis dar tebedarė vien tik kvėpuodamas.
Esu didelė kremo nuo saulės mėgėja.
Linktelėjęs jis vėl prisiartino apžiūrinėdamas jos bruožus.
Tai buvo komplimentas. Tavo oda nuostabi švelni kaip kremas.
Jis vėl pirštu paglostė jai skruostą, tad Brukei kaip ir anksčiau sudilgčiojo įvairiausiose vietelėse, kuriose nieko neturėtų jausti.
Ugniagesys vėl ją trikdė. Kilo didžiulis sąmyšis nuo smegenų ląstelių iki erogeninių zonų, kurių, pasirodo, ji turi daugiau, nei galėjo prisiminti.
Iš rytinės dalies? spėjo jis.
Masačusetso. Brukė stengėsi nekreipti dėmesio, kad jis įsibrovė į asmeninę jos erdvę ir kad jai toks įsibrovimas visai patinka. Tu, ak Ji mostelėjo pirštu į marškinių pusę, kurie vis dar buvo prasagstyti ir kvietė jo paragauti. Brukė staiga būtent to ir užsimanė. Nebaigei sagstytis.
Atitraukei dėmesį.
Taip. Regis, tai abipusė bėda. Iš taip arti jis atrodė dar aukštesnis ir platesnis, ir dabar ugniagesio uniforma tik paryškino banglentininko įvaizdį.
Ar banglentės lauke tavo?
Kodėl klausi? žybtelėjo jis šypsena, kuri turbūt daužė vietos moterų širdis. Atrodau kaip banglentininkas?
Taip.
Ar tu plaukioji banglente?
Niekada nebandžiau, prisipažino ji. Kažin ar tai būtų gera mintis.
Kodėl?
Aš stabtelėjo ji, nenorėdama atskleisti savo ydų šiam žaviam vyriškiui.
Šiek tiek įsitempusi? spėjo Zakas ir ją nužvelgė. O gal perfekcionistė?
Sakai, kad esu pedantė? Nesu.
Jis ir toliau smalsiai į ją žvelgė, o ji atsivėrė kaip pigus lagaminas.
Gerai, esu. Kas mane išdavė?
Plaukai.
Supinti į standžią kasą.
Taip jie nelenda į akis.
Sumanu. O išlygintos darbinės kelnės?
Ji susikišo rankas į kišenes.
Nepakenčiu raukšlių.
Jo lūpų kampučiuose nušvito šypsena.
Taip, raukšlės tikras vargas.
Po velnių. Jis nuostabus ir įžvalgus.
Gerai jau gerai. Aš tikra pedantė.
Jis dar kartą lėtai ir nerūpestingai nusišypsojo.
Ir jos viduje kažkas lėtai ir nerūpestingai degė.
O, tai tikrai negerai. Visiškai negerai.
Gal turėčiau grįžti
Bet dar nespėjus baigti sakinio, pasigirdo garsus skambutis. Atsipalaidavęs ir nerūpestingas banglentininkas ugniagesys bemat įsitempė ir pasiruošė.
Antrasis ir trečiasis ekipažai, skubėkite į 3640-ąjį namą Rebekos aveniu.
Tai aš.
Zakas pastatė puodelį, koridoriuje sušurmuliavo.
Į priekinį kambarį ėmė plūsti žmonės, vieni pasiruošę, kiti dar ne. Dauguma iš jų buvo vyrukai tikrai karšti vyrukai, kaip Brukė nesusilaikė nepastebėjusi, pusė iš jų rengėsi, kiti avėsi batus, treti dalijo nurodymus kolegoms. Visi išvargę ir pabalę. Dirbę per naktį, jie tikrai nesidžiaugė nauju iškvietimu, bet ji vis tiek tikėjosi, kad kas nors paklaus, kas ji tokia, ar net susipažins, bet niekas nesivargino.
Čia Merės pamaina, Zakas šūktelėjo į bendrą sumaištį. Ei, visi, čia Brukė Obrajen.
Žmonės paskubomis pamojavo, vienas ar du net šyptelėjo ir nulėkė. Zakas spustelėjo jai petį eidamas pro duris, paprastas prisilietimas ir vėl trenkė ją kaip žaibas.
Pasimatysim, Septintoji Naujoke.
Ir staiga dingo.
Jie visi dingo.
Taip. Ji vis dar tikra naujokė.
2
Brukė per naktį vaikštinėjo po trijų aukštų Viktorijos laikų namą, kurį taip netikėtai jai paliko močiutė, ir stebėjosi, kad dabar jis priklauso jai. Ji niekada nepažinojo Liusilės Obrajen, su kuria ryšių nepalaikė vienintelė jos dukra, Brukės motina Karena, todėl buvo netikėta, kai advokatas pranešė apie Liusilės palikimą.
Kaip advokatas ją ir perspėjo, kiekvienas kambarys buvo prikimštas daiktų. Brukės turtas tilpdavo į automobilį, tad tiek daiktų stulbino. Viso šito reikėjo atsikratyti, norint parduoti namą, bet ji nežinojo, nuo ko pradėti. Iš motinos pagalbos nesulauksi, ji nenorėjo su tuo turėti jokių reikalų ir nė neatvažiavo į Vakarus pasižiūrėti.
Bet Brukė džiaugėsi čia atvykusi. Santa Rėjus, net atmetus tą nepaaiškinamai perdėtą Zakui jaučiamą potraukį, buvo vienintelė vieta, kurioje buvo bent trupinėlis jos šeimos istorijos ir kuri suteikė pojūtį, kad ji galbūt net turi progą, apie kurią anksčiau nė nedrįsdavo pasvajoti.
Ji galiausiai nusprendė imtis darbo nuo viršaus ir užlipo į palėpę. Peržvelgus daugybę dėžių su nuotraukomis jai netikėtai užgniaužė gerklę. Vaikystėje nebuvo vietos sentimentalumui. Tarp kelių jos daiktų tokių saldybių kaip nuotraukos nebuvo. Metų metus ji sau kartojo, kad tai nesvarbu. Jai patiko būti nesentimentaliai.
Vis dėlto naršydama po dėžes su nuotraukomis ji suvokė, kad taip buvo todėl, kad nepažino kitokio gyvenimo. Karena ir Liusi nesišnekėjo daugybę metų, nuo tada, kai Brukė buvo dar visai mažytė, todėl ji nepažinojo močiutės ir nežinojo jos požiūrio į save. Bet kai kurios nuotraukos buvo net iš dvidešimto amžiaus pradžios ir atspindėjo močiutės gyvenimą, žavėdamos Brukę taip, kaip ji nė nesitikėjo.
Ji turėjo praeitį. Vartydama nuotraukas, dėl viso šito nepažinto pasaulio jautėsi ir gerai, ir liūdnai. Su motina jos artimos nebuvo. Karena gyveno Ohajuje su menininku ir dažnai būdavo nepasiekiama, bet dabar Brukė geidė, kad galėtų pakelti ragelį ir pasidalyti su ja šiais išgyvenimais.
Kad turėtų kokį nors žmogų, kuriam galėtų paskambinti
Taip ji ir užmigo, apsupta praeities, ir pabudo krūptelėjusi, kai pro mažą langelį viršuje įstrižai įspindo saulė. Prie vieno skruosto buvo prilipusios dvi nuotraukos, ant kito pridžiūvo seilės. Ji sapnavo didelį namą, pilną jos pačios prisiminimų.
Ar ji to slapčia ir troško? Kad šis namas simbolizuotų jos šaknis?
Ar būtent to jai ir reikėjo, kad pasijustų laiminga?
Brukė žvilgtelėjo į laikrodį ir supanikavo. Nusipurčiusi sapno likučius ir numetusi nuotraukas, paskubomis susitvarkė ir vos spėjo palįsti po dušu prieš išlėkdama pro duris, kaip įmanydama stengdamasi nepavėluoti į darbą pačią pirmą dieną.
Hamakas prie gaisrinės buvo tuščias. Ji stengėsi numalšinti nedidelį nusivylimo dilgtelėjimą, kad vėl negali paspoksoti į Zaką. Ji ir nesiruošė spoksoti. Ne, ji bus profesionali šimtu procentų. Su ta mintimi ir žengė vidun.
Na, tik pažiūrėk. Iš tiesų grįžai.
Pavojus, pavojus perspėjimas apie seksualųjį ugniagesį Ji lėtai apsisuko ir pažiūrėjo į jį galvodama: Prašau, tik nebūk toks seksualus, kokį tave pamenu, prašau, tik nebūk toks seksualus, kokį tave pamenu
Šūdas.
Jis buvo toks pat seksualus, kaip ji ir prisiminė. Šįryt neatrodė pavargęs. Priešingai lūpų kampučiai buvo pakilę, o akys linksmos ir budrios nužiūrinėjo Brukę. Aišku, kad ne tik jis krito jai į akį. Akivaizdu, kad tai abipusis reikaliukas.
O tai tikrai ne į naudą.
Draugužiai, jis šūktelėjo per petį. Ji čia.
Pasirodė Septintasis Numeris? pasigirdo iš virtuvės tarpduryje stovinčio aukšto, tamsaus ir tikrai verto nuodėmės ugniagesio lūpų.
Susipažink su Eidanu, Zakas supažindino Brukę. Jis susitiko su Antrąja Naujoke, ir ta niekada nebegrįžo, tad jam įsakyta laikytis atokiau.
Ei, neplanavau jos tyčia apnuodyti austrėmis, gynėsi Eidanas. Bet jeigu ką Į Brukės pusę jis blykstelėjo šypsena, pritrenkiama šypsena, kuri galėjo rungtis su Zako. Verčiau neikim valgyti austrių.
Koridoriuje susibūrė dar keli vyrai paspoksoti. Taip, čia tikrai susirinkę rinktiniai vyrukai. Turbūt jie tokie dėl gaivaus jūros oro.
Sveiki, pamojo ji. Brukė Obrajen.
Suskambėjo skambutis, ir visi sudejavo. Jų pasisveikinimas nuslopo, nes visi nulėkė prie įrangos.
Eidanas mano porininkas, paaiškino Zakas, audamasis batus. Kartu su Kristina ir Bleiku.
Jis mostelėjo į dar du ugniagesius, pirma į šauniai atrodančią nuostabią blondinę, paskui į vyriškį, aukštą ir išstypusį, be šypsenos veide.
Zakas papurtė galvą.
Arba, kaip mes jį vadinam, Niurzga.
Aišku. Brukė taip pat nesišypsojo, todėl vyptelėjo pirma, bet buvo per vėlu jie nusisuko.
Tu su Dastinu, šūktelėjo Zakas.
Dastinas, kuris atrodė kaip suaugęs Haris Poteris, nosį pasibalnojęs akiniais, pakėlė ranką.
Šioje pamainoje mes du medikai. Malonu susipažinti. Tikiuosi, sukiesi greitai.
Ji taip pat to tikėjosi.
Dastinas mostelėjo į du neskubančius ugniagesius.
Tai Semas ir Edis. Jų ekipažo neiškvietė, todėl jie pasiliks čia ir gulės pilvus išvertę.
Į pokštą jie atsakė abu pakeldami vidurinius pirštus ir prapuolė koridoriaus gilumoje.
Tiesą sakant, jiems šį rytą liepta važiuoti į vidurinę mokyklą Devintojoje gatvėje ir vaikams papasakoti apie priešgaisrinę saugą ir gaisrų prevenciją, šyptelėjęs paaiškino Dastinas. Pilvus išversti jie galės ir vėliau. Pirmyn, Septintoji Naujoke. Kodas Skarelė.
Kodas Skarelė?
Bet jis jau lėkė pro duris tiesiai į garažą iki automobilių.
Pro Brukę praslinko Kristina ir pastatė puodelį į kriauklę.
Sėkmės.
Ar jos prireiks?
Su Dastinu, mūsų ponu Silpnuoliu? O taip, tikrai prireiks.
Kas yra kodas Skarelė?
Kristina vos nesusijuokė, tai Brukės nervingumo tikrai nenumalšino.
Bleikas mostelėjo galva į duris. Jis išsitraukė ugniagesio aprangą, kuri atrodė didoka ant liesos figūros.