Na, viskas aišku. Tai tikriausiai pasimatysime rytoj.
Taip, rytoj. Tiesa, Liuse, šįvakar buvai nuostabi. Turiu omenyje, puikiai vaidinai Lindsę. Esu įsitikinęs, kad mano šeimai nekilo jokių įtarimų.
Na, aš nesu tokia užtikrinta, bet ačiū.
Brajenas ištarė slaptažodį, kad liftas imtų kilti į viršų, greitai išlipo ir durys užsivėrė.
Atsirakinęs duris jis įėjo į tamsų restoraną. Reikia kaip nors sudeginti energijos perteklių. Gal pavyks gerai paplušėjus virtuvėje? Šokoladas ir burbonas tinkamiausias sekso pakaitalas, geresnė mintis nešovė jam į galvą.
Meivė įskiepijo jam meilę geram maistui. Vaikystėje, kai jo pusbroliai ir pusseserės siausdavo kieme, o jis dėl širdies ydos negalėdavo lakstyti su jais, Meivė išsitraukdavo iš savo dėžučių ar kulinarijos knygų kokį receptą, ir juodu imdavosi darbo. Todėl svaigus mielių, šokolado ir kepintų migdolų kvapas jam siejosi su laimingomis vaikystės dienomis, ir dabar, kai būdavo įsitempęs ar reikėdavo ką nors nuspręsti, jis skubėdavo į virtuvę ir ten nusiramindavo.
Brajenas sumanė sukurti naują desertą ir rimtai pagalvoti apie Mirtiną ginklą. Kas jam nutiko? Reikia tą vyrą išgelbėti, o jeigu jis negyvas, sužinoti, kas nužudė. Gal vis dėlto jis yra jų ieškomas išdavikas? Tada būtina jį išvilkti į dienos šviesą ir perduoti teisingumui.
Bet į mintis vis brovėsi prisiminimai apie Liusę. Matė ją stovinčią ant jūros kranto, vėjas taršė plaukus ir plaikstė drabužius. Kokia tvirta atrodė jos laikysena, bet žvilgsnis sutrikęs. Šiaip ar taip, Liusė sumani ir drąsi.
Netrukus ant viryklės jau kaito trijų rūšių padažai ir Brajenas griebėsi virtuvinio plaktuvo grietinėlei. Apelsininis biskvitas jau kepė orkaitėje. Ne koks lengvutis burnoje tirpstantis desertas, o skalsus ir riebus. Brajenas nenutuokė, kas iš viso to išeis, bet ketino pats viską suvalgyti pasisotins ir persisotins, kad nebegalėtų nė pagalvoti apie mylėjimąsi su Liuse. Tik tada galės sugrįžti į
butą.
Apsivilkusi vėl naujais naktiniais marškiniais Liusė gulėjo lovoje ir bandė užmigti. Bet miegas neėmė mintys sukosi apie bučinį paplūdimyje.
Tai nebuvo vaidyba nei ji, nei Brajenas nevaidino. Liusė pajuto gryniausią aistrą bučinyje, aštrią it ašmenys ir stiprią it potvynis. Jos kūnas troško atsakyti tuo pačiu ir taip stipriai, kad neįmanoma savęs apgauti. Iki vakaro pabaigos Potvyniuose ji skrajojo, visiškai nekreipdama dėmesio į Eliotų barnius ir nesijaudindama dėl Lindsės Morgan. Liusė puikiai vaidino savo vaidmenį. Tikrai puikiai, užtenka prisiminti, kas nutiko tarp jųdviejų su Brajenu.
Vienintelis neatsakytas klausimas ar jie pasiduos siautėjančioms aistroms?
Liusė troško pasiduoti, aiškiai parodė Brajenui, kad neprieštarautų, bet niekaip nenutuokė, ko nori jis. Pakeliui namo tas vyras neištarė nė žodžio.
Ir dabar, klausydamasi šalia lovos minutes skaičiuojančio laikrodžio, ji vis aiškiau ėmė suprasti, kad jis neateis pas ją. Aišku, specialiai negrįžta, nes nori išvengti nejaukios ceremonijos, kai reikia palinkėti labos nakties.
Pasimylėjęs su ja Brajenas peržengtų etikos rėmus. Liusė gerbė jo nuostatą nepainioti darbo ir asmeninių santykių.
Tik ar dažnai žmonės taip traukia vienas kitą kaip juodu su Brajenu? Nejaugi galima taip paprastai ignoruoti tokius jausmus?
Liusė negalėjo.
Po geros valandos mergina pradėjo nejuokais nerimauti. Kur jis taip ilgai užtruko? Kokie neatidėliotini reikalai taip ilgai laiko restorane? O gal jam kas bloga nutiko?
Nebegalėdama ilgiau ištverti Liusė šoko iš lovos, užsitempė kelnes ir marškinėlius. Tokiais drabužiais tikrai nesugundysi, bet ne tai dabar buvo jos galvoje. Užsidėjusi ant nosies akinius naujus, stilingus, kuriuos Brajenas įkalbėjo nusipirkti drauge su kontaktiniais lęšiais ji nuskubėjo prie lifto.
Išeiti iš buto Liusė galėjo, bet nesuradus Brajeno nepavyktų sugrįžti atgal, todėl dėl viso pikto pasiėmė kelis dolerius ir Skarlet telefono numerį. Įlipusi į liftą ji nusileido žemyn į restoraną.
Kai juodu sugrįžo iš pobūvio, restorane buvo tamsu, o dabar ji matė iš kažkur sklindančią šviesą. Pabandė atidaryti duris, bet jos buvo užrakintos, todėl garsiai pasibeldė.
Kai niekas nepasirodė, Liusė įsivaizdavo blogiausia Brajenas guli ant grindų kraujo klane ir neturi jėgų atsikelti. Bet netrukus pamatė iš prieblandos išlendančią figūrą. Iš pradžių Liusę sukaustė baimė, ir tik pamačius pažįstamus Brajeno bruožus atlėgo.
Jis atitraukė skląstį ir pravėrė duris.
Liuse, ką čia veiki?
Negalėjau užmigti. Taip ilgai negrįžai, kad aš susirūpinau, tarė ji ir staiga suprato, kaip kvailai skamba jos žodžiai. Ji, Liusė, susijaudino, kad negrįžta superagentas, ir leidosi apačion jo gelbėti
Brajenas atlaidžiai šyptelėjo.
Ačiū, kad rūpiniesi. Atsiprašau, bet taip įsitraukiau
Kas čia taip kvepia? pertraukė jį Liusė ir pravėrusi plačiau duris prasmuko pro Brajeną vidun. Iš virtuvės sklindantys kvapai traukė ją kaip valerijonas katę.
Tai tik desertas.
Nejaugi tu dar alkanas po viso to, ko prišveitėme pas tavo senelius? nustebo Liusė, bet ir netikėtai jos pačios pilvas suurzgė reaguodamas į svaigius maisto kvapus ir ji norėjo gabalėlio.
Ruošdamas maistą geriau susikaupiu, tai padeda man blaiviai mąstyti, paaiškino Brajenas.
Liusė išvydo didžiulį pyragą.
Apelsinai, štai ką užuodžiu!
Teisingai, čia apelsininis biskvitas.
Ir šokoladas. Dar burbonas
Tavo uoslė puiki.
Koks čia desertas? smalsiai paklausė Liusė.
Pats nežinau. Pažiūrėsiu, kas iš viso to išeis.
Liusė pastebėjo ant viryklės kaistančius padažus ir priėjusi pauostė. Burna prisirinko seilių. Negalėdama atsispirti pagundai ji įkišo pirštą į šiltą šokoladinį padažą ir aplaižė.
Mmm
Liuse! Čia juk restoranas. Taip negalima.
Nejaugi ketini šį tortą patiekti lankytojams?
Dabar jau ne, šyptelėjo Brajenas. Tiesą sakant, ruošiausi pats vienas visą suvalgyti.
Dabar teks dalintis su manim. Ką darysi toliau?
Ji stebėjo, kaip Brajenas aštriu peiliu padalijo biskvitą į keturis tobulai lygius sluoksnius.
Puikiai darbuojiesi su peiliu, mestelėjo.
Aš vienodai puikiai darbuojuosi su visais savo įrankiais, atrėžė Brajenas ir Liusė vėl prisiminė paplūdimį.
Nė neabejoju.
Brajenas metė jai reikšmingą žvilgsnį ir sugrįžo prie darbo. Apatinį sluoksnį jis aptepė plakta grietinėle, apšlakstė šokoladiniu padažu ir uždėjo antrą biskvito gabalą, kurį padengė dar storesniu grietinėlės sluoksniu ir trupučiu burbono padažo. Trečią gabalą vėl tepė grietinėle, šokoladiniu padažu ir apibarstė kepintais migdolais, o tada uždėjo paskutinį biskvito sluoksnį.
Viršų norėčiau aplieti glajumi, tik nežinau, kokio skonio. Citrinų?
Liusė papurtė galvą.
Per daug citrusų. Nelabai išmanau, apie ką kalbu, bet gal crème de mente? Vaikystėje mėgdavau maišyti apelsininį šerbetą su mėtiniais ir šokoladiniais ledais.
Mažoji išradėja, šyptelėjo Brajenas. Gerai, po galais.
Jis greitai sumaišė glajų, įdėjęs šaukštą pipirmėtės ekstrakto vietoje crème de mente, kuris, jo manymu, nelabai tiktų su burbonu. Torto viršų papuošė apelsino griežinėliais ir mėtų lapeliais.
Liusė papurtė galvą.
Per daug citrusų. Nelabai išmanau, apie ką kalbu, bet gal crème de mente? Vaikystėje mėgdavau maišyti apelsininį šerbetą su mėtiniais ir šokoladiniais ledais.
Mažoji išradėja, šyptelėjo Brajenas. Gerai, po galais.
Jis greitai sumaišė glajų, įdėjęs šaukštą pipirmėtės ekstrakto vietoje crème de mente, kuris, jo manymu, nelabai tiktų su burbonu. Torto viršų papuošė apelsino griežinėliais ir mėtų lapeliais.
Pats gražiausiais tortas, kokį yra regėjusios mano akys, pagarbiai pareiškė Liusė.
Šiek tiek perdedi, tiesa?
Visai neperdedu. Tai tikras meno kūrinys. Net gaila pjauti. Bet juk pjausi, tiesa? sunerimusi paklausė ji.
Brajenas nieko neatsakė, tik ištraukė dvi lėkštes, pasiėmė peilį ir mentelę, atpjovė du idealiai vienodus gabalus ir sudėjo į lėkštes. Tada ant viršaus užkrovė plaktos grietinėlės ir papuošė mėtos lapeliais.
Svarbiausia, kaip pateiksi.
Liusė suprato, kad turėtų pulti prie deserto, bet negalėjo atitraukti akių nuo lašelio plaktos grietinėlės Brajenui ant skruosto.
Kas yra? sunerimo jis.
Išsitepei grietinėle.
Ak, jis persibraukė per veidą rankšluosčiu, kurį buvo persimetęs per petį, bet nenusivalė taškelio.
Eikš, leisk man, Liusė paėmė rankšluostį jam iš rankų, bet, užuot juo nuvaliusi grietinėlę, pasistiebė ir ją nulaižė.
Brajenas išvertė akis.
Ak, Liuse, dusliai suaimanavo Brajenas, plėšomas geismo. Juodu stovėjo prie viryklės ir Liusė, įkišusi pirštą į šokoladinį padažą, brūkštelėjo jam per kitą skruostą, o tada nusilaižė pirštą.
Purvinas darbas ruošti maistą, tiesa? ji vėl pasistiebė liežuviu siekdama šokoladuoto skruosto.
Tu tikra išdykėlė! Brajenas pirštu pakabino iš puodo plaktos grietinėlės ir perbraukė jai per lūpas. Oi, ką aš padariau!
Liusė instinktyviai apsilaižė, bet jis tik papurtė galvą.
Ne, ne, nenusivalei, staiga Brajenas pasilenkė ir įsisiurbė jai į lūpas.
Iš pradžių bučinys buvo švelnus ir erzinantis, bet lūpos siurbėsi vis stipriau ir giliau, kvėpavimas tankėjo, Liusė svaigo jausdama ją užvaldantį geismą.
Eidama čia ji neketino Brajeno suvilioti. Bet būtent taip ir nutiko. Ne viešoje vietoje, šalia nebuvo šeimos, o tuščiame restorane, kuriame tvyrojo apelsinų ir šokolado kvapas.
Brajeno lūpos nuslinko nuo jos lūpų link skruosto, paskui į apačią, prie kaklo. Rankos glamonėjo krūtis per plonytį audinį.
Tu be liemenėlės.
Taip, rengiausi paskubomis, Liusė vėl uždėjo jo ranką sau ant krūties, trokšdama jausti jį visu kūnu.
Brajenas atitraukė jos marškinėlių užtrauktuką ir lūpomis nuslinko žemyn iki pat krūtų. Nusmaukęs nuo pečių drabužį išlaisvino jos kūną. Kilstelėjęs pasodino ją ant šaldytuvo ir ėmė lūpomis glamonėti krūtis, iš pradžių švelniai, paskui vis geidulingiau. Nuo jo bučinių karščio bangos ritosi Liusei per visą kūną, iki pačių gelmių, ir vertė virpėti.
Jis nuvilko Liusės marškinėlius, paskui nusiplėšė savuosius nė negalvodamas atsisegti sagų, ir jos pabiro ant grindų. Tada priglaudė Liusę prie nuogos savo krūtinės ir suaimanavo.
O Dieve
Brajeno krūtinės plaukeliai švelniai kuteno Liusės spenelius ir geidulio bangos ritosi jos kūnu.
Liuse, turime liautis.
O ne, ne, ne, ne! Nesielk taip su manimi.
Neturime jokių apsisaugojimo priemonių
Ir nereikia. Aš su spirale.
Tikrai?
Liusė virpančiais pirštais bandė atsegti jo baltas linines kelnes.
Negi juokaučiau? O dabar pamylėk mane, Brajenai Eliotai, arba tas puodas su šokoladiniu padažu atsidurs tau ant galvos.
SEPTINTAS SKYRIUS
Brajenas buvo iš tų vyrų, kurie sprendimus priima kliaudamiesi sveika nuovoka, bet dabar jos neliko. Liusė Miler sugriovė jo pasistatytas sienas ir niekas negalėjo sutrukdyti jiems mylėtis, net nenumatytų pasekmių grėsmė.
Jis vėl pabučiavo Liusę traukdamas jos kvapą, daug svaigesnį nei šokolado, kuriuo taip nevykusiai jis bandė ją pakeisti.
Eime viršun, į lovą, sušnibždėjo Brajenas.
Ne. Tu apsigalvosi, jei suteiksiu tau nors menkiausią progą.
Arba tu pati pabėgsi, jis įkišo abi rankas į jos siauras kelnes. Po jomis Liusė vilkėjo tik kelnaites su plonyte juostele, jos užpakaliukas buvo nuogas. Brajenas apglėbė delnais stangrius apskritimus, nesiliaudamas bučiuoti jos mažučių tobulų krūtų. Speneliai buvo kieti lyg stiklo rutuliukai ir degino jam krūtinę it ugnis.
Liusė atsegė jo kelnes, įkišo ranką po trumpikėmis ir sudejavo palietusi stangrų penį.
Palauk, Liuse! šūktelėjo Brajenas ir šiek tiek atstūmė ją nuo savęs, kitaip būtų išsiveržęs lyg suplaktas šampano butelis. Negalėjo prisiminti, kada buvo taip susijaudinęs galbūt niekada. Brajenui atrodė, kad preliudija tęsiasi visą amžinybę. Kiekvienas jos žvilgsnis ir prisilietimas, nekaltas ar ne toks jau nekaltas, varė iš proto.
Vienu judesiu jis nutraukė jai iki kelių kelnes ir kelnaites. Liusė aiktelėjo iš netikėtumo, bet jos laukė dar didesnė staigmena. Brajenas pasilenkė, petimi prisiglaudė prie jos juosmens, suėmė už šlaunų ir persimetė per petį. Liusė suspurdėjo priešindamasi.
Ką darai, Brajenai?! Paleisk mane! ji ištiesė ranką ketindama gerokai pliaukštelėti jam per užpakalį, bet tik lengvai paplekšnojo.
Brajenas apdovanojo ją gerokai stipresniu pliaukštelėjimu per nuogą užpakaliuką.
Elkis gražiai.
Ei! šūktelėjo juokdamasi Liusė. Ką darai?!
Jis nunešė ją tik iki didžiulio bufeto, ant kurio virėjai dėdavo garuojančius patiekalus, kuriuos padavėjai tuojau pat nešdavo lankytojams.
Manai, tik tu gali akiplėšiškai elgtis? Tik tu gali gundyti?
O, Brajenai, čia eidama neketinau tavęs suvilioti, tikrai, ji suėmė Brajeną už galvos ir įkniaubė jo veidą tarp savo krūtų. Jis nė kiek nesipriešino. Jautėsi tartum rojuje. Aš nerimavau dėl tavęs. Taip ilgai negrįžai. Jei nebūtum grietinėle išsitepęs veido, nieko nebūtų nutikę.
Bet nutiko, panelyte. Tu pradėjai, o aš ketinu užbaigti, Brajenas švelniai paguldė ją ant bufeto, nuavė sportbačius, galutinai nusmaukė kelnes ir numetė ant grindų. Tada praskėtė šlaunis ir įsitaisė tarp jų.
Liusė virpėjo iš stipraus geismo, Brajenui tereikėjo nusismaukti kelnes ir įslysti į ją, bet jis pirštu patikrino, ar ji pasirengusi, ir pajuto ją drėgną ir kviečiančią.
Mergina aiktelėjo nuo švelnaus prisilietimo.
Prašau, meldė ji. Paskubėk.
Ne, jis neskubės, pirma jos paragaus. Pats virpėdamas iš nekantrumo Brajenas pasilenkė, pirštais pravėrė ją ir švelniai brūkštelėjo liežuvio galiuku.
Ji ėmė rangytis ir vėl suaimanavo:
Ne, daugiau negaliu, maldauju
Užtat kitą kartą pagalvosi prieš imdama kvailioti su šokoladiniu padažu, dusliai tarė Brajenas ir vėl prigludo lūpomis prie intymiausios jos vietelės. Stipriai laikė suėmęs už klubų, kad ji nesiraitytų ir neišsprūstų, ragavo vis atkakliau, tyrinėdamas liežuviu.
Liusė pakilo ir pirštais kibo jam į garbanas:
Brajenai!
Tačiau jis Liusės nepasigailėjo jaudino tol, kol pajuto, kad ji pasiekė malonumo viršūnę. Tada paleido, pats nusimetė likusius drabužius, prisitraukė ją prie krašto ir paniro į jos svaigią šilumą.