Mes esame per daug užsiėmę, dirbame savo darbus, išsisukinėdamas atsakė Džordanas, žengdamas storu kilimu išklotu trečio aukšto koridoriumi. Aš patogiai įkurdinsiu tave savo apartamentuose, o tada eisiu aplankyti motinos.
Savo... apartamentuose? dvejodama pakartojo Stefanija.
Visi šeimos nariai čia turi nuosavus apartamentus. Džordanas šyptelėjo, kai ji neryžtingai sudvejojo. Parkeris atneš tau arbatos į mano asmeninę svetainę. Tikiuosi, kad greta esantis miegamasis paruoštas. Ar bus gerai?
Ji nežinojo, ar bus gerai. Pamanė, kad pernelyg intymu gyventi taip arti vienas kito. Tikrai per daug arti jo, kad jaustųsi rami!
Aš būčiau visai patenkinta gavusi ne tokį... prabangų kambarį. Pasijutusi nepatogiai Stefanija susiraukė.
Čia nėra ne tokių prabangių kambarių, atidaręs duris koridoriaus kairėje pranešė jai Džordanas. Eikš, Stefanija, nekantriai paragino jis. Noriu, kad įsikurtum prieš man einant aplankyti motinos.
Stefanija suprato, kad taip nenoriai sekdama paskui jį atrodo kvailai. Vis dėlto labai keistai jautėsi būdama su Džordanu ir jo šeima šiame didžiuliame name, kuriame jie retai lankydavosi, bet kurį, aišku, prižiūrėjo visa armija tarnų.
Kas šiais laikais šitaip gyvena?
Tik labai turtingi didikai. Nors nedaugelis didikų šeimų dabar sugeba gyventi tokioje prabangoje, nes visagalis laikas ir nežmoniški paveldėjimo mokesčiai negailestingai išretino jų gretas ir sumažino turtus.
Svetainė buvo dekoruota švelniais rudais ir kreminiais atspalviais, apstatyta sunkiais tamsiais baldais, kurie labai derėjo prie viso likusio namo prabangos.
Jei norėsi paskaityti, ten rasi knygų. Džordanas parodė į kitame kambario gale stovinčias lentynas. Mano vonia ir miegamasis yra ten. Jis mostelėjo į duris dešinėje. O tavo miegamasis ten. Parodė į kitas duris kairėje.
Tikrai gerokai per arti, kad būtų ramu, nusprendė ji skausmingai krūptelėjusi.
Nusiramink, Stefanija, vangiai ištarė Džordanas, pamatęs jos veido išraišką. Galų gale juk mes čia būsime tik kelias dienas.
Dienas?
Ji nerimavo dėl naktų!
Kaip ji miegos čia žinodama, kad jo miegamasis tik už kelių žingsnių? Žinodama, kad juodu jaukiai įsitaisę visiškai atskirame kambarių komplekse?
Nesijaudink taip smarkiai. Džordanas atrėmė lazdą į prabangią rudą sofą ir lėtai perėjęs kambarį sustojo tik per colį nuo jos. Iš lėto suėmė ranka už smakro ir pakėlė jos veidą į save. Aš pasistengsiu, kad mes čia būtume kuo trumpiau.
Bet Stefanijai jau dabar buvo per ilgai.
Džordanas išsišiepė.
Hmm, palinkėsi man sėkmės? Turiu suvaidinti svarbiausią spektaklį savo gyvenime, liūdnai paaiškino jis.
Nuo įdėmaus žvilgsnio į viliūgišką, gražų veidą, nuo artimo, kuris vėl atėmė pasitikėjimą savimi, Stefanija trumpam neteko amo.
Tu nori, kad motina patikėtų, jog esi visiškai sveikas... pamažu suprato ji.
Aš ketinu pabandyti ją įtikinti, kad taip yra. Džordanas truktelėjo pečiais. Noriu, jog bent dėl to jai nereikėtų jaudintis.
Juk nedarysi nieko, kas galėtų sutrukdyti greitai pasveikti, tiesa?
Džordanas atsiduso.
Tu visada būni fizioterapeutė, Stefanija?
Tikriausiai todėl, kad tikrai esu fizioterapeutė! įsikarščiavo ji.
Vis dėlto jos išdavikiškas kūnas turėjo kitų sumanymų. Kiekviena jo dalis kiekvienas raumuo, sausgyslė ir nervų galūnėlė jautė Džordaną kaip vyrą, o ne kaip pacientą. Jautė jo ranką, laikančią už smakro. Jautė Džordano kūno, esančio taip arti, šilumą. Jautė geismą jo šiltame gintaro spalvos akių žvilgsnyje, kai iš lėto braukė per šiek tiek praviras jos lūpas. Jautė, kaip jo kvėpavimas lengvai glamonėja jos skruostus, kai palenkė galvą prie jos...
Supratusi, kad Džordanas ketina ją pabučiuoti, Stefanija atsitraukė.
Tai visai netikęs sumanymas, griežtai pareiškė ji.
Kaip tik pačiu laiku anapus durų pasigirdo silpnas beldimas, kuris pranešė, kad atėjo vyresnysis liokajus su Džordano užsakytu padėklu arbatos.
Aš turbūt pietausiu su mama, bet esu tikras, kad Parkeris ant šio padėklo jums ką nors atneš... Džordanas viltingai pažiūrėjo į vyresnįjį liokajų, kai šis atsitiesė padėjęs sidabrinį padėklą ant žemo stalelio prie sofos.
Man bus malonu jums patarnauti, panele Makinli, pareiškė vyresnysis liokajus, Stefanija net nespėjo jam paprieštarauti.
Ji pažvelgė į Džordaną.
Tai nebūtina...
Žiūrėk į viską paprasčiau, Stefanija, išsiblaškęs pasakė Džordanas ir išėjo iš kambario, matyt, jau galvodamas apie motiną.
Jos mintys visiškai pakriko, nes Parkeris ir toliau elgėsi su ja tarsi su viešnia, o ne kita darbuotoja pranešė, kad lagaminas saugiai nuneštas į greta esantį miegamąjį.
Šiame turto ir privilegijų pasaulyje Stefanija jautėsi it svetimkūnis, o štai Džordanas ir jo broliai visa tai laikė savaime suprantamu dalyku. Prisiminusi, kad turi paskambinti Džojai ir pasakyti, jog sugrįžo į Londoną, jeigu seseriai reikėtų pasikalbėti su ja apie skyrybų bylą, ji pasijuto dar nelaimingesnė...
Devintas skyrius
Išgėrusi puodelį Earl Grey arbatos ir suvalgiusi porą sausainių Stefanija pasijuto geriau skrydžio sraigtasparniu išerzintas skrandis aprimo. Iš tikrųjų jautėsi daug geriau, valandėlę snūstelėjo, nes atsibudo tik tada, kai Parkeris atnešė ant padėklo pietus.
Tačiau suvalgius nepaprastai skanų patiekalą iš makaronų ir dubenėlį šviežių vaisių vėl užplūdo šleikštulys, šįkart dar stipresnis, tada Stefanija išdrįso nueiti į greta esantį miegamąjį, kuris, pasak Džordano, buvo skirtas jai visam viešnagės laikui. Šiame kambaryje akį patraukė didžiulė lova su baldakimu iš tokios pat auksinės spalvos brokato kaip krėslų apdangalai ir užuolaidos, kabančios ant didžiulių langų, pro kuriuos buvo matyti kruopščiai prižiūrimas sodas kitapus namo.
Kambarys buvo tikrai puikus. Aukso spalvos kilimas storas ir prabangus, sienos apmuštos kreminės spalvos šilku, šviesūs mediniai Regentystės stiliaus baldai be abejonės, kaip ir Malberio dvare, visi originalūs. Toks pat prabangus ensuite vonios kambarys4, išklotas kreminės ir aukso spalvos marmuru, su auksaspalve įranga ir keliais storais rankšluosčiais, pakabintais ant kabyklos šalia šiek tiek į grindis įleistos vonios.
Viskas be galo gražu, tačiau visiškai nepritiko žmogui, kuris galų gale juk tik samdytas darbuotojas.
Stefanija paliko savo neiškrautą lagaminą ant brokatu išmušto krėslo ir skubiai nėrė iš prašmatnaus miegamojo. Kai Džordanas sugrįš aplankęs motiną, ji pasakys jam negalinti čia pasilikti. Jeigu jam tikrai reikia jos profesinės pagalbos, ji norėtų grįžti į savo butą ir lankyti jį čia kiekvieną dieną.
O kol kas verta pasikalbėti su Džoja tai atrodė itin puikus būdas padėti sau nusileisti ant žemės...
Ar Džordanas Simpsonas jau mėgino įsivilioti tave į lovą? smalsiai paklausė Džoja, kai Stefanija paskambino jai į kontorą.
Ne, į lovą nemėgino...
Nebūk juokinga, Džoja, spėriai atmetė ji tokią prielaidą.
O aš dėjau dideles viltis!
Ko tu tikėjaisi? pasiteiravo Stefanija.
Kad tu nebegyvensi kaip vienuolė!
Pasak Rozalindos Niuman, aš taip negyvenu.
Ji tik kerštinga moteris! Džojos balsas buvo piktas.
Stefanija atsiduso.
Kaip klojasi reikalai skyrybų byloje?
Ji tik kerštinga moteris! Džojos balsas buvo piktas.
Stefanija atsiduso.
Kaip klojasi reikalai skyrybų byloje?
Gaila, bet nieko naujo, dalykiškai, kaip ir buvo įpratusi, pranešė sesuo. Rozalinda Niuman vis dar atkakliai tvirtina, kad tu turėjai romaną su jos vyru, o Ričardas Niumanas nė nesistengia išgelbėti padėties. Bijau, iš šio reikalo kai kas gali priskaldyti malkų, su gailesčiu pridūrė ji.
Kaip tik to Stefanija ir bandė išvengti.
Gal mums visiems reikėtų susitikti ir pasikalbėti?
Prastas sumanymas, atmetė Džoja. Net jei susitiktų tik visi trys advokatai, atstovaujantys savo klientams, vis tiek tikėtina, kad viskas baigtųsi apsižodžiavimu.
Stefanija tai žinojo. Tik nežinojo, ką daryti, kaip įtikinti Rozalindą Niuman, kad ji klysta, jog Stefanija buvo užmezgusi intymius santykius su jos vyru. Stefanija buvo įsitikinusi, kad Ričardas Niumanas negina jos, nes yra įsivėlęs į romaną su kita moterimi, tad verčiau jau apjuodins Stefanijos, negu tikrosios meilužės gerą vardą.
Pasistenk apginti mano reputaciją, Džoja, liūdnai tarė ji.
O tu pasistenk, kad paskambinusi man kitą kartą turėtum įdomesnių naujienų, paerzino drąsindama sesuo.
Turbūt sakydama įdomesnių turi omenyje seksą? atkirto Stefanija.
Tu esi su Džordanu Simpsonu, sese, nekantriai priminė jai Džoja. Su vyru, kurio daugybę metų geidei!
Su vyru, kurio vis dar geidžia. Stefanija atsiduso.
Jis visai ne toks, kokį aš įsivaizdavau. Džordanas pasirodė esąs daug geresnis, nei ji tikėjosi, jis iš paskutiniųjų stengėsi atsilaikyti blogiausiu savo gyvenimo tarpsniu, kai išgyveno žiauriausią agoniją, Stefanija tai puikiai matė.
O koks? smalsiai paklausė Džoja. Tu tikriausiai jam nepriekaištauji, kad elgiasi ne kaip kino žvaigždė, o kaip vyras, prieš šešis mėnesius nukritęs nuo stogo? Nes jei priekaištauji, tai net ir nenorėdama turiu tau priminti, Stefa: jis tikrai prieš šešis mėnesius nukrito nuo stogo!
Ne, aš jam nepriekaištauju. Stefanija pašaipiai sukikeno Džoja visada sugebėdavo ją prajuokinti. Džoja... ji tyčia pritildė balsą. Tu juk pameni tuos interviu, kur jis užsimena apie tėvų skyrybas ir nurodo jas kaip priežastį, kodėl niekada neves?
Taip...
Na, jis tai sako visiškai rimtai. Stefanija sunkiai atsiduso. Vadinasi...
Vadinasi, nelabai apsidžiaugtų sužinojęs, kad fizioterapeutė, kurią jam pasamdė brolis, iki ausų įklimpusi ir yra kaltinama dėl savo paciento skyrybų, įprastai stačiokiškai užbaigė Džoja.
Ypač turint omenyje, ką juodu su Džordanu vakar vakare veikė jo kabinete! Stefanijai pasidarė silpna.
Gal man dar kartą mėginti pasikalbėti su Ričardu?
Nereikia, aš jau bandžiau, pareiškė sesuo. Tas vyras tikrai kažką slepia... tiksliau, dangsto kažkokį žmogų. Jis atrodo labai patenkintas, kad visa ugnis nukreipta į tave.
Stefanija irgi taip manė. Jeigu Ričardas nebūtų toks bjaurybė, gal joms ir pavyktų jį įkalbėti, kad atskleistų tiesą. Pasakytų kaip viskas buvo...
Vis dėlto paskambink Ričardui ir paklausk, ar jis pasikalbės su manimi, neatlyžo Stefanija.
Paklausiu, pažadėjo sesuo ir kaip paprastai staigiai padėjo ragelį.
Gal malonėsi paaiškinti, kas yra Ričardas?
Stefanija garsiai įkvėpė oro, nes atsigręžusi pamatė, kad Džordanas, tyliai įėjęs į svetainę, sustojo prie durų ir varsto ją šaltu primerktų akių žvilgsniu. Ji lėtai atsistojo ir nusišluostė sudrėkusius delnus į džinsais aptemptas šlaunis.