Pastebėjusi, kad Devinas išsižiojo iš nuostabos, Kesė nutilo.
Ką sakei?
Tikriausiai tai pasakė kas nors kitas, išsigandusi pagalvojo ji neramiai žvalgydamasi. Aišku, kad kas nors kitas. Norint kaip nors įveikti užplūdusį susidrovėjimą jai neliko kitos išeities, reikėjo tęsti, ką buvo pradėjusi.
Aš tikrai noriu su tavimi pasimylėti. Esu įsitikinusi tai bus malonu, nes kai mane bučiuoji, būna labai gera, vadinasi, visa kita bus taip pat. Ir jeigu tu tikrai ką nors darytum, aš nesijausčiau taip kvailai kaip dabar.
Ko, po galais, ji iš jo tikisi? Jis velniškai gerai žinojo, kad priešais stovinti moteris dešimt metų gyveno santuokoje ir yra dviejų vaikų motina. Ūmai pervėrė mintis: nė viena jo lytėta moteris nebuvo panašesnė į nekaltą mergaitę už Kesę.
Tokia velniava Deviną šiek tiek baugino.
Jau norėjo sakyti, kad jiems vertėtų žengti žingsnį atgal ir neskubant viską pradėti iš naujo. Tačiau suprato, jog tai netinkamas sprendimas. Kad ir kaip buvo skaudu pripažinti, ji akivaizdžiai atrodė sugniuždyta. Devinas suvokė, kad šiuo atveju susilaikymas prilygtų atstūmimui.
Ar galiu su tavimi daryti ką noriu?
Kesė nušvito pajutusi begalinį palengvėjimą.
Taip.
Tai išgirdus jam užvirė kraujas. Tačiau norėdamas nesugadinti reikalo turėjo valdyti geismą... ir neskubėti.
O jeigu paprašysiu tavęs ką nors daryti, tu paklusi?
Žinoma. Juk tai buvo taip paprasta. Tik jei nesitiki nieko ypatingo ir...
Kodėl mums nepradėjus nuo to? Devinas apkabino ją per pečius ir pasilenkė prie lūpų. Vieno dalyko aš tikrai labai trokštu, Kese.
Gerai.
Noriu, kad pasakytum: tu manęs nebijai ir žinai, kad jokiu būdu tavęs neįskaudinsiu.
Tikrai nebijau. Ir žinau, kad neįskaudinsi.
Dar noriu, kad kai ką pažadėtum. Jis nuslydo lūpomis jos skruostu, jautė, kaip atsipalaiduoja Kesės pečiai.
Gerai.
Noriu, kad lieptum sustoti, jeigu tau nepatiks tai, ką darau.
Tu nedarysi nieko, kas man nepatiks.
Jo lūpos klaidžiojo apie Kesės ausį ir jos viduje kažkas krustelėjo.
Pažadėk.
Pažadu.
Paėmęs už rankos Devinas nusivedė ją į mažą kambarėlį, kuriame naktį miegodavo. Čia buvo tamsu. Tilpo tik kiek platesnė už viengulę lova, iškleręs stalas su pelenine, pastaruoju metu vis rečiau naudojama.
Neturėtume to daryti čia. Reikėtų tave kur nors nusivežti.
Ne. Jeigu ne dabar, jai gali trūkti kantrybė. Koks skirtumas kur, jeigu vis tiek bus tamsu, o ji gulės užsimerkusi? Čia gerai.
Pasistengsime, kad būtų geriau nei gerai.
Jis užžiebė valdišką žvakę, skirtą šerifo būstinei avariniu atveju, tai šviesa bent jau buvo blausi. Kesė pati nesuprato, kaip gundomai atrodo: tokia tvarkinga ir išsigandusi, pasiruošusi jam atsiduoti. Pasiaukoti, liūdnai pagalvojo Devinas.
Jis parodys, kad gali būti ir kitaip.
Aš myliu tave, Kese. Dabar buvo nesvarbu, ar ji patikės. Turėtų patikėti. Devinas vėl ją pabučiavo lėtai, giliai, kantriai, sudėdamas į bučinį visą širdį.
Slinko laikas, o jie vis bučiavosi, ragavo vienas kitą, lietėsi lūpomis Kesė palengva atsipalaidavo.
Apkabink mane, sumurmėjo Devinas.
Norėdama pamaloninti ji klusniai apsivijo jį rankomis. Nustebo pajutusi, koks jis kietas ir stiprus. Buvo keista jausti visą jo kūną. Bučinys vis tęsėsi ir Kesė švelniai paglostė jam nugarą.
Noriu į tave žiūrėti. Devinas apibėrė bučiniais Kesės kaklą, kai jo nugarą glamonėjančios jos rankos sustingo. Jam patiko, kad ji drovisi. Tai buvo žavu. Tavo labai gražus veidas. Neatitraukdamas nuo jos akių jis iš lėto atsagstė palaidinę. Tos padūmavusios akys ir gundančios lūpos.
Kesė sumirksėjo, bet nesipriešino, kai jis praskleidė jos palaidinę. Dar niekas nesakė, kad ji seksuali. Paskui jo žvilgsnis nuslydo žemyn, iš gerklės ištrūko toks garsas, nuo kurio Kesės kūnas nuėjo pagaugais.
Jis suėmė delnais jos krūtis ir laikė lyg trapiausio stiklo dirbinius, kurie neatsargiai paliesti galėjo subyrėti.
Nuostabios.
Nedidelės.
Puikios. Jis pažvelgė jai į akis ir pakartojo: Tiesiog puikios.
Devinas matė, kaip supleveno jos blakstienos, kai jis nykščiais ėmė sukti spenelius, juos švelniai braukyti. Kraujas užvirė, kai pajuto, kaip jie sustandėjo, o Kesė krūptelėjo, nustebusi atsimerkė ir pažvelgė apniukusiu žvilgsniu.
Ką jis daro? Kodėl nespaudo ir netampo krūtų? Pajuto, kaip sukasi galva ir ji kažkur smenga. Apstulbo išgirdusi slopią savo pačios dejonę.
Ar būtinai turi užsimerkti? paklausė Devinas. Buvo gera nevaržyti rankų, liesti švelnią it šilkas odą. Man patinka stebėti miglą, kuri užtraukia tavo akis vos man prisilietus. Nepaprastai gera tave glamonėti, Kese.
Aš vos atgaunu kvapą.
Tu kvėpuoji. Jaučiu tavo širdies plazdėjimą. Pasilenkęs pabučiavo jai į petį, tada atsitiesęs nusivilko baltinius. Pajusk ir mano.
O Viešpatie! Jis atrodė kaip iš žurnalo. Vien raumenys ir glotni oda. Kiek padvejojusi Kesė išdrįso paliesti delnu jo krūtinę ir nusišypsojo.
Ji plaka. Ar tu jau pasirengęs?
Ak, Kese. Nurijęs aimaną jis suspaudė ją glėbyje mėgaudamasis palaima, kurią teikė kūnų sąlytis. Aš dar net nepradėjau.
Pamaniusi, kad jis turi omenyje visiškai ką kita, Kesė suraukė antakius, užgniaužė nepasitenkinimą ir nuslopinusi drovumą ištiesė ranką jam į tarpkojį.
Nešvankiai nusikeikęs Devinas staigiu judesiu atsitraukė, o ji droviai prisidengė rankomis ir įsispoksojo į jį.
Pamaniau, kad nori... Man atrodė, jog tai turi omenyje... Gerasis Dieve, tas jo daiktas buvo kietas kaip uola. Ir milžiniškas.
Devinas nusprendė, kad geriau nusijuokti negu aprėkti.
Brangute, tu ir vėl paskubėjai, aš ketinu tvardytis, mudu vėl viską pradėsime iš naujo. Jeigu tu nieko prieš, norėčiau dar truputį tave paglamonėti.
Aš neprieštarauju, bet tu...
Žinau, kas man yra. Tačiau tu žadėjai daryti, kaip aš norėsiu, priminė Devinas, iš paskutiniųjų stengdamasis neužkaukti iš geismo. Noriu, kad žiūrėtum man į akis, žiūrėk tiesiai į akis.
Kesė pakluso, tada Devinas vėl švelniai rankomis palytėjo jos krūtis. Matė nuostabą jos veide, kai kūnu nuvilnijo malonumas, girdėjo vis tankėjantį kvėpavimą. Jis ėmė murmėti visokias švelnybes ir kvailystes, stebėdamas, kaip ji reaguoja.
Kesė pakluso, tada Devinas vėl švelniai rankomis palytėjo jos krūtis. Matė nuostabą jos veide, kai kūnu nuvilnijo malonumas, girdėjo vis tankėjantį kvėpavimą. Jis ėmė murmėti visokias švelnybes ir kvailystes, stebėdamas, kaip ji reaguoja.
Kai Kesė užsimerkė, jis atsargiai pakėlė ją nuo grindų ir taip laikydamas lūpomis paglamonėjo raktikaulį, paskui nuslinko žemyn ir sustojo prie krūtų.
Ji rankomis įsikibo jam į pečius ir išsirietė, kai geismas lyg strėlė o gal kaip kulka? pervėrė kūną ir įstrigo karščiausioje vietoje. Ji papurtė galvą stengdamasi atsipeikėti.
Devinai.
Jis bakstelėjo liežuviu jai į liežuvį.
Ar nori, kad liaučiausi?
Ne. Ne.
Ačiū Dievui.
Kesė virpėjo, o jo rankos mikliai judėjo jos kūnu, pagaliau Devinas pastatė ją ant grindų, tačiau lūpų neatitraukė. Įsikibusi jam į plaukus Kesė nelygiai kvėpavo. Jos lūpos degte degė.
Kai Devinas atsegė jos kelnes, Kesė sekundei sustingo.
Ji visko nesugadins. Tai pati sau pažadėjo. Nesvarbu, kas bus toliau, nes tai, kas vyko iki šiol, teikė neapsakomą malonumą. Ji dar niekada nejautė tokio geismo, tokio troškimo. Arba kažkodėl pamiršo. Devino rankos buvo tvirtos, delnai šiurkštūs, bet lietė ją švelniai. Pagalvojo, kad būtų laiminga, jei jis amžinai ją taip glamonėtų. Galėtų palaimingai pasinerti į nuostabių pojūčių gelmes.
Devinas stengėsi išvaduoti ją iš paskutinių drabužių nelaisvės, Kesė jautė, kad netrukus ji liks be nieko. Tada jis turėtų nepaleisti jos iš glėbio. Turėtų glausti prie savęs ir šildyti. To visiškai pakaktų.
Ji nusišypsojo, kai Devinas pakėlė ją ir prispaudė prie krūtinės. Žvakės šviesa buvo labai jauki, Kesę užliejo begalinis švelnumas ir gerumas. Jis privertė ją pasijusti geidžiama. Ji prigludo jam prie lūpų, o rankomis apsivijo kaklą ir laikėsi, kol jis paguldė ją į guolį, nuo jų svorio sugirgždėjo lovos spyruoklės.
Kesė atsimerkė ir žiūrėjo sutrikusi, kad jis neskuba spraustis į jos vidų. Atvirkščiai, Devinas gulėjo įsmeigęs žvilgsnį jai į veidą ir ranka glostė liemenį.
Neskubink manęs, švelniai tarė jis. Aš mėgaujuosi.
Ir kaip ji nustebo, kai Devinas pradėjo kalbėti apie jos kūną, apie odą ir akis, apie kojas. Tie jo pašnibždomis beriami žodžiai vis smarkiau kaitino ją.
Buvo dėkinga, kad jis nesitiki sulaukti atsako. Kesei darėsi vis sunkiau kvėpuoti.
Kesė buvo neįtikėtinai švelni ir stebinamai naivi. Vien dėl to Devinas tramdė savo geismą, nedavė valios rankoms. Dvylika metų, galvojo Devinas klausydamasis, kaip ji gaudo orą ir suaimanuoja, kai jis pirštu perbraukia vidinę šlaunies pusę. Taip ilgai laukęs vyras turi būti kantrus kaip šventasis, nors kraujas šniokščia it potvynio bangos.
Lūpomis jis grįžo prie krūtų. Tokių mažų ir švelnių, kvepiančių pavasariu. Juto, kaip krūtinėje daužosi jos širdis, kaip šiurpsta oda. Suprato, kad tai iš malonumo.
Norėjo suteikti jo dar daugiau, atiduoti jai viską, kad tik sužinotų, jog ji to trokšta. Todėl braukė ir čiulpė, jaudino ją ir save, kol Kesė po juo ėmė rangytis, juto, jog ji artėja prie bedugnės krašto. Ir jis bus vienintelis, įrodęs jai, kad kritimas į ją gali būti saldus.
Buvo per daug karšta. Kesė degė iš vidaus ir niekaip negalėjo nurimti. Geidė, bet nepajėgė numalšinti drebulio. Įsitempė ji troško dar daugiau. Kažko labai didelio, milžiniško, baugaus. Trūko oro, pojūčiai ritosi per kūną neįtikėtinu greičiu, jų buvo labai daug. Ji suvaitojo ir prikando lūpą, stengdamasi nuslopinti garsą.
Gali šaukti, pridususiu balsu tarė Devinas. Klyk, jeigu nori. Niekas daugiau negirdės, tik aš. Todėl nesivaržyk, Kese.
Negaliu.
Devinas panardino į ją pirštus ir jam ėmė suktis galva. Kesė buvo karšta ir drėgna, ji pati nesuprato, kad yra visiškai pasirengusi.
Neprašyk manęs sustoti, sumurmėjo jis jai prie lūpų. Neprašyk.
Ne. Ne, neprašysiu.
Kiek vėliau Kesė rėkė tokiu balsu, kuris nustebino ją pačią tas garsas buvo laukinis, nesuvaldomas. Tačiau kūnas nevalingai judėjo, veržėsi prie Devino pasirengęs priimti paslaptingą, be galo stiprų malonumą, tokį, kokio dar nebuvo patyrusi. Viskas viduje susigniaužė, smarkiai, skausmingai įsitempė, o tada sprogo. Kesė kone prarado sąmonę, jautėsi silpna kaip naujagimis, tačiau girdėjo Deviną dejuojant.
Dar! Dabar jis buvo nepasotinamas. Gniaužydamas paklodę stengėsi neprarasti proto ir ragino ją tęsti, nesustoti. Kesė dar kartą įsitempė, kilstelėjo, ir rankos, kuriomis ji buvo jį apkabinusi, lyg be kaulų nuslydo ant čiužinio.