Prisimink, kas esi - Кэрол Мортимер 25 стр.


Jis atsistojo ir neramiai perėjo per virtuvę, stengdamasis žodžiais išreikšti tai, ką norėjo pasakyti.

Stefanija, jeigu tu aklai žaviesi manimi kaip Džordanu Simpsonu, tai aš ir vėl esu Džordanas Simpsonas ir sutinku su tuo.

Stefanija atsigręžė ir sumišusi įsispoksojo į jį.

Atsiprašau?

Džordano veido raumenys įsitempė.

Tu buvai ganėtinai atvira ir prisipažinai, kad vienintelė priežastis, dėl kurios buvai su manimi ir man atsidavei Sent Klerų namuose, yra ta, jog tu seniai žaviesi Džordanu Simpsonu, priminė jis ir kietai sukando dantis, skruosto nervas ėmė neramiai tvinkčioti. Aš atvažiavau norėdamas pasakyti, kad noriu pratęsti santykius su tavimi tokiomis sąlygomis.

Stefanijos veidas labai išblyško.

Tu nori, kad aš užmegzčiau su tavimi romaną?

Džordanas piktai susiraukė.

Po velnių, ne! Aš mažiausiai noriu turėti su tavimi romaną!

Dėl tokios audringos jo reakcijos Stefanija sumirksėjo.

Bet juk ką tik sakei...

Aš ką tik sakiau, kad sutinku su tuo, jei tik tiek tegali pasiūlyti, patikslino Džordanas.

Stefani stengėsi suprasti, ką pasakė Džordanas. Jis ir nori užmegzti su ja romaną, ir nenori. Ką tai reiškia?

Nieko nesuprantu, pagaliau pareiškė ji ir sutrikusi papurtė galvą.

Džordanas pažvelgė į ją nusivylęs.

Iš tikrųjų viskas gana paprasta, Stefanija. Jeigu negaliu turėti tavęs, tai kitos man nereikia.

Ji atrodė apstulbusi.

Aš... Bet tu sakei...

Aš daug ko prikalbėjau. Tu taip pat. Džordanas atsiduso. O vienas dalykas, kurį tu man pasakei grynas nesusipratimas. Netiesa, kad tu iš naujo pažadinai mano seksualinį potraukį, tu esi vienintelė moteris, su kuria aš noriu mylėtis. Iki amžiaus galo.

Stefanija išpūtė akis.

O kaip Krista Mur? Kaip visos tos ilgakojės šviesiaplaukės gražuolės, su kuriomis tu paprastai susitikinėdavai?

Jis perkreipė lūpas.

Tų dviejų savaičių Los Andžele visų šių ilgakojų šviesiaplaukių gražuolių apsuptyje man buvo per akis, kad suprasčiau, jog nė viena iš jų manęs daugiau netraukia. Vienintelė mane apžavėjusi moteris yra užsispyrėlė rudaplaukė, kuri didžiąją laiko dalį mėgsta su manimi ginčytis.

Stefanija atrodė pritrenkta.

Tu kalbi apie mane?

Žinoma, kad apie tave, Stefanija. Džordanas giliai atsikvėpė. Po paraliais, aš tave myliu!

Ką?! Ji nepatikliai žvelgė į jį.

Žinai, aš dar niekada to nesakiau jokiai kitai moteriai. Džordanas liūdnai nusišypsojo. Kažkodėl tikėjausi, jog kai ištarsiu šiuos žodžius, jie bus priimti su didesniu entuziazmu! Aš. Myliu. Tave. Stefanija Makinli, lėtai pakartojo jis, kad daugiau nebūtų jokių nesusipratimų. Aš tave myliu. Džordanas Sent Kleras myli tave. Džordanas Simpsonas myli tave. Mes abu tave mylime. Ar dabar tau aišku?

Stefanija pajuto, kad svaigsta galva.

Aš... Bet tu negali manęs mylėti!

Džordanas tikėjosi visai netokios reakcijos.

Kodėl negaliu?

Na, todėl... todėl, kad aš esu visai paprasta mergina. O tu... tu...

Džordanas Simpsonas. Aš tai žinau, pailsęs pripažino jis. Iš tikrųjų reikalai dar blogesni. Bet tai mudu aptarsime po kelių minučių, abejodamas pasakė jis. Stefanija, aš tave myliu ir man labai svarbu žinoti, ką tu manai apie ilgalaikius mudviejų santykius. Tikrai ilgalaikius, ryžtingai pridūrė.

Stefanija sunkiai atsiduso ir pagalvojo, kas gali būti dar blogiau už tai, kad jis Džordanas Simpsonas, bet šiuo metu jautėsi per daug apsvaigusi, kad pasidomėtų.

Tu ryžaisi operuotis dėl to, ką aš pasakiau apie Džordaną Simpsoną? aiktelėjo Stefanija, kai tokia mintis netikėtai šovė jai į galvą. Manei, kad aš nenoriu tavęs tokio, koks buvai?

Ne visai taip. Džordanas išsišiepė. Aš, aišku, negalėjau likti toks, koks buvau. Bet neneigiu, noras dėl tavęs sustiprėti ir visiškai pasveikti, man padėjo apsispręsti.

Stefanija papurtė galvą.

Džordanai, kai aš išvykau iš Sent Klerų namų... kai tu atėjai čia... aš bandžiau... jaučiausi suglumusi dėl to, kas tarp mūsų įvyko. Ji susijaudinusi žvelgė į jį. Aš prikalbėjau tau visokių dalykų, nes maniau, kad tu paprasčiausiai pasinaudojai manimi... ir bandžiau išgelbėti bent dalelę savigarbos.

Džordanas pažvelgė į ją su ūmai atgijusia viltimi.

Ar tai reiškia, kad nesi įsimylėjusi Džordano Simpsono?

Argi ne visos moterys jį įsimylėjusios? su šypsena paklausė atsistojusi Stefanija.

Ne, tikrai ne visos, atšovė Džordanas. Be to, manęs visai nedomina, ką kitos moterys apie mane galvoja. Jis sugriebė ją už rankų. Tu nesi visai paprasta mergina, Stefanija. Tu nepaprasta. Graži. Protinga. Išprususi. Tiesa, pernelyg tiesmuka, tačiau tau tai nekenkia. Jis meiliai jai nusišypsojo, bet tuoj surimtėjo. Susikaupęs įdėmiai pažvelgė į ją. Laiko, kurį praleidome Malberio dvare ir Sent Klerų namuose, man pakako suprasti, kad kaip tik tokios moters kaip tu aš geidžiu. Tokios man reikia ir visada reikės, tvirtai pridūrė jis ir stipriau suspaudė jai rankas. Stefanija, man nesvarbu, kad esi įsimylėjusi Džordaną Simpsoną. Tik tu pasakyk ir aš būsiu tas, kurio tu nori, ir toks, kokio tu nori... O Dieve, tu vėl verki! suaimanavo Džordanas, kai jos skruostais pradėjo riedėti ašaros.

Dabar aš verkiu dėl to, kad esu laiminga! jausmingai patikino jį Stefanija, iš apačios žvelgdama į jį spindinčiomis akimis. Daugiau aš nebesu įsimylėjusi Džordano Simpsono. Jis buvo nuostabus visų slaptų mano svajonių objektas. Tačiau per kelias pastarąsias savaites Džordanas Sent Kleras visiškai užvaldė mano fantazijas. Aš įsimylėjau Džordaną Sent Klerą. Ir su Džordanu Sent Kleru mylėjausi jo namuose.

Tu myli mane? Jis atrodė priblokštas. Juk aš taip ilgai buvau grubus, irzlus ir elgiausi klaikiai nepadoriai. Ypač tada, kai pasakei, jog alpsti dėl Džordano Simpsono, niūriai pridūrė.

Aš myliu tave, Džordanai. Kad ir koks būtum, aistringai patikino jį Stefanija. Šiurkštus ir irzlus ar patrauklus ir seksualus. Myliu tokį, koks esi. Visokį! Ji puolė jam į glėbį.

Džordanui neberūpėjo, kurią jo asmenybės pusę myli Stefanija, nes ji bučiavo jį taip, tarsi nenorėtų liautis niekada. Dvi pastarąsias savaites praleidęs Los Andžele be Stefanijos jis suprato, kad nenori likusio gyvenimo nugyventi be jos. Be savo gyvenimo meilės!

Stefanija, ar tekėsi už manęs? dusliai paklausė jis daug vėliau, kai juodu gulėjo apsikabinę nuogi ir pasisotinę.

Stefanija švytėdama pažvelgė į vyrą, kurį mylėjo.

Su didžiausiu malonumu, Džordanai.

Jis tyliai sukikeno.

Mūsų gyvenimas kartu tikrai nebus nuobodus, ar ne?

Stefanija tikėjosi, kad jųdviejų gyvenimas kartu bus ilgas, kupinas didelės meilės ir vaikų.

Ar ketini man paaiškinti, ką turėjai omenyje sakydamas, kad reikalai dar blogesni? paerzino jį Stefanija.



Epilogas

Nori pasakyti, kad nuo šiol aš turiu kreiptis į tave ledi Sent Kler? nusišaipė Džoja, kai Džordanas ir Stefanija pozavo prieš kameras pjaudami savo vestuvių tortą.

Stefanija visada buvo ledi, savininkiškai apkabinęs žmoną per liemenį lėtai ištarė Džordanas.

Šiuo metu Stefanija jautėsi esanti iš laimės apsvaigusi ledi!

Pastarosios šešios savaitės buvo beprotiškos, vestuvėms jie ruošėsi tarp skrydžių į Los Andželą ir atgal, nes Stefanija nutraukė savo kaip fizioterapeautės veiklą Londone ir ketino ją vėl pradėti Los Andžele, kai praėjus kelioms savaitėms jie sugrįš po medaus mė­­nesio.

Be visų šių nerealių dalykų Stefanijai paaiškėjo Džordano dar blogesni reikalai juodu su Gideonu iš tikrųjų buvo lordai, Lukanas Stauerbridžo hercogas, o Malberio dvaras jo rezidencija.

Po šiandien įvykusių vestuvių ji oficialiai tapo ledi Stefanija Sent Kler.

Bet širdyje vis dar buvo tiesiog Stefanija. Kaip ir Džordanas buvo Džordanas. Visi jie. Džordanas Simpsonas. Džordanas Sent Kleras. Lordas Džordanas Sent Kleras. Stefanija beprotiškai mylėjo juos visus!

Ne, tau aš esu tiesiog Stefa, liūdnai patikino ji Džoją, tada sesuo pasitraukė, akivaizdžiai norėdama paerzinti Gideoną, kuris sustojo pasikalbėti su jųdviejų tėvais ir Mole Sent Kler.

Stefanija šypsodamasi apsižvalgė po sausakimšą Sent Klerų namų banketų salę, kurioje jos ir Džordano šeimos nariai smagiai bendravo tarpusavyje.

Ji atsigręžė į savo vyrą.

Aš labai myliu tave, Džordanai, tyliai pasakė jam.

Jis apkabino ją.

Stefanija, aš mylėsiu tave amžinai, karštai prisiekė.

Ji pasistiebė ant pirštų galų ir erzindama sušnibždėtų jam į ausį:

Gal norėtumėte pasprukti ir asmeniškai apžiūrėti mano balto šilko nėriniuotus apatinius, lorde Sent Klerai?

Džordanas nusišypsojo.

Jau maniau, kad niekada nepaprašysi, ledi Sent Kler!

Taip, ji amžinai bus su Džordanu Stefanijai neįsivaizdavo, kad kas nors gali būti dar geriau...






Назад