Stefanijai apsvaigo galva. Ji negalėjo patikėti.
Bet kodėl jis taip padarė? pagaliau pajėgė išspausti.
Dėl to, kad paprašė jo žavusis ir seksualusis brolis, dėl ko daugiau, linksmai pranešė Džoja.
Džordanas?
Ar jis turi ir daugiau žavingų ir seksualių brolių?
Turi, nedrąsiai patvirtino Stefanija, pagalvojusi apie šaltą gražuolį Lukaną Sent Klerą.
Oho. Jos sesuo kelias sekundes atrodė sumišusi. Bet Džoją ne taip lengva sutrikdyti, ji greitai atsitokėjo. Na, šį kartą jo paprašė Džordanas Simpsonas.
Stefanija tebebuvo visiškai priblokšta.
Ar tau Gideonas pasakė?
Taip, ir dar daugiau, nekantriai linktelėjo Džoja.
Džordanas prieš dvi savaites leidosi paguldomas į privačią kliniką Los Andžele, jam atlikta dar viena operacija.
Ar pavyko? Stefanija negalėjo paslėpti nerimo balse.
Kuo puikiausiai. Džoja dar gurkštelėjo vyno. Pasak Gideono, klubo sąnarys šiek tiek pasislinko... esu tikra, kad tu geriau už mane supranti, ką tai reiškia, pridūrė ji. Šiaip ar taip, galutinis rezultatas toks: Džordanas Simpsonas vėl stovi ant abiejų nepriekaištingo grožio kojų. Viskas einasi kaip per sviestą, jis jau sustiprėjo ir yra pasirengęs atlikti pagrindinį vaidmenį kino filme, kurio scenarijų parašė per pastaruosius šešis mėnesius.
Tai buvo pačios geriausios naujienos, geresnių Stefanija negalėjo nei norėti, nei tikėtis. Be to, paaiškėjo, ką Džordanas veikdavo Malberio dvare, užsidaręs savo kabinete...
Tačiau vis tiek liko neaišku, kodėl Džordanas paprašė savo brolio dvynio tarpininkauti ir padėti Stefanijai, netyčia įsipainiojusiai į bjaurias Niumanų skyrybas, nei kodėl Gideonas Sent Kleras elgiasi taip, kaip jam nebūdinga, ir su Džoja atvirai aptarinėjo savo brolio reikalus!
Ji atsistojo.
Aš nesuprantu...
Nejaugi? Džoja supratingai pažvelgė į ją. Stefanija, ar labai judu su Džordanu suartėjote per tas kelias dienas Malberio dvare?
Kelias pastarąsias savaites Stefanija atkakliai neleido sau net galvoti apie Džordaną, jau nekalbant apie kančias, kurioms save pasmerktų prisiminusi, kaip juodu mylėjosi. Ir kaip karštai ji myli jį. Bet Džordano prašymas, kad Gideonas įsikištų į Niumanų skyrybų bylą ir padėtų Stefanijai išsipainioti iš tų pinklių, buvo toks netikėtas, kad ji nežinojo, ką ir galvoti.
Nei ką jausti.
Jai reikėjo pasikalbėti su Džordanu. Jai reikėjo sužinoti, kodėl jis taip stengėsi ir paprašė brolio jai padėti, kai jam pačiam buvo ne pyragai. Ji privalėjo sužinoti, ar Džordanas paprasčiausiai stengėsi būti jai malonus, ar kažkokios kitos paskatos vertė jį taip pasielgti. O gal?..
Suskambėjo durų skambutis ir Stefanija susiraukė.
Lauki svečių? smalsiai paklausė Džoja.
Ne, atsakė Stefanija. Tačiau bent jau žinau, kad tai ne Rozalinda Niuman atėjo manęs užgaulioti.
Gal ji atėjo atsiprašyti? liūdnai spėjo Džoja.
Vargšė moteris. Stefanija užjaučiamai palingavo galvą ir nuėjo atidaryti durų.
Tačiau kai atidariusi duris pamatė koridoriuje stovintį Džordaną, neteko žado. Po to, ką jai pasakė Džoja, šito jau buvo per daug... krūtinėje ir taip siautėjo jausmai, o tai buvo paskutinis lašas. Stefanija neatlaikė ir netikėtai pratrūko raudoti garsiai, pasikūkčiodama!
Džordanas suraukęs antakius pagalvojo, kad visai ne tokios reakcijos tikėjosi, ir žengęs į priekį apkabino kūkčiojančią Stefaniją.
Jis net neįsivaizdavo, kaip bus sutiktas, kai jie daugiau negu dvi savaites nebuvo susitikę ir nesikalbėjo, bet šito neturėjo būti!
Kas yra, Stefa? Ką jūs jai padarėte? suraukusi antakius piktai paklausė mergina cinamonų spalvos plaukais, kai pasirodžiusi svetainės tarpduryje pamatė Džordano glėbyje kūkčiojančią Stefaniją. Ar ką nors bloga sužinojai? Ji nuskuodė prie Stefanijos. Kas atsitiko? žiūrėdama į Džordaną griežtai paklausė. O Dieve! atpažinusi jį ji išpūtė žalias akis.
Džordanas liūdnai nusišypsojo.
Jūs tikriausiai Džoja. Iš veido ji buvo labai panaši į Stefaniją, tik plaukai trumpai nukirpti, o ir apsirengusi oficialų kostiumėlį.
Šiek tiek apstulbusi ji linktelėjo galvą, bet akių nuo jo neatitraukė.
Gal norėtumėte pabūti vieni?
Ne!
Taip! Taip, Stefanija, tvirtai pareiškė Džordanas, stipriai spausdamas ją prie savęs, tarsi ji bandytų atsitraukti. Malonu su jumis susipažinti, draugiškai tarė jis Džojai žvilgtelėjęs Stefanijai virš galvos.
Ir man malonu, tyliai sumurmėjo Džoja. Paskambink man, Stefa.
Atrodė, ji negali liautis spoksojusi į Džordaną, nenuleido nuo jo akių net atsainiai bučiuodama seseriai į skruostą, o tada neskubėdama išėjo.
Likusi su Džordanu viena Stefanija jautėsi gerokai apsikvailinusi, kad taip sureagavo jį pamačiusi. Ką, po galais, jis pagalvojo apie ją? Kad pratrūko ašaromis dėl to, jog aptiko jį stovintį ant savo namų slenksčio?
Stefanija paskubomis nusišluostė nuo skruostų ašaras ir atsitiesė.
Džordanai, ką tu čia veiki? atsitraukusi nuo jo paklausė. Abejoju, ar tau iš viso reikėjo skristi į Angliją, juk neseniai buvai operuotas, nerimaudama pridūrė.
Stefanija pirmą kartą įdėmiai pažvelgė į jį ir jai užgniaužė kvapą. Džordano plaukai dabar buvo trumpesni, nei ji prisiminė, paprastai, bet stilingai apkirpti, o tai galėjo padaryti tik brangiai kainuojantis profesionalas. Jo veidas nebebuvo paniuręs ir įsitempęs. Atrodė, kad paakiuose ir aplink burną sumažėjo raukšlių, smakras neseniai nuskustas, jo viduryje matyti žavi duobutė. Auksaspalvės akys buvo giedros ir skvarbios, jis atlaidžiai atlaikė jos žvilgsnį. Atrodė stiprus ir sveikas su dizainerių siūtu tamsiai pilkos spalvos švarku ant juodų marškinių ir juodomis kelnėmis. Ir nebeturėjo lazdos...
Operacija pavyko, apsidžiaugė Stefanija.
Džordanas plačiai nusišypsojo.
Taip, pavyko. Ir dėl to turiu dėkoti tau, dusliu balsu pridūrė jis.
Stefanija susiraukė.
Aš nieko nepadariau.
Tu nuolat man sakei, kad esu verksnys ir tikras pusgalvis, raginai iš naujo išsitirti koją, tyliai priminė Džordanas. Ar neketini pakviesti manęs vidun, Stefanija? O gal aš pasidariau tau toks nemalonus, kad laikysi koridoriuje?
Aš... ne, žinoma, kad ne. Stefanija pasitraukė leisdama jam įeitį į jos butą ir jos širdis suplasnojo, kai pamatė, kad Džordanas eina tik šiek tiek šlubčiodamas dešine koja, buvo tikra, jog intensyviai judant tai praeis po kelių savaičių.
Vis dėlto ji dar nenumanė, ko jis čia atvyko!
Stefanija nusekė paskui jį į svetainę ir kai jų akys susitiko, ji pajuto, kaip sudrėko delnai.
Tu sakei, kad taip tave pavadino Gideonas, atšovė ji.
Džordanas tyliai sukikeno.
Kažkodėl tavo žodžiai mane paveikė labiau.
Stefanija pašaipiai pažvelgė į jį.
Negaliu suprasti kodėl.
Jo išraiška tapo paslaptinga.
Negali?
Ne. Stefanija bejėgiškai pripažino, kad atrodo jis puikiai. Nepaprastai gražus, žavus...
Mes tuojau tai išsiaiškinsime, žvaliai pasakė jis. Aš ketinau atvykti anksčiau, nei Gideonas susitiks su tavo seserimi... norėjau viską paaiškinti, kol jis dar nespėjo pasikalbėti su Džoja deja, mano skrydis buvo atidėtas.
Tai kas gi čia vyksta? paklausė susiraukusi Stefanija. Nesuprask manęs klaidingai... tu labai malonus, kad paprašei Gideono padėti man ištrūkti iš painiavos, susijusios su Niumanų skyrybomis. Tik niekaip nesuprantu, kam tau to reikėjo.
Džordanas susikišo rankas į kišenes jam vis dar buvo neįprasta, kad jau gali padaryti tokį paprastą veiksmą negriūdamas veidu ant žemės! ir prisimerkęs pažvelgė į Stefaniją.
Tu padėjai man. Todėl ir aš norėjau padėti tau.
Visos Stefanijos viltys dėl galimų Džordano motyvų iš karto sudužo. Štai taip. O ko ji tikėjosi? Kad Džordanas padėjo jai dėl to, kad ji jam patinka? Kad jis myli ją? Tu gyveni pasakų pasaulyje, Stefanija, ironiškai įspėjo ji save.
Nuoširdžiai dėkoju, bet iš tikrųjų nereikėjo dėl manęs vargintis.
Po galais, aišku, kad reikėjo! nekantriai tarė jis gergždžiančiu balsu. Rozalinda Niuman jau darėsi pavojinga. Ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. Gideonas kalbėjosi su jos advokatu, patarė kreiptis į medikus, kol laikas ir ji dar nieko nesužalojo.
Patarė? perklausė Stefanija; ji negalėjo įsivaizduoti, jog šaltas ir arogantiškas Gideonas Sent Kleras nusižemina tiek, kad kam nors duotų patarimą.
Džordanas liūdnai šyptelėjo.
Gerai, jis iškėlė sąlygą tu nepateiksi kaltinimų, jeigu ji kreipsis pagalbos į medikus.
Stefanija aiktelėjo.
Bet aš neketinau...
Stefanija, gal galėtum pasiūlyti man kavos ar dar ko nors? greitai nutraukė ją Džordanas. Aš ilgai skridau ir atvykau čia tiesiai iš oro uosto.
Aš... žinoma. Ir ką ji sau galvoja šitaip kamantinėdama Džordaną, juk jo poelgis buvo išties malonus? Argi svarbu, kokiu būdu tai pasiekta, jei virš Stefanijos galvos nebekabo kaltė dėl Niumanų skyrybų? Aš esu išvirusi kavos, be to, Džoja neišgėrė viso vyno, gal labiau jo norėtum? paklausė ji žiūrėdama į puspilnį butelį ant stalo. Bijau, kad Gideono apsilankymas mano sesers kontoroje gerokai sutrikdė ją.
Gideonas taip veikia daugumą žmonių. Džordanas atjaučiančiai sukikeno. Mielai išgersiu kavos, pridūrė jis, nusekė paskui Stefaniją į virtuvę ir prisimerkęs stebėjo, kaip ji pripila du puodelius stipraus gėrimo.
Ji atrodė šiek tiek liesesnė, negu Džordanas prisiminė. Skruostai truputį įdubę, paakiai po gražiomis žaliomis akimis pajuodę, o atkaklus jos smakras atrodė dar ryškesnis. Puikūs raudonojo aukso spalvos plaukai kaip paprastai buvo supinti į kasą ant nugaros, juodi marškinėliai ir aptempti džinsai žemu juosmeniu išryškino grakščias moteriškas jos formas.
Kaip tu gyveni, Stefanija? kimiu balsu paklausė jis, kai juodu susėdo prie virtuvinio baro.
Gerai, linktelėjo ji, žiūrėdama į kavą puodelyje, o ne į Džordaną. Šiuo metu turiu daug darbo, todėl esu labai užsiėmusi. Girdėjau, tu taip pat ketini netrukus grįžti į darbą, ar ne? linksmai paklausė ji.
Džordanas norėjo, kad Stefanija pasižiūrėtų į jį. Kad leistų jam bent kartelį pažvelgti į jos sielos gelmes ir jis bent jau galėtų suprasti, ką ji jaučia, kai jis šalia.
Taip, po dviejų mėnesių, patvirtino jis. Stefanija, aš atvykau čia ne apie tavo arba savo darbą pasikalbėti.
Jos blakstienos staigiai pakilo, Stefanija metė žvilgsnį į Džordaną, bet greitai nusuko akis į šalį.
Aš dėkinga, kad suradai laiko mane apsilankyti, nes greičiausiai atvykai dėl svarbių šeimos reikalų...
Aš atvykau į Angliją specialiai pasimatyti su tavimi, Stefanija, pertraukė ją Džordanas. Aš... jis staiga nutilo ir pamatęs jos išsigandusį žvilgsnį suirzęs papurtė galvą.
Aš dėkinga, kad suradai laiko mane apsilankyti, nes greičiausiai atvykai dėl svarbių šeimos reikalų...
Aš atvykau į Angliją specialiai pasimatyti su tavimi, Stefanija, pertraukė ją Džordanas. Aš... jis staiga nutilo ir pamatęs jos išsigandusį žvilgsnį suirzęs papurtė galvą.
Prakeikimas, pasirodo, lengviau sėdėti savo namuose Malibu ir įsivaizduoti, kad matai Stefaniją, kalbiesi su ja. Nes dabar, kai tikrai buvo su ja ir galėjo ją paliesti, Džordanas nežinojo, nuo ko pradėti!