Taip, Liusė neklysta jis negali turėti vaikų, nes negali vesti. Profesinė veikla blogai veiktų jo šeimos gyvenimą. Jis negali statyti į pavojų mylimų žmonių, versti juos nerimauti.
Regis, nepasibjaurėjai manimi? paklausė ji.
Niekaip negalėčiau.
Atvirkščiai, po to, ką Liusė papasakojo, jis pajuto jai dar šiltesnius jausmus. Ji traukė Brajeną it narkotikas.
Tai gerai, nes man patiko su tavimi mylėtis, Liusė perbraukė pirštais jam per pilvą, krūtinę, palietė iškilusį randą ant krūtinkaulio.
Paieškojusi rastum ir daugiau randų, tarė Brajenas. Vienas puikuojasi ant kojos, kitas ant nugaros. Nesu labai gražus.
Liusė prunkštelėjo nesutikdama, tada perbraukė ranka jam per pilvą ir suėmė už stangrėjančio penio:
Štai čia tikrasis grožis.
Brajenas sudejavo.
Deja, tai laikina, tarė ji.
Bet gali trukti gana ilgai.
Liusė sukikeno:
Ne apie tai, turiu galvoje mudu. Suprantu, kad neilgai būsime drauge, ir su tuo sutinku. Nenoriu, kad jaustumeisi blogai.
Nesijaučiu blogai. Atvirkščiai, netgi labai gerai, o po akimirkos kitos pasijusiu it devintam danguj, tarė Brajenas ir užgulė Liusę. Jis nenorėjo nei kalbėti, nei galvoti, kad kada nors ateis diena, kai jiedviem teks atsisveikinti.
Stovėdama po dušu didžiuliame Brajeno vonios kambaryje Liusė jautėsi švaresnės sielos ir kūno nei anksčiau. Džiaugėsi, kad nesusivaldė praėjusią naktį. Gal pasakojimas buvo detalesnis nei Brajenas tikėjosi, bet ji privalėjo viską papasakoti. Po persileidimo su niekuo nesikalbėjo apie Kruzą ir nėštumą. Tėvai troško, kad ji palaidotų praeitį ir pamirštų, kas nutiko. Ji negalėjo. Kad ir kaip siaubinga, Kruzas ir vaikelis buvo jos esybės dalis. Tik dabar ji gali visai kitaip pažvelgti į visa tai. Žinoma, buvo naivi ir suklydo. Bet nebuvo bloga.
Dėkui Brajenui, dabar ji laisva. Gali judėti į priekį, normaliai gyventi, pamiršusi liūdesį ir atgailą.
Brajenas pabarbeno į vonios duris.
Išnaudosi visą karštą vandenį.
Jis sugrįžo panaikinęs restorane jų naktinių linksmybių pėdsakus.
Tai ateik pas mane.
Nuo to vakaro, kai Skarlet ją gražino, Liusė dažnai fantazuodavo, kaip juodu su Brajenu mylisi šiame prabangiame duše, išklotame raudonomis plytelėmis.
Na, dukart prašyti manęs nereikia.
Liusė jau manė nebegalėsianti mylėtis, nes skaudėjo visą kūną, bet jie ir vėl pasinėrė į glamones.
AŠTUNTAS SKYRIUS
Galvojant apie darbą Liusę užplūsdavo prieštaringi jausmai. Ji labai norėjo išspręsti rebusą, sužinoti, kas tas grobstytojas, įsitaisęs Alliance Trust, bet juo greičiau areštuos tą žmogų ir bylą perduos teismui, juo anksčiau juodu su Brajenu išsiskirs.
Vis dėlto pareiga nugalėjo ir ji kibo į darbą, bandydama nustatyti prisijungimų ir neteisėtų pervedimų laiką.
Iki pietų Liusė atmetė dar porą įtariamųjų. Artėjo prie tikslo liko tik penki. Vienas iš jų Omaras Kalifas, iš Irano kilęs paskolų administratorius. Omaras jai patiko. Jis buvo linksmas ir darbštus, būtų galėjęs ant blakstienų atsistoti, kad tik paskolos prašantis klientas liktų patenkintas. Turėjo mylimą žmoną ir porą vaikučių
Na, bet čia jau Brajeno rūpestis. Jos užduotis išspręsti rebusą.
Brajenas ketino sugrįžti tik vėlai vakare. Nepasakojo apie savo dienos planus, Liusė net nežinojo, ar jis mieste, ar išskrido kur nors ten, kur jam gresia pavojus.
Ji bandė negalvoti apie tai. Stengėsi nesirūpinti ir gilintis į darbą. Bet vaizduotę turėjo lakią. Jeigu kas nors nutiktų Brajenui kas bus su ja? O kaip jo šeima? Ar kas nors jiems pasakys, kad jis buvo slaptasis agentas ir žuvo gindamas tėvynę? Ar paprasčiausiai dings, o šeima kankinsis nieko nežinodama?
Ji negalėtų ilgai taip gyventi. Net jeigu Brajenas norėtų užmegzti ilgalaikius santykius, ji vis tiek negalėtų. Gal ir būtų smagu kurį laiką gyventi su slaptuoju agentu, bet ilgainiui tai prislėgtų.
Brajenas buvo sakęs, kad išalkusi nusileistų į restoraną ir Stašas ja pasirūpins. Užprogramavo liftą taip, kad šis reaguotų į jos balsą, susakė paprastus bei panikos slaptažodžius jeigu netyčia lifte kas nors užpultų. Ji tik nusijuokė iš tokių filmus primenančių saugos priemonių, bet Brajenas nejuokavo.
Liusė nusileido į Une Nuit papietauti. Įėjo į virtuvę ir nukaito prisiminusi, ką praėjusią naktį jie čia išdarinėjo.
Sveika, Lindse! pasveikino ją Stašas Martenas ir apdovanojo dviem oro bučiniais. Brajenas sakė, kad nusileisi pietų. Skarlet sėdi Eliotų šeimos kambaryje, jei norėtum prie jos prisidėti.
Nenorėčiau trukdyti
Nesąmonė. Neabejoju, kad ji labai apsidžiaugtų tavo žavinga draugija, paprieštaravo Stašas ir nesiklausydamas jokių atsikalbinėjimų nuvedė Liusę į svetainę. Ten sėdėjo stilinga žalsvai melsva suknele apsivilkusi Skarlet su plunksnų boa ant kaklo ir dar viena moteris, kuri buvo atsukusi Liusei nugarą.
Skarlet nudžiugo ir nustebo pamačiusi Liusę.
O, sveika, sėskis prie mūsų, pasiūlė. Mes dar neužsisakėme. Čia Džesė, man regis, jūs dar nepažįstamos.
Antroji moteris šiltai nusišypsojo ir paspaudė Liusei ranką.
Malonu susipažinti, Lindse.
Man taip pat. Skarlet, nežinojau, kad turi dar vieną seserį.
Ką? nusistebėjo merginos.
Lindsė pažvelgė į Skarlet, tada į Džesę, paskui vėl į Skarlet. Nors ir nebuvo tokios panašios kaip Skarlet su Samer, vis dėlto nekilo abejonių, kad jos iš tos pačios šeimos.
Juk jūs seserys, tiesa?
Skarlet nusijuokė, o Džesė sutriko.
Kodėl taip nusprendei? paklausė ji. Liusei pasirodė, kiek per šiurkščiai.
Atleiskite, man pasirodė, kad judvi labai panašios, Liusė bandė užglaistyti nejaukią situaciją. Tikriausiai suklydau.
Pagaliau Skarlet paaiškino:
Džesė Kleiton yra mano praktikantė Charizmoje.
Žinote, pareiškė Džesė, aš tikrai turiu daug darbo, gal geriau apsieisiu be pietų.
Mergina bandė išsprūsti iš už stalo, bet Skarlet pasilenkė ir sulaikė ją už rankos.
Liaukis, Džese, aš juk ne vergvaldė. Gali ramiai papietauti.
Ne, man tikrai reikia eiti, užsispyrė Džesė ir nepaisydama Liusės ir Skarlet įkalbinėjimų spruko nuo stalo.
Liusė atsisėdo į jos vietą ant oda trauktos kėdės.
Atleisk, visai nenorėjau jos išgąsdinti.
Skarlet atrodė suglumusi.
Labai keista. Kas galėjo jai nutikti? Gal jai nepatiko, kad yra panaši į mane?
Na taip, juk tu tikra pabaisa, mestelėjo Liusė. Tikriausiai niekas nenorėtų būti panašus į tave.
Tikrai manai, kad mudvi panašios? Ir man taip pasirodė, kai priėmiau ją į darbą, bet paskui nusprendžiau, kad mano vaizduotė krečia pokštus.
Na, daug yra panašių žmonių, tarė Liusė, bandydama nesureikšminti jų akivaizdaus panašumo. Judvi tikriausiai turite airiško kraujo.
Skarlet užsisakė mineralinio vandens ir savo mėgstamiausių Nicos salotų su trapiomis bandelėmis, o Liusė, kuri žavėjosi prancūziškosios ir azijietiškosios virtuvės deriniais, pasiėmė florentietiškos sriubos su kiaušiniu.
Ir čia viskas? nusistebėjo Skarlet.
Po vakarykštės vakarienės nesijaučiu išalkusi, paaiškino Liusė. Žinoma, neužsiminė apie apelsininį tortą su grietinėte ir mėtomis.
Ir čia viskas? nusistebėjo Skarlet.
Po vakarykštės vakarienės nesijaučiu išalkusi, paaiškino Liusė. Žinoma, neužsiminė apie apelsininį tortą su grietinėte ir mėtomis.
O kur šiandien Brajenas?
Tvarko kažkokius reikalus. Tiksliai nežinau.
Tai net tau jis nieko nepasakoja apie savo darbo reikalus?
Nenoriu būti pernelyg įkyri.
O aš tokia esu. Tiesą sakant, visai šeimai jau nusibodo toks jo elgesys. Pastaruoju metu jis baisiai paslaptingas. Manėme, gal tai dėl tavęs, bet akivaizdu, kad ne, nes jis ir toliau dingsta.
Šįvakar sugrįš, tarė Liusė, bandydama neišsiduoti, kaip bjauriai jaučiasi. Kažin, ar Brajenas bent nutuokia, kaip artimieji dėl jo nerimauja, nors jis ir stengėsi to išvengti.
Skarlet pradėjo klausinėti Liusę apie drabužius, ar tinka, gal reikia dar ko nors.
Rytoj rengiame fotosesiją su nuostabiausiais Givenchy vakaro drabužiais. Nužiūrėjau vieną suknelę, tau puikiai tiktų. Gal norėtum pabūti modeliu? Neblogai sumokėtume.
Liusė nusijuokė. Tik to ir trūksta nuotraukos visoje šalyje platinamame žurnale. Būtų tas pats, kaip išsiųsti grobstytojui žemėlapį su nubraižytu keliu, vedančiu tiesiai pas ją.
Oi, nemanau, kad tai gera mintis. Turiu darbo.
Tiesa, juk rašai romaną! Labai džiaugiuosi, kad nusprendei vėl prie jo prisėsti. Kaip sekasi? Pažįstu William Morris leidyklos agentą, manau, galėčiau paprašyti, kad užmestų akį.
Dar toli iki tos dienos, kai turėsiu ką parodyti, tarė Liusė ir, Dievuli, ji visai nemelavo. Bet vis tiek ačiū. Tu man tokia gera.
Todėl, kad noriu, jog taptum mūsų šeimos dalimi. Brajenui tavęs reikia. Dar nesu mačiusi jo tokio laimingo, kaip praėjusį vakarą. Negalėjo atiraukti nuo tavęs akių.
Liusė nuraudo. Būtų norėjusi pasakyti Skarlet, kad mielai taps jų šeimos dalimi, bet juk to niekada nenutiks.
Sveika, Skarlet! pasisveikino prie jų staliuko stabtelėjusi pribloškianti raudonplaukė. Skarlet atsistojo ir jiedvi apsikabino. Raudonplaukė buvo gerokai aukštesnė už Skarlet tikriausiai kokio metro aštuoniasdešimties. Tada Liusė atpažino moterį tai buvo garsi manekenė Reda.
Reda, pristatė Skarlet, čia Lindsė Morgan, Brajeno mergina.
Liusei nepavyko nugalėti savo žavėjimosi įžymybėmis, todėl ji tik suvebleno kažką neaiškiai, o moteris nuėjo prie savo staliuko.
Tikriausiai smagu visą laiką būti tarp žvaigždžių? paklausė ji Skarlet.
Priprasi.
Liusė pagalvojo, kad nespės priprasti.
Tą vakarą Brajenas grįžo tik devintą. Vos spėjo išlipti iš lifto, kai Liusė puolė jam į glėbį.
Ei, ei, ar kas nutiko? paklausė jis ir apkabinęs ėmė glostyti nugarą.
Jaudinausi dėl tavęs.
Kodėl? Juk sakiau, kad sugrįšiu vėlai.
Sakei, bet aš nežinojau, ką veiki, o mano vaizduotė toli siekia. Įsivaizdavau, kad tave pašovė, nudūrė, nunuodijo
Ak, Liuse, Brajenas švelniai pabučiavo ją. Nebuvo jokio pavojaus, dirbau nuobodžius ir varginančius darbus. Susisiekiau su kitais slaptaisiais agentais, bandžiau išsiaiškinti, kur dingo Mirtinas ginklas. Susitikau su Sibiriaku.
Ar jis žino, kas iš tikrųjų yra Mirtinas ginklas?
Ne. Tai žino tik agentūros vadas. Sibiriakas pažadėjo išsiaiškinti, rytoj apie šį reikalą pasikalbės su direktoriumi. Privalome jį surasti.
Aš šiek tiek pasistūmėjau į priekį.
Tikrai?
Gal nori užkąsti? Stašas atnešė puikią vakarienę, nesuvalgiau nė trečdalio.
Brajenas jos nepaleido.
Aš išalkęs, bet ne maisto.
Hm, man regis, tu kažką supainiojai, Liusė išslydo jam iš glėbio. Sėskis. Pašildysiu vakarienę ir papasakosiu, ką išsiaiškinau.
Bešildydama vištieną su vyno padažu ji pasakojo, ką iškapstė rezultatai jos visiškai nedžiugino.
Atkrito visi įtariamieji, liko vienintelis. Patikrinau antrą kartą, paskui trečią. Ji vienintelė, kuri buvo prisijungusi visus kartus, kai buvo atliekamos neteisėtos operacijos.
Ji?
Pegė Holms, pono Vargovo sekretorė. Miela močiutė, banke dirbanti jau daugiau nei dvidešimt metų. Neįsivaizduoju, kaip ji galėtų būti susijusi su teroristais.
Nustebsi, ką tau pasakysiu. Viena iš jos dukterų yra ištekėjusi už vyro, kuris dažnai darbo reikalais vyksta į Viduriniuosius rytus. Savaime pats faktas nieko nereiškia
Tai tu jau žinai?
Patikrinau visus to banko darbuotojus. Dabar, kai įtariame Pegę Holms, imsiuos jos žento.
Bet juk tai Pegė Holms! Niekaip negaliu patikėti Na, ji labai miela, paslaugi, stengiasi padėti kitiems, būti naudinga. Atrodo, kad gyvena vien tam, jog įtiktų ponui Vargovui. Na, jeigu kažkas kreipėsi į ją ir paprašė didžiulės paslaugos
O kaip ponas Vargovas? Kaip banko prezidentas, jis daug gali. Nedaug tepasakojai apie jį. Vargovas turi giminių buvusios Sovietų sąjungos respublikose
Liusė papurtė galvą.
Tai neįmanoma. Jį pirmą išbraukiau iš įtariamųjų sąrašo, nes visų pervedimų metu jis dalyvavo kokiuose nors pasitarimuose.
Visų?
Na, bent jau pirmųjų, kuriuos tikrinau. Paskui lioviausi. Brajenas žvelgė abejodamas ir Liusė pridūrė: Ponas Vargovas labai dažnai eina į pasitarimus.
Pasižiūrėkime, kur jis buvo kitų pervedimų metu. Šiaip sau, iš smalsumo.
Visų? Juk jų galybė.
Patikrinkime visus.
Po trijų valandų Brajenas jau turėjo atsakymą: neteisėtų transakcijų metu ponas Vargovas dalyvaudavo kažkokiuose pasitarimuose pačiame banke. Per dvi jo atostogų savaites nebuvo atlikta nė vienos tokios operacijos.
Bet juk operacijų metu jis netgi ne visada buvo prisijungęs kompiuteriu prie sistemos, paprieštaravo Liusė. Negalėjo atlikti pervedimų neprisijungęs ir neįvedęs slaptažodžių.
Kaip manai, ar labai sunku sužinoti ištikimosios sekretorės slaptažodžius? Ji tikriausiai turi juos kur nors užsirašiusi.
Bet kaip jis galėjo
Delniniu kompiuteriu. Konferencijų kambaryje yra įvestas bevielis internetas. Vargovas ramiausiai gali palaikyti pokalbį, o tuo pat metu maigo savo delninį kompiuterį. Atrodytų, kad jis kažką užsirašinėja, nors iš tikrųjų naudodamasis Pegės slaptažodžiais prisijungia prie banko sistemos ir stumdo pinigus. Paprasta kaip dukart du.
Negaliu patikėti, kad pati nesupratau. Tai juk taip akivaizdu! Bet ponas Vargovas toks malonus žmogus. Man jis buvo kaip tėvas. Malonus, priėmė į darbą manęs nė nepažinodamas, mokėjo daugiau nei buvau verta, pasodino puikiame kabinete.
Tik pagalvok jeigu norėtum vogti iš pensijų fondų, kam patikėtum juos audituoti?
Dabar Liusė suprato.
Kokiam nors nepatyrusiam darbuotojui. Žaliam. Ir visiškai kvailam.
Mokėtum gerą algą, kad jis būtų laimingas ir patenkintas. Patenkintas darbuotojas mažiau pavojingas. Jis nelinkęs kenkti savo kompanijai. Ne taip kaip nepatenkintas. Bet tu jam buvai per gudri. Ir per daug nuoširdi, kad pamirštum, ką mačiusi, ir toliau ramiai dirbtum savo darbą.
Dabar viską suprantu, Liusė apsisuko su kėde ir įsmeigė akis į Brajeną. Štai ir atsakymas.
Mudu su tavim puiki komanda, plačiai išsišiepęs pareiškė Brajenas. Be tavęs niekaip nebūčiau išsiaiškinęs. Jis čiupo Liusę į glėbį ir įsikniaubė į kaklą. Ką pasakytum, jei atšvęstume?