Aš ledi Fiona Makgregor, Fiona stovėjo tiesi, aukštai iškėlusi galvą ir ramiai žvelgė prieš save. Troško vieno apsaugoti vaikus ir namus. Kovoti buvo per silpna, liko vienintelis ginklas jos orumas. Kokią teisę turite laužtis į mano namus?
Karaliaus vardu.
O jūs kuo vardu?
Kapitonas Stendišas, jūsų paslaugoms, jis nusimovė pirštines ir delsė tikėdamasis moters veide išvysti baimę. Kur jūsų vyras... ledi Makgregor?
Dvarininkas su savo vyrai medžioklėje.
Stendišas davė ženklą trims dragūnams apieškoti kambarius. Vienas praeidamas apvertė stalą. Fionos burna išdžiūvo, bet ji nė nekrustelėjo. Žinojo, kad kapitonas gali įsakyti padegti ir jų namą. Ūkininkų trobos jau liepsnojo. Į įžeidimą ji tegalėjo atsakyti įžeidimu. Svarbiausia išlikti ramiai.
Kaip matote, likome vienos moterys su vaikais. Jūsų... apsilankymas labai ne laiku, jeigu norite pasikalbėti su ponu Makgregoru ar jo vyrais. O gal kaip tik todėl taip drąsiai įsiveržėte į Glenro?
Stendišas trenkė jai per veidą, nuo smūgio Fiona susver- dėjo.
Mano tėvas jus už tai užmuš! suspigo Serena. Ji skriste nuskrido laiptais, puolė karininką ir suleido dantis jam į ranką. Stendišas nusikeikė ir nustūmė ją šalin.
Tas velnio vaikas paleido man kraują, jis iškėlė kumštį, tačiau Fiona stojo tarp jo ir dukters.
Nejaugi karaliaus Jurgio vyrai muša vaikus? Ar taip anglai valdo šalį?
Stendišas duso iš įniršio jo išdidumas buvo užgautas. Koks pažeminimas vyrų akivaizdoje! Ir taip elgtis išdrįso moteris ir mergiotė, škotų padugnės! Jam įsakyta tik apieškoti namus ir apklausti gyventojus. Kaip gaila, kad tas liurbis Argilas įtiki- no karalienę regentę sustabdyti Bausmių ir nuobaudų bilio taikymą. Škotija tikrai būtų puikus medžioklės plotas. Bet karalienė Karolina ant savo valdinių škotų griežia dantį ir kažin ar atkreiptų dėmesį į kokį menką incidentą Škotijos aukštumose.
Jis davė ženklą vienam iš dragūnų:
Vesk tą mergiotę į viršų ir užrakink.
Netaręs nė žodžio kareivis čiupo Sereną, visaip stengdamasis išvengti jos dantų, kojų ir švysčiojančių kumštukų. Ji šaukėsi mamos, draskėsi ir plūdo kareivius.
Šiose aukštikalnėse auginate laukines kates, miledi, karininkas švaria nosine apsivyniojo ranką.
Ji nepratusi matyti, kaip vyras kelia ranką prieš jos motiną ar kokią kitą moterį.
Stendišo rankos nežymiai virpėjo. Taip, prilupęs vaiką nesusigrąžinsi savo vyrų pagarbos. Bet motina... Jis nusišypsojo ir perliejo moterį žvilgsniu. Tai jau visai kas kita.
Jūsų vyras įtariamas prisidėjęs prie kapitono Porto mirties.
Ar to kapitono Porto, kuris buvo nuteistas mirti už tai, kad šaudė į minią?
Mirties nuosprendžio vykdymas jam buvo atidėtas, Stendišas lėtai uždėjo ranką ant kardo rankenos. Net saviškiai jį laikė žiauriu. Tik baimė jam padeda suvaldyti karius, tas pats tiks ir tai škotų kekšei. Kapitonas Portas per viešą bausmės vykdymą šaudė į būrelį riaušininkų. Vėliau nenustatytų asmenų jis buvo pagrobtas iš kalėjimo ir pakartas.
Nepavydėtinas likimas. Galiu jus užtikrinti, kad mūsų šeima apie tai nieko nežino.
Jei pasirodys, kad yra kitaip, jūsų vyras bus apkaltintas žmogžudyste ir tėvynės išdavimu. Nebebus kam jus ginti, ledi Makgregor.
Daugiau neturiu ką pasakyti.
Kaip gaila, Stendišas nusišypsojo ir žengė prie jos. Gal jums parodyti, kas nutinka neginamoms moterims?
Antrame aukšte Serena tol daužėsi į duris, kol susikruvino kumščius. Jai už nugaros apsikabinusi Malkolmą verkė Gven. Vaikų kambarys nebuvo apšviestas. To ir nereikėjo, užteko pro langus žvelgiančio mėnulio ir liepsnojančių trobų šviesos. Lauke šaukė žmonės, klykė moterys, bet Serena galvojo tik apie mamą, likusią vieną su anglais.
Staiga durys atsidarė ir Serena atšoko. Pamatė raudoną švarką, išgirdo žvangant pentinus. Tada išvydo motiną išrengtą, sumuštą, nuostabūs jos plaukai sutaršyti gaubė veidą ir driekėsi ant pečių. Fiona krito ant kelių priešais dukterį.
Mama, Serena atsiklaupė prie jos ir švelniai palietė petį. Ir anksčiau buvo mačiusi motiną verkiančią, bet tokias nebylias nevilties ašaras regėjo pirmąkart. Paėmusi antklodę ji apsiautė sustingusį jos kūną.
Klausydamasi nutolstančio arklių kanopų dundesio Serena viena ranka laikė apkabinusi mamą, kita Gven ir Malkolmą. Ji menkai suprato, kas nutiko, bet to užteko: širdyje gimė neapykanta ir troškimas atkeršyti.
Pabaiga