ir reikia.
Kaip tik to jam šiuo metu ir reikėjo iš Stefanijos...
Jis staiga paleido jos smakrą ir atsitraukė.
Aš nemanau, kad mes užmezgėme kokius nors santykius.
Ji sumirksėjo.
Bet anksčiau...
Užmiršk, kas buvo anksčiau, ramiai patarė Džordanas. Daugiau tai nepasikartos. Aš tik žaidžiau su tavimi, pridūrė jis. Nuo šiol mes susikaupsime ir užsiimsime tik tuo, dėl ko tu iš tikrųjų čia atvykai.
Užmiršk, kas buvo anksčiau. Daugiau tai nepasikartos. Aš tik žaidžiau su tavimi...
Pastarieji žodžiai Stefaniją įskaudino labiausiai. Ar dėl to, jog ji žinojo, kad tai tiesa? O gal todėl, kad buvo per vėlu ji jau atidavė jam savo širdį?
Jau geriau būtų kitaip!
Šiuo metu Džordanas Sent Kleras su visu savo žavesiu ir tuo gyvenimu, kurį gyveno prieš nelaimingą atsitikimą, tapo jai nepasiekiamas. Pasaulinio garso aktorius Džordanas Simpsonas antrą kartą nesiteiktų net pažvelgti į Stefaniją Makinli. Tiesą sakant, jis tikriausiai nebūtų teikęsis pažvelgti ir vieną kartą! O kai vėl atsistos ant abiejų sveikų kojų...
Ar tu ketini man padėti, Stefanija?
Jis daugiau nė nežvilgtelės į ją, sąžiningai pripažino Stefanija skaudama širdimi.
Ji sutiko dirbti, nes visiškai neabejojo dėl savo profesinių gebėjimų padėti Lukano Sent Klero broliui. Tai, kad jo brolis pasirodė esąs Džordanas Simpsonas, iš pat pradžių sukomplikavo reikalus. Negana to, potraukis, kurį Stefanija jam jautė, sudarė sąlygas jųdviejų santykiams susiklostyti neteisingai, o tai buvo jau gerokai daugiau nei komplikacija.
Tai ar ji dabar leis, kad emocijos sutrukdytų jai suteikti Džordanui taip reikalingą pagalbą? Nejaugi atsisakys padėti, kai pagaliau jis pats to paprašė?
Stefanija suprato: ji negali to padaryti. Jos atsidavimas savo profesijai tiesiog to neleistų.
Taip, Džordanai, esu tikra, jog galiu tau padėti, tarė ji atsistojusi ir linktelėjo. Labai vylėsi, kad tai tiesa. Taip pat vylėsi, kad pavyks nekreipti dėmesio į savo jausmus ir padėti šiam vyrui visiškai atgauti sveikatą. Bet abejoju dėl skrydžio į Londoną sraigtasparniu, pridūrė susiraukusi. Ji kraustydavosi iš proto, kai tekdavo skristi net ir normaliu lėktuvu, vienas Dievas žino, kaip jausis atsidūrusi nestabiliame sraigtasparnyje.
Džordanas tyliai sukikeno.
Su Gideonu galime skristi visiškai nesibaimindami... jis sraigtasparnį pilotuoja taip, kaip daro ir visa kita. Su šaltakraujišku atsargumu, paaiškino jis, kai Stefanija įbedė į jį smalsų žvilgsnį.
Aš maniau, jis toks šaltas todėl, kad pasmerkė mane. Galų gale Gideonas turėjo rimtą pagrindą ją pasmerkti, ypač prisiminus sceną, kurią pamatė įėjęs į svetainę.
Ne todėl. Džordanas liūdnai šyptelėjo. Tu nesi išimtis iš taisyklės, Stefanija, Gideonas įtariai žiūri į kiekvieną jam nepažįstamą žmogų.
Trys broliai Sent Klerai buvo visiškai nepanašūs į kitus vyrus, kuriuos ji per gyvenimą sutiko, po kelių minučių mąstė Stefanija, kai užlipusi laiptais atsigulė į lovą. Lukanas buvo šaltas ir arogantiškas. Gideonas šaltai santūrus. O Džordanas...
Bet gal jai geriau negalvoti, koks žmogus yra Džordanas!
O ypač reikia negalvoti apie tą prisipažinimą, kad jis su ja tik žaidė...
Kai jie pakilo, Džordanas sėdėjo sraigtasparnio priekyje šalia Gideono. Jis nejučia atsigręžė į Stefaniją ir pamatė, kad ji laikosi tvirtai įsikabinusi į sėdynės ranktūrius, trumpus nagus suleidusi į odą.
Ar viskas gerai? susirūpinęs paklausė jis.
Ji net nepažvelgė į jį, o išplėtusi akis spoksojo tiesiai prieš save, veidas buvo visiškai praradęs spalvą, žandikauliai kietai suspausti.
Puikiai, galiausiai iškošė pro dantis.
Puikiai, galiausiai iškošė pro dantis.
Ne, taip nėra, kategoriškai paneigė Džordanas ir atsisegė saugos diržą. Skrisk lygiai, Gideonai, įspėjo lipdamas į sraigtasparnio galą.
Ką tu čia darai?! Stefanija puolė į paniką, kai Džordanui judant persiskirstė svoris ir sraigtasparnis šiek tiek susvyravo.
Atėjau atsisėsti šalia tavęs, kantriai paaiškino jis, kai įsitaisęs sėdynėje prisisegė saugos diržu. Tada atplėšė jos pirštus nuo arčiausiai esančio ranktūrio ir suėmė į saują. Tu nemėgsti skraidyti lėktuvais, išklojo akivaizdžią tiesą.
Nekenčiu! sumurmėjo ji, tvirtai įsikirtusi jam į ranką. Aš neketinu peikti jūsų gebėjimų, Gideonai, netvirtai pridūrė.
Būkite rami, jums nieko bloga nenutiks, pasitikinčiu balsu nutęsė šis iš sraigtasparnio priekio.
Džordanas numojo ranka į brolio lengvabūdiškumą ir sutelkė dėmesį į Stefaniją.
Po velnių, kodėl nesakei, kad bijai skristi?
Ji rūsčiai blykstelėjo į jį žaliomis akimis ir tuoj vėl įsispoksojo į sraigtasparnio priekį.
Juk vakar vakare sakiau, kad abejoju dėl skrydžio sraigtasparniu!
Abejoti ir bijoti du visiškai skirtingi dalykai!
Kas būtų pasikeitę, jeigu būčiau atkakliau tam pasipriešinusi? atžariai paklausė ji.
Mes būtume išleidę Gideoną skristi vieną, o patys išvažiavę automobiliu.
Stefanija papurtė galvą ir, regis, tuoj to pasigailėjo, nes jos lūpos pabalo.
Tau reikia kuo greičiau nuvykti į Londoną. Ji vėl kietai sukando dantis.
Džordanas metė į ją piktą žvilgsnį.
Jeigu būtų taip skubu, mes būtume išskridę vakar vakare. Tu...
Džordanai, palik merginą ramybėje, burbtelėjo Gideonas iš sraigtasparnio priekio. Ar nematai, kad ji blogai jaučiasi?
Džordanas matė tai net per daug gerai. Jis širdo ant savęs, jog nesuprato, kaip smarkiai Stefanija nervinasi dėl skrydžio... turėjo susigaudyti prieš sraigtasparniui pakylant!
Jis tvirčiau suspaudė jos pirštus.
Tu tikra kvaiša, kad man nepasakei.
Labai ačiū tau už šiuos žodžius, Džordanai, atšovė Stefanija. Dabar, kabėdama šimtus pėdų virš žemės sraigtasparnyje, kurį, atrodo, net menkas vėjo gūsis gali nupūsti nuo dangaus, aš be galo trokštu išgirsti, kaip tu komentuoji mano psichinę būklę!
Gideonas piloto sėdynėje negarsiai sukikeno.
Nereikia taip jaudintis, Stefanija. Patikėkite manimi, šio tipo sraigtasparnių avaringumas yra pats mažiausias.
Gal ir mažiausias, išspaudė ji pro dantis. Bet juk visko pasitaiko.
Siūlau pasilaikyti sau tokią naudingą informaciją, Gidai, suurzgė Džordanas.
Aš bet kada galiu pasukti atgal...
Ne! Stefanija sudrebėjo vien nuo minties, kad Gideonas apsuka sraigtasparnį, jau nekalbant apie nusileidimą kilimo ir leidimosi aikštelėje už Malberio dvaro rūmų.
Bet jeigu tau iš tikrųjų taip bloga, Stefanija?.. aiškiai nepatenkintas susiraukė Džordanas.
Šiuo metu mes jau esame ore, sudirgusi pareiškė ji ir taip stipriai įsikabino Džordanui į ranką, kad beveik neabejojo sustabdžiusi kraujo tekėjimą jam į pirštus. Tačiau pati sau prisiekiu: daugiau niekada nė kojos nekelsiu į sraigtasparnį!
Stefanija buvo dėkinga Džordanui, kad paslaugiai pakišo ranką, už kurios ji laikėsi iki pat skrydžio pabaigos, bet nusileidus privačiame aerodrome už kelių mylių nuo Londono, kur, matyt, paprastai būdavo laikomas Sent Klerų sraigtasparnis, nuo įtampos, kausčiusios skrydžio metu, jai vis tiek skaudėjo visą kūną. Net dantis gėlė, kai apsidžiaugusi išsvirduliavo ant degutbetonio dangos ir griūte įgriuvo į jų laukiantį limuziną.
Ar dabar jau gerai? švelniai pasiteiravo Džordanas įsitaisęs šalia jos ant užpakalinės automobilio sėdynės, o Gideonas atsisėdo priekyje šalia vairuotojo ir pakėlė stiklinę pertvarą, taip suteikdamas jiems privatumo.
Stefanija atlošė galvą į sėdynės atramą laimei, jos skruostai jau pradėjo atgauti spalvą ir prieš atsakydama atsiduso.
Man tai buvo pats baisiausias išmėginimas gyvenime.
Džordanas pašaipiai išsiviepė.
Tau dar teks pagyventi tame pačiame name su visa Sent Klerų gimine.
Stefanija kelias pastarąsias dienas gyveno tame pačiame name su Džordanu ir tai buvo ganėtinai skausminga!
Nors dabar jis buvo visai nepanašus į tą netvarkingą vyrą, su kuriuo ji praleido dvi dienas. Kai šįryt pasirodė virtuvėje, ilgi plaukai buvo ištrinkti ir sušukuoti aukštyn nuo veido šilkinėmis tamsiomis bangomis, smakras neseniai nuskustas, per vidurį buvo matyti žavi ir seksuali duobutė! Ant kreminės spalvos marškinių jis vilkėjo šviesiai rudą kašmyro megztinį, mūvėjo pagal užsakymą siūtas rudas kelnes, avėjo rudais batais.
Šiandien jis buvo tas pats kerintis aktorius Džordanas Simpsonas tikriausiai to jis iš visų jėgų ir siekė, nes ruošėsi aplankyti motiną, kurią, aišku, trys Sent Klerų vyrai nepaprastai mylėjo.
Stefanija gražuolių brolių dvynių draugijoje jautėsi visiškai netinkamai apsirengusi mūvėjo įprastais džinsais, po trumpu juodu švarkeliu buvo pasivilkusi baltus marškinėlius. Po Malberio dvaro rūmų prabangos ir skrydžio privačiu sraigtasparniu, Sent Klerų namai Meiferyje tik patvirtino vis stiprėjantį įspūdį, kad ji visiškai nieko nežino apie šią šeimą. Miesto namas buvo didžiulis keturių aukštų, fasadas nudažytas kremine spalva.
Itin oficialiai atrodantis vyresnysis liokajus atidarė duris ir įleido juos į erdvų vestibiulį.
Ponas Sent Kleras savo kabinete, o jos... o ponia Sent Kler ilsisi viršuje, savo kambaryje, mandagiai atsakė žilaplaukis vyras į Džordano klausimą.
Aš nueisiu aplankyti mamos, paliksiu judu su Lukanu, Džordanas pranešė Gideonui ir stipriai spustelėjo Stefanijai ranką.
Dėkui, ramiai sutiko jo brolis dvynys. Be abejo, vėliau mes pasimatysime, Stefanija. Jis juokingai suraukė šviesius antakius.
Be abejo, suglumusi atsakė ji.
Parkeri, malonėkite nunešti į viršų panelei Makinli padėklą su arbata, paliepė Džordanas vyresniajam liokajui, tada paėmė Stefaniją už parankės, palydėjo per vestibiulį iki dvigubų išdrožinėtų ąžuolinių durų ir atidaręs jas parodė liftą. Mano senelę kamavo artritas, todėl liftą ji įsitaisė prieš penkiasdešimt metų, kad galėtų pakilti į viršų, paaiškino jis, kai jie įlipo į erdvią veidrodžių pilną kabiną.
Žinoma, kad įsitaisė, liūdnai pagalvojo Stefanija. Sent Klerų šeima tokia turtinga, kad gali turėti viską, ko tik užsigeidžia.
Džordanas iš jos veido išraiškos iškart suprato, apie ką ji mąsto, nes stovėjo priešingoje lifto pusėje.
Neleisk, kad Malberio dvaro ir šio namo prabanga tave apgautų dažniausiai mes nė vienas nė kojos nekeliame į šiuos namus.
Kodėl, dėl Dievo meilės? Stefanija nepritariamai dėbtelėjo į jį.
Bet jos smalsumo Džordanas neketino patenkinti.
Sent Klerų namai, kaip ir Malberio dvaras, priklausė hercogui Stauerbridžui ir jie visi čia susirinko tik dėl to, kad motina, vis dar Stauerbridžo hercogienė, nors ir išsiskyrusi, retkarčiais atvykusi į Londoną visada apsistodavo Sent Klerų namuose.