Atsidavė, pagalvojo Devinas. Dar daugiau visiškai pasitenkino. O dabar atėjo jo eilė.
Jis užgulė ją ir įslydo vidun, Devinas matė, kaip Kesės blakstienos suplazdėjo, ji atsimerkė ir vėl apstulbusi pažvelgė į jį. Jis paėmė Kesę lėtai, stengdamasis ištęsti kiekvieną etapą ir grimzdamas į ją, ir išnirdamas. Širdis vos laikėsi nesprogusi nuo pastangų susivaldyti, kai pajuto, kad Kesę vėl supurtė konvulsijos. Atsargiai ir kantriai jis judėjo toliau, išgyvendamas neįsivaizduojamą džiaugsmą, kai jos kūnas pradėjo drebėti ir prisiderino prie jo ritmo.
Deviną supurtė drebulys, raginantis ir reiklus. Suprato, kad šįkart jie orgazmą patirs kartu. Pagaliau kartu. Jis dar stipriau suspaudė kumščius, kuriais buvo įsitvėręs paklodės, ir išsiliejo.
Kesė niekaip negalėjo suvaldyti drebulio. Bet drebėjo ji ne iš šalčio. Jokiu būdu nebuvo šalta. Karštis, tvoskiantis nuo jos ir nuo viršuje gulinčio Devino, rodės, sklinda regimomis bangomis. Devinas kvėpavo sunkiai, tarsi būtų dalyvavęs lenktynėse, ir užgulęs visu svoriu ritmingai vis smigo į ją, spausdamas prie čiužinio, Kesė jautė, kaip spyruoklės įsiremia į nugarą.
Tai buvo nuostabu.
Pirmą kartą gyvenime Kesė suvokė, ką slepia tamsa.
Žinau, kad spaudžiu tave, šiaip ne taip ištarė Devinas. Tuoj pasijudinsiu.
Gali pasilikti. Ji apkabino Deviną norėdama sulaikyti. Jis vis dar buvo joje, viduje. Tai buvo nuodėminga ir nuostabu. Man patinka taip būti.
Esu dėkingas, jog iškentei visa tai, turint omenyje, kad seksas tau nėra labai svarbus.
Išgirdusi jo ramų balsą Kesė kiek sunerimo, bet jautėsi pernelyg patenkinta, kad užsigautų erzinama.
Anokia čia kančia, tarė ji ir nusišypsojo. Devinai, tai buvo nuostabu. Aš...
Žinau. Kelis kartus. Aš skaičiavau.
Kesė nusijuokė, ji visai nesijautė sutrikusi.
O tu ne.
Aš, žinoma, irgi. Jis rado jėgų kilstelėti galvą ir pažvelgti žemyn į ją. Padėkoti galėsi vėliau.
Jos besišypsančiame veide spindėjo švelnumas. Dar niekada joks vyras į ją taip nežiūrėjo pasimiglojusiu žvilgsniu, patenkintas ir mieguistas.
Viskas buvo gerai. Sukaupusi visas jėgas ji pasimuistė ir ištiesusi ranką palietė jo skruostą. Argi ne?
Vertėjo laukti. Devinas priglaudė lūpas jai prie delno. Bet kito karto nelauksiu dar dvylika metų.
Ir aš nenorėčiau, kad lauktum. Kesė jautėsi svajinga ir atsipalaidavusi. Tu toks gražus.
Makeidų prakeiksmas.
Aš rimtai kalbu. Ji pakėlė kitą ranką ir abiem delnais apglėbė jo veidą. Dabar buvo taip paprasta jį lytėti, pirštu perbraukti per tą dailią duobutę skruoste, atsirandančią jam šypsantis. Ar pameni, kaip aš vaikystėje retkarčiais atbėgdavau į ūkį aplankyti jūsų mamos?
Žinoma. Buvai daili mažulė, sudžiūvusi it skiedra, aš į tave nekreipiau dėmesio. Be reikalo.
O aš tave stebėdavau. Ypač vasarą. Kai dirbdavai nusivilkęs marškinius.
Devino veide blykstelėjo šypsena.
Na, na, mažoji Kese.
Kurį laiką buvau tave karštai įsimylėjusi, kad žinotum, apie ką svajodavau. Ji tyliai sukikeno. Iki šiandien maniau, kad mano svajonės nerealios. Tai, ką patyriau, svajones pranoksta. Negaliu patikėti, kad tai sakau, kalbuosi su tavimi šia tema.
Tokiomis aplinkybėmis gali kažin ko prikalbėti. Tikėjosi, kad taip ir bus. Pajuto, kaip jo penis joje vėl kietėja.
Man buvo gal dvylika metų, bet tu su manimi gražiai elgeisi. Jūs visi buvote geri. Aš mėgdavau ateiti pas jus paprasčiausiai pabūti. Bet tikras malonumas vasarą, kai šilta, o tu iki pusės nuogas ir suprakaitavęs. Kaip dabar. Kesė perbraukė pirštu jam per petį. Visi raumenys blizga nuo drėgmės. Tavo kūnas... jis toks nuostabus. Kai tu retkarčiais užeini pas Edę ir jeigu kavinėje būna moterų, tau išeinant visos varto akis ir dūsauja.
Eik jau.
Tikrai. Žinoma, jeigu užeina kuris nors iš tavo brolių, būna tas pats.
Nesugadink visko.
Kesė nusijuokė ir pakėlusi ranką nusibraukė nuo skruosto susitaršiusių plaukų sruogą.
Gerai. Dėl tavęs jos dūsaudavo garsiau ir ilgiau.
Dabar geriau.
O Edė kartais pasako, pavyzdžiui: Tas Devinas Makeidas turi patį gražiausią užpakalį trijose apygardose. Krizendama ji susigriebė, ką pasakė, ir išpūtė akis. Nereikėjo to sakyti.
Per vėlu. Be to, aš žinau, kad Edė neabejinga šiai vyrų kūno daliai. Pati man prisipažino.
Kokia begėdė. Giliai atsidususi Kesė vėl jį apkabino ir leido rankoms nuslysti žemyn. Bet tavo sėdynė tikrai išskirtinė.
Pažiūrėk, ką padarei. Kai Kesė rankomis perbraukė jam per šlaunis, Devinas pradėjo judėti jos viduje. Ir negalėjo būti didesnio malonumo, kaip tas, kurį teikė iš nuostabos suapvalėjusių jos akių vaizdas.
Bet kaip tu gali... O Viešpatie!
Tai visai nesunku, patikino Devinas. Vienas malonumas.
Kiek vėliau, gerokai vėliau, jis gulėjo lovoje šalia Kesės įsikniaubęs jai į plaukus, o jųdviejų kojos buvo susipynusios. Ir laikė ją apkabinęs taip kaip ji svajojo, taip kaip jai reikėjo.
8
Jau beveik aušo, kai Kesė tyliai įslinko į savo virtuvę. Jautėsi besielgianti lengvabūdiškai, tarsi paauglė, gerokai per vėlai grįžusi namo. Iki šiol ji visada laikėsi nusistovėjusio režimo. Visada elgėsi taip, kaip iš jos buvo tikimasi.
Turėjo elgtis tyliai, tačiau sėlindama į namus paslapčiomis jautėsi išsilaisvinusi.
Juk ji praleido naktį beveik visą naktį su įdomiausiu, gražiausiu ir švelniausiu vyru visame pasaulyje.
Ji, Kasandra Konor Dolin, užmezgė meilės romaną.
Turėjo ranka prisidengti burną, kad sulaikytų besiveržiantį juoką. Širdis vis dar vartėsi krūtinėje, galva sukosi, o kūnas... jos kūnas buvo tarsi išblizgintas rožių žiedlapiais.
Kesė neabejojo, kad ji net atrodo kitaip, todėl stengėsi pažvelgti į savo atvaizdą metalinio skrudintuvo paviršiuje. Kadangi virtuvėje buvo viena, tris kartus apsisuko prieš užkaisdama vandenį kavai.
Prisiminusi, kad ji dar ir motina, nuėjo pažiūrėti, ar vaikai miega patogiai. Eidama iš Konoro kambario vos neaiktelėjo. Jos laukė Edė, ugninius plaukus susisukusi ant rausvų suktukų, susisiautusi į chalatą, išmargintą ryškiomis rožinėmis ir žydromis gėlėmis.
Atsiprašau, sušnibždėjo Kesė. Nenorėjau tavęs pažadinti.
Buvai tyli kaip pelytė. Aš tavęs laukiau. Edė nužvelgė draugę ilgu vertinančiu žvilgsniu ir liko patenkinta. Nagi, nagi, man regis, šįryt jautiesi puikiai ir esi patenkinta savimi. Be to, grįžai laiku.
Kesė dar kartą žvilgtelėjo į miegantį sūnų ir patraukė trumpu koridoriumi atgal į virtuvę.
Ar neturėjai rūpesčių su vaikais?
Žinoma, kad ne. Nė vienas iš jų nė karto net nepyptelėjo. Išsišiepusi Edė atsekė paskui Kesę į virtuvę ir stebėjo, kaip ji ruošia kavą. Juk tu pati viską papasakosi, kad man nereikėtų pasitelkti vaizduotės? Nes ją aš turiu velniškai gerą.
Karštis pliūptelėjo Kesei į skruostus, tačiau ne vien dėl drovumo, bet ir iš pasitenkinimo.
Aš pasilikau pas Deviną.
Brangute, aš tai supratau. Jausdamasi kaip namie ji įdėjo duonos į skrudintuvą. Sprendžiant iš tavo veido, judu iki ryto ne pasaulio įvykius aptarinėjote. Atsidususi ji kyštelėjo nosį į šaldytuvą. Taip kalbu ne vien todėl, kad mirštu iš smalsumo. Tiesiog noriu sužinoti, ar ir jautiesi taip, kaip atrodai.
Jaučiuosi puikiai. Kesė šypsodamasi atsisuko. Edė vienoje rankoje laikė stiklainį uogienės, o kitoje butelį pieno, smulkus jos veidas blizgėjo nuo naktinio kremo, galva buvo pilna suktukų, o klaikusis chalatas prigludęs prie plonų it degtukai kojų.
Kesei toptelėjo, kad Edė jai tarsi dvasinė motina. Padėjusi garuojantį virdulį atgal į vietą ji puolė prie Edės ir ją apkabino.
Nustebusi ir susijaudinusi Edė pabučiavo Kesę į galvą.
Nagi, mažute...
Aš jaučiuosi... visiškai kitaip. Ar ir atrodau kitokia?
Atrodai laiminga.
Mano pilve dar ir dabar kažkas vartosi. Juokdamasi pati iš savęs Kesė atsitraukė ir prispaudė ranką prie pilvo. Bet tai geras jausmas. Nežinojau, kad taip gali būti. Neįsivaizdavau, kad aš taip galiu jaustis. Žvilgterėjusi į koridorių ji grįžo gerti kavos. Vaikai miegojo, buvo galima tikėtis, kad dar pusvalandį nepabus. O ji po tiek metų pagaliau turėjo motiną, kuri norėjo ją išklausyti.
Aš niekada nebuvau su niekuo daugiau, tik su Džo.
Žinau, vaikeli.
Iki vestuvių jo neprisileidau. Norėjau, kad tai nutiktų susituokus, kaip ir turi būti. Pripylusi du puodelius kavos Kesė atsisėdo prie stalo. Pirmąją naktį labai nerimavau, bet ir jaudinausi. Iš tavęs buvau gavusi dovanų baltus naktinius marškinius. Nepaprastai gražius, tiesiog puikius. Juos turėdama jaučiausi esanti tikra nuotaka. Kai atvykome į motelį, paprašiau Džo palikti mane valandai vieną. Norėjau pasilepinti vonioje ir... na, tu žinai.
Moteriškai pasiruošti. Taip, žinau.
Jis grįžo... po kokių dviejų valandų... girtas. Aš ne taip viską įsivaizdavau. Džo nuplėšė nuo manęs naktinius marškinius ir parvertė ant lovos. Viskas įvyko labai greitai, man skaudėjo. Žinojau, kad pirmą kartą gali šiek tiek skaudėti, bet man skaudėjo smarkiai. Atlikęs savo darbą jis iš karto užmigo, o aš gulėjau šalia. Nepajutau nieko.
Vyras negali taip elgtis su moterimi. Jeigu Edė dar nejautė neapykantos Džo Dolinui, dabar pajuto. Viskas turėjo būti kitaip.
Bet buvo taip. Ir vėliau būdavo taip. Aš nejaučiau jokio malonumo, Ede. Niekada. Jis ne kiekvieną kartą man sukeldavo skausmo, tačiau tai trukdavo trumpai, jausdavausi bjauriai. Buvau įsitikinusi, kad aš pati dėl to kalta... jis dažnai tai pabrėždavo. Pasidarė lengviau, kai laukiausi Konoro, tada jis beveik neprisilietė prie manęs. Nežinojau, jog jis man neištikimas. Buvau tikra kvailutė.
Nevadink savęs kvailute, piktai metė Edė. Nenoriu net girdėti.
Gal man nerūpėjo ar tiesiog nenorėjau to žinoti. Galvojau tik apie būsimą motinystę, o paskui gimė kūdikis. Tada Džo mane jau mušė. Pradėjo mušti netrukus po vestuvių, bet aš nieko negalėjau pakeisti. Mano motina sakė... tiek to, nesvarbu, ką ji sakė. Aš gyvenau toliau, po kiek laiko pagimdžiau Emą. Jai gimus Džo manęs reikėjo tik kelis kartus. Jis mane išprievartavo.
Ak, Kese. Širdele, kodėl nieko nesakei?
Man buvo labai gėda, Ede. Net neabejojau, kad jis, mano vyras, turi teisę elgtis su manimi kaip panorėjęs. Dabar jau taip nebegalvoju. Ji sunkiai atsiduso. Supranti, kai vakar ėjau pas Deviną, nemaniau... Žinojau, kad jis manęs neįskaudins, bent jau elgsis ne taip kaip Džo. Guldama su juo į lovą galvojau ne apie save, man buvo vis tiek, aš norėjau padaryti jį laimingą. Na, maniau, kad jis tik... kad aš...