Dabar jau Kesė susigūžė ir nuleido akis. Devinas mintyse nusikeikė ir atitraukė rankas.
Atsiprašau.
Nieko, viskas gerai. Nesitikėjau, kad mane suprasi. Dabar jau ir aš to nebesuprantu. Lengviau atsidususi, kai jis atsitraukė, Kesė iš dubens pridėjo į lėkštelę avižinių sausainių su šokolado gabalėliais, kurių buvo prikepusi iš ryto. Neatrodo svarbu, kad aš laiminga ir kad laimingi mano vaikai. Nesvarbu, kad teismas pripažino, jog Džo su manimi elgėsi blogai. Nesvarbu, kad jis užpuolė Reganą. Svarbu viena aš sulaužiau įžadus ir su juo išsiskyriau.
O ar tu laiminga, Kese?
Aš jau nebetikėjau, jog galėčiau ar turėčiau būti laiminga. Ji padėjo lėkštelę ant stalo ir nuėjo pripilti Devinui kavos. Taip, esu laiminga.
Nejaugi žadi versti mane vieną gerti kavą?
Minutę Kesė spoksojo į Deviną. Tai vis dar buvo neįprastas dalykas vidury dienos susėsti su draugu išgerti kavos. Perėmęs iš jos iniciatyvą jis pats išėmė dar vieną puodelį.
Na, papasakok man... Įpylęs kavos Devinas atitraukė jai kėdę. Ar turistams patinka nakvoti name, kuriame vaidenasi?
Kai kurie, nieko ypatingo nepamatę ir neišgirdę, nusivilia. Kesė pakėlė puodelį, stengdamasi nesigraužti, kad nieko nedirba, o tik plepa. Bet Reifas protingai pasielgė paskelbdamas, kad viešbutis įkurtas vaiduoklių name.
Jis visada buvo protingas.
Teisybė. Kai kurie žmonės nusileidžia pusryčiauti suirzę, bet dauguma... galima sakyti, susijaudinę. Būna girdėję, kaip kažkas tranko duris, šūkauja ar netgi rauda.
Abigalė Barlou? Tragiško likimo namų šeimininkė, gailiaširdė Pietų gražuolė, ištekėjusi už žmogžudžio jankio?
Taip. Jie tariasi girdintys jos balsą, užuodžiantys rožių kvapą arba kažkaip pajuntantys. Tik kartą viena pora išvažiavo vidury nakties. Šį kartą Kesė šyptelėjo ir netgi šiek tiek šelmiškai. Abu buvo kaip reikiant įsibaiminę.
Bet tu nebijai. Tau nė kiek nerūpi tie klaidžiojantys vaiduokliai?
Ne.
Devinas pakėlė galvą.
O tu ar girdėjai ją? Abigalę?
O taip, dažnai girdžiu. Ne tik naktimis. Kartais, kai būnu viena, kloju lovas ar šiaip tvarkausi, aš ją girdžiu. Arba jaučiu.
Tai tavęs negąsdina?
Ne, aš jaučiu... Kesė norėjo pasakyti ryšį, bet susigriebė, kad tai gali kvailai skambėti. Man jos gaila. Ta moteris buvo įvaryta į kampą, jautėsi labai nelaiminga, nes ištekėjo už vyro, kuris ją niekino, nors mylėjo kitą...
Mylėjo kitą? pertraukė ją Devinas. Niekada apie tai negirdėjau.
Suglumusi Kesė padėjo puodelį ant lėkštutės tyliai skimbtelėdama.
Ir aš negirdėjau. Tiesiog... Kesė tai žinojo. Tiesiog pridėjau nuo savęs. Taip romantiškiau. Ema ją vadina ledi. Mergaitė mėgsta užsukti į jaunavedžių apartamentus.
O Konoras?
Jam tai tikra avantiūra. Viskas, kas čia dedasi. Vaikams čia patinka. Kartą, kai pas mus nakvojo Brajanas, užklupau juos visus tris sliūkinant laiptais į svečių aukštą. Buvo išsirengę ieškoti vaiduoklių.
Vaikystėje ir aš su broliais kartą čia nakvojau.
Tikrai? Žinoma, kam dar klausti, jam dar nespėjus atsakyti patvirtino Kesė. Tuščias, apleistas vaiduoklių namas. Makeidams kaip tik to ir reikia. Ar ėjote ieškoti vaiduoklių?
Man nereikėjo ieškoti. Aš ją mačiau. Regėjau Abigalę.
Kesės šypsena išnyko.
Matei?
Broliams nieko nesakiau. Jie būtų niršę ant manęs visą likusį gyvenimą. Bet aš ją mačiau, sėdėjo svetainėje prie židinio. Tas židinys tikrai degė, užuodžiau dūmus, jaučiau ugnies skleidžiamą šilumą, aplinkui tvyrojo ant stalo vazoje pamerktų rožių aromatas. Ji buvo labai graži, tyliai pasakojo Devinas. Šviesūs plaukai ir porcelianinė oda, akys padūmavusios. Vilkėjo žydrą suknelę. Girdėjau šilko šnarėjimą jai sujudėjus. Ji kažką siuvinėjo mažomis dailiomis rankomis. Pažvelgė tiesiai į mane ir nusišypsojo. Nusišypsojo, o akys pilnos ašarų. Tada prabilo.
Prabilo, pakartojo Kesė, jos nugara aukštyn ir žemyn perbėgo šiurpas, lyg kas nors būtų perbraukęs lediniais pirštais. Ką pasakė?
Jeigu tik. Devinas mintimis sugrįžo į praeitį ir nusipurtė. Taip ir pasakė. Jeigu tik. O tada dingo ir aš pamaniau, kad susap navau. Bet žinojau, kad ne. Paskui visą laiką tikėjausi dar kada nors ją pamatyti.
Nepamatei?
Ne, tačiau girdėjau ją raudant. Ta rauda draskė man širdį.
Įsivaizduoju.
Aš, hm, būčiau dėkingas, jeigu apie tai neprasitartum Reifui. Jis mane užjuoktų.
Neprasitarsiu. Ji šypsodamasi žiūrėjo, kaip jis atsikanda sausainio. Tai tu dėl to atvažiavai, tikėjaisi vėl ją pamatyti?
Norėjau pamatyti tave. Vos ištaręs tuos žodžius Devinas suprato padaręs klaidą. Kesės veido išraiška tapo nepatikli, apsipalaidavimo kaip nebūta. Ir tavo vaikus, paskubomis pridūrė. Ir dėl tavo sausainių.
Ji lengviau atsikvėpė.
Įdėsiu šiek tiek į maišelį, galėsi neštis.
Bet vos tik ji pakilo vykdyti pažado, Devinas paėmė ją už rankos. Kesė sustingo, ir ne tiek iš baimės, kiek dėl netikėto sąlyčio. Be žado žiūrėjo žemyn į jo saują, kurioje buvo paskendęs jos delnas.
Kese... Devinas iš visų jėgų stengėsi įveikti troškimą apkabinti ją ir priglausti prie krūtinės, glostyti palaidas garbanas ir paragauti galų gale paragauti jos mažos rimtos burnos skonio.
Ūmai Kesei užgniaužė kvapą, bet kažkodėl bijojo galvoti apie priežastį. Vis dėlto prisivertė pakelti akis tarusi sau, jog nėra tokia didelė bailė, kad nedrįstų pažvelgti jam į veidą. O kad ji žinotų, ką nori pamatyti ir ko gali tikėtis. Viena buvo aišku jo akyse ji ieškojo ne kantrybės ar užuojautos, o visai ko kito.
Devinai... balsas nutrūko, Kesė staigiai atsitraukė išgirdusi linksmą krizenimą ir kojų trepsėjimą. Vaikai grįžo, sulaikiusi kvapą sušnibždėjo ji ir nuskubėjo prie durų. Aš čia, apačioje! pašaukė žinodama, kad jeigu nepasakys, vaikai elgsis taip, kaip jiems liepta eis tiesiai į savo kambarius.
Mamyte, aš gavau auksinę žvaigždutę už namų darbą. Pro duris įplaukė Ema, geltonplaukė fėja, vilkinti raudoną kostiumėlį. Padėjusi priešpiečių dėžutę ant spintelės ji droviai nusišypsojo Devinui. Labas.
Gera mergaitė. Parodyk tą savo žvaigždutę.
Suspaudusi rankutėje liniuoto popieriaus lapą ji priėjo prie Devino.
Jūs irgi turite žvaigždę.
Mano ne tokia graži. Devinas pirštu perbraukė žvaigždutę, iškirptą iš auksinės folijos ir priklijuotą lapo viršuje. Ar tu pati atlikai namų darbus?
Beveik viską. Ar galiu atsisėsti jums ant kelių?
Žinoma. Jis užsikėlė mergaitę ant kelių. Devinas Emą tiesiog dievino. Brūkštelėjęs skruostu jai per plaukus nusišypsojo Konorui. Kaip sekasi, čempione?
Gerai. Berniukas virptelėjo išgirdęs tokį kreipinį. Pagal amžių Konoras buvo smulkus kaip ir Ema, tik dešimtmečio plaukai buvo kiek tamsesni nei garbanės sesutės.
Praėjusį šeštadienį puikiai žaidei.
Vaikas paraudo.
Ačiū. Bet Brajanas pataikė keturis iš penkių. Jo ištikimybė ir meilė geriausiam draugui buvo beribė. Ar jūs matėte?
Mačiau kelis padavimus. O tau puikiai pavyko nugesinti kelis priešininkus.
Konoras gavo A iš istorijos kontrolinio, įsiterpė Ema. Dėl to vienas berniukas, toks Bobis Luisas, jį pastūmė ir išvadino negražiais žodžiais, kai laukėme autobuso.
Ema, įsižeidęs Konoras piktai dėbtelėjo į seserį.
Tikriausiai Bobis Luisas negavo A, susivokė Devinas.
Brajanas jam gerai įkrėtė, toliau čiauškėjo Ema.
Aišku, kad įkrėtė, pagalvojo Devinas ir padavė mergaitei sausainį, kad ji turėtų ką veikti ir liautųsi erzinusi brolį.
Aš tavimi didžiuojuosi, tarė Kesė ir stengdamasi nerodyti susirūpinimo spustelėjo sūnui ranką. Jumis abiem. Auksinė žvaigždutė ir A per vieną dieną. Vėliau turėsime atšvęsti, pasivaišinsime pas Edę grietininiais ledais su sirupu, vaisiais ir riešutais.
Didelis čia daiktas, pradėjo Konoras.
O man labai daug reiškia. Kesė pasilenkė ir ryžtingai pabučiavo sūnų. Net labai.
Aš mokykloje vargau su matematika, lyg tarp kitko įsiterpė Devinas. Kad ir kaip stengiausi, niekada negaudavau daugiau kaip C.
Apimtas gėdos Konoras spoksojo į grindis. Ausyse skambėjo tėvo plūdimas. Pusgalvis! Ištižėlis! Netikša!
Kesė norėjo kažką pasakyti, apginti sūnų, bet Devinas žvilgsniu ją sulaikė.
Bet atsigriebiau iš istorijos ir anglų kalbos.
Suglumęs Konoras staiga kilstelėjo galvą ir įdėmiai pažvelgė į jį.
Tikrai?
Devinui reikėjo nemažai pastangų, kad išliktų rimtas. Tačiau suprato: iš berniuko negalima šaipytis nei jo užgauti.
Tikrai. Man regis, todėl kad mėgau skaityti. Iki šiol mėgstu.
Jūs skaitote knygas? Konorui tai buvo džiugi naujiena. Suaugęs vyras, dirbantis tokį vyrišką darbą, mėgsta skaityti.
Žinoma. Devinas pasupo Emą ant kojos ir nusišypsojo. Mano broliui Reifui visai nesisekė anglų kalba, o matematika buvo jo aistra. Tai mes apsikeisdavome. Aš darydavau... Žvilgtelėjęs į Kesę jis suprato padaręs klaidą. Tiksliau, aš jam padėdavau ruošti anglų kalbos namų darbus, o jis man matematikos. Taip abu turėjome naudos.
Ar jums patinka skaityti visokias istorijas? susidomėjo Konoras. Žmonių sugalvotas?
Labiau už viską.
Konoras rašo apsakymus, įsiterpė Kesė ir berniukas nesmagiai pasimuistė.
Taip, girdėjau apie tai. Gal duotum kokį vieną paskaityti? Vaikui nespėjus atsakyti pyptelėjo Devino pranešimų gaviklis. Po velniais, sumurmėjo jis.
Po velniais, susižavėjusi pakartojo Ema.
Nori, kad tavo mama man duotų pylos? paklausė Devinas ir atsistojęs paskambinti pasisodino mergaitę ant klubo. Po poros minučių jis buvo priverstas atsisakyti Kesės kvietimo pietauti. Turiu eiti. Kažkas įsilaužė į Dafo užeigos sandėliuką ir nugvelbė kelias dėžes alaus.
Tu juos nušausi? pasiteiravo Ema.
Nemanau. Ar duosi bučkį?
Mergaitė paslaugiai atkišo lūpas, paskui Devinas nuleido ją ant grindų.
Ačiū už kavą, Kese.
Aš tave išlydėsiu. O judu lipkite į viršų ir sėskite valgyti, kreipėsi ji į vaikus. Aš tuojau ateisiu. Palaukusi, kol vaikai nuėjo iki durų, Kesė vėl prabilo: Ačiū už tokius žodžius Konorui. Jis vis dar jautriai reaguoja į tai, kas vyksta mokykloje.
Jis gabus berniukas. Netrukus ir pats tai supras.
Tu jam padėjai. Konoras tavimi žavisi.
Man nebuvo sunku prisipažinti, kad mėgstu skaityti. Devinas stabtelėjo prie durų. Man jis irgi labai svarbus. Jūs visi svarbūs.
Kesė jau žiojosi kažką sakyti, bet jis nieko nelaukdamas perbraukė pirštu jai per skruostą.
Jūs visi svarbūs, pakartojo ir išėjo, o ji stovėjo ir spoksojo jam pavymui.
2 The Red Badge of Courage (1895) ameri kiečių rašytojo Stefano Krano (Stephen Crane) romanas apie JAV pilietinį karą.
2
Kartais vėlai vakare, kai vaikai jau miegodavo, o svečiai irgi nurimdavo, Kesė klaidžiodavo po namą. Ji aplenkdavo antrą aukštą, kuriame viešbučio gyventojai ilsėdavosi Reifo ir Reganos įrengtuose puikiuose kambariuose ir apartamentuose.