Jis metė lazdą ant vieno iš gulimųjų krėslų, sustatytų aplink baseiną, ryžingai prisitraukė Stefaniją prie savęs ir palenkęs galvą pašėlusiai įsisiurbė į lūpas. Aistringas bučinys buvo toks netikėtas, kad ji net nespėjo pasipriešinti jo geidulingam prisilietimui, jos lūpos prasivėrė nuo Džordano bučinio, švarkas išslydo iš pirštų, kai stengdamasi išlaikyti pusiausvyrą kilstelėjo rankas norėdama įsikabinti į plačius ir raumeningus jo pečius.
Ji instinktyviai išlenkė nugarą, krūtimis prisispausdama prie jo tvirtos kaip akmuo krūtinės, artumas privertė ją pajusti, kaip išbrinko speneliai, kaip jie trokšta glamonių šių rankų, kurios dabar nenumaldomai slinko žemyn jai per nugarą.
Ūmai Stefanija labai aiškiai suprato, kaip nederamai pasielgė leisdama Džordanui ją pabučiuoti. Toks jos elgesys gali būti neteisingai suprastas, jeigu jis ką nors girdėjo apie Rozalindos Niuman užgaulius kaltinimus.
Ši mintis jai buvo tarsi šalto vandens kibiras ant galvos. Staiga nutraukusi bučinį ji žengtelėjo atgal ir iš baimės išplėtė akis net tokio menko judesio pakako, Džordanas prarado pusiausvyrą ir tvirtai sugriebė ją už rankų, kad neįgriūtų į baseiną.
Penktas skyrius
Ar jūs tai suplanavote? apkaltino Džordanas išniręs iš vandens ir atmetęs šlapius plaukus, kurie užkrito jam ant akių.
Jo pyktis dar labiau sustiprėjo, kai suprato negalįs padaryti net tokio paprasto dalyko kaip pabučiuoti moterį visiškai neapsikvailinęs. Neparodęs, koks jis neveiksnus!
Išnirusi šalia jo Stefanija vos susilaikė nesijuokusi iš to, į kokią keblią padėtį jie papuolė, bet pakako pažvelgti į baisiai piktą Džordano veidą ir juokas įstrigo gerklėje, ji tik makalavo kojomis vandenį, kad išsilaikytų paviršiuje.
Tada ji tiksliai atkūrė atmintyje, ką jie darė prieš įkrisdami į vandenį...
Dieve brangus!
Kaip ji galėjo leisti, kad tai įvyktų? Kodėl ji leido, kad taip atsitiktų? Dabar jau vargiai bepavyks jai čia pasilikti. Tai beveik neįmanoma. Ji...
Ką reiškia ar aš planavau? Stefanija piktai susiraukė, nes Džordano kaltinimas pagaliau pasiekė jos smegenis. Nejaugi manote, kad aš... kad mes... kad aš tyčia leidau jums mane pabučiuoti, norėdama?..
Įstumti mane į vandenį, piktai užbaigė Džordanas ir be menkiausių pastangų nuplaukė prie baseino krašto. Taip, Stefanija, kaip tik taip aš ir manau, pasakė jis ir stipriomis rankomis pasikėlęs išlipo iš baseino.
Stefanija atplaukė paskui jį.
Ar jūs tikrai taip galvojate, Džordanai?
O taip, Stefanija, galvoju.
Bet...
Jūs norėjote, kad eičiau į baseiną, būtent čia aš ir atsidūriau. Džordanas nuo įtampos sunkiai kvėpavo, palikdamas paskui save vandens pėdsakus jis nušlubčiojo prie spintos, kur buvo sudėti rankšluosčiai, ir pasiėmęs vieną pradėjo šluostytis varvančius plaukus. Jei ne kiti dalykai, jūsų profesinį atsidavimą vertinčiau aukščiausiu balu. Jis piktai numetė drėgną rankšluostį ant krėslo. Pažadu, užsiminsiu Lukanui, kokia uoli specialistė esate, kai paskambinsiu jam pasakyti, kad išlėkėte iš šio dvaro gavusi spyrį į savo dailų užpakaliuką.
Stefanija jau stovėjo ant baseino krašto, ji buvo tokia pat įpykusi kaip ir Džordanas. Negi jis iš tikrųjų mano, kad įsijautusi į bučinį ji sugebėjo išlaikyti blaivų protą, sąmoningai išvedė jį iš pusiausvyros ir taip privertė įkristi į baseiną? Tokia savitvarda ji negalėjo pasigirti tiesą sakant, jei kiek ilgiau pabūtų Džordano glėbyje jo bučiuojama, tikrai visiškai nesusivaldytų!
Palaukite minutėlę...
Aš manau, kad šiandien ir taip per jus iššvaisčiau daug laiko. Džordanas piktai žiūrėjo į ją primerkęs akis, paskui paniuro, veido išraiška perteikė begalinį pasišlykštėjimą, tada jis nuleido akis į šaltus, šlapius marškinėlius, prilipusius jam prie kūno.
Stefanija negalėjo atitraukti akių nuo raumeningos idealių formų krūtinės, kuri aiškiai persišvietė per šlapią drabužį. Juto, kad jos veidas dega prisiminus, kaip prieš kelias minutes ji troško šią krūtinę paliesti. Ak, kaip ji norėjo paliesti ir glamonėti jį visą.
Ji nusigręžė norėdama paimti iš spintos rankšluostį ir nusišluostyti, o drauge ir paslėpti liepsnojančius skruostus, jos mintys it pašėlusios sukosi mėgindamos įvertinti visą rimtumą to, kas ką tik atsitiko. Pasaulinio garso aktorius Džordanas Simpsonas ką tik pabučiavo ją, Stefaniją Makinli.
O paskui apkaltino, kad ji tyčia skatino jį taip elgtis norėdama įstumti į baseiną! Ji tikrai nedarė to tyčia, bet gal paskatino pabučiuoti? Stefanija nemanė, kad skatino... nors abejojo, ar, pavyzdžiui, Rozalinda Niuman tuo patikėtų! Tai siaubinga. Jai įgriso būti laikomai kažkokia prostitute. Jei Džordanas įvykdytų grasinimus ir apskųstų ją savo broliui, šaltam ir arogantiškam Lukanui Sent Klerui, jos profesinei karjerai būtų galas.
Stefanija pasijuto blogai. Netgi šlykščiai. Iš skruostų ištekėjo visas kraujas. Užkliuvo už krėslo, keliai sulinko ir ji susmuko ant jo.
Ji sugebėtų atremti vieną kaltinimą, kad neapdairiai įsitraukė į nederamus santykius su pacientu, bet niekas nepatikėtų, jei nuskambėtų antras toks pat. Net jeigu Stefanijai pavyktų įrodyti, jog yra nekalta, ji, be abejo, įklimptų. Jos profesinė reputacija žlugtų...
Stefanija, kas atsitiko? Džordanas priėjo arčiau ir dabar stūksojo virš jos it bokštas.
Stefanija sumirkčiojo stengdamasi sulaikyti ašaras, kurios jau grasino pabirti iš akių, tada pasižiūrėjo į jį. O varge, kokie netvarkingi jie abu atrodė: plaukai šlapi ir susivėlę, šlapi drabužiai prilipę prie kūno. Nors gal turėtų džiaugtis, kad dabar, kai ji atsakė į Džordano bučinį, jie vis dar vilki bent tokiais drabužiais!
To neturėjo įvykti... apsvaigusi sumurmėjo ji purtydama galvą.
Tikrai neturėjo, su tuo Džordanas sutiko bjaurėdamasis savimi. Jis norėjo būti kuo toliau nuo šios moters, tikėjosi, kad elgdamasis su ja šiurkščiai, galiausiai privers ją išvykti. O bučiavo taip, tarsi norėdamas suryti visą, iki paskutinio nuostabaus jos kūno gabalėlio, tai kaip dabar pavadinti tokį savo elgesį?!
Apkaltinti Stefaniją dėl bučinio, aišku, buvo gerokai per daug, ar ne?
Žiūrėdamas į ašarų pritvinkusias žalias akis Džordanas susiraukė. Puikiai prisiminė, kad Stefanijos atsakas buvo toks švelnus, toks malonus... Toks, kad Džordanas vis dar jautė erekciją, kauburys buvo aiškiai matyti pro aptemptus džinsus.
Suprantama, netikėtos maudynės nebuvo tokios veiksmingos kaip šaltas dušas praėjusią naktį ir ne taip veiksmingai nuslopino šios moters sukeltą geismą.
Velnias!
Stefanija mirkčiojo akimis stengdamasi sulaikyti ašaras.
Aš tikrai tyčia nestūmiau jūsų į baseiną, Džordanai.
Džordanas tai jau žinojo taip pat žinojo, kad pyksta ant savęs, o ne ant Stefanijos.
Man regis, būtų geriau, jeigu mes abu užmirštume šį įvykį, ar ne? kimiai pasiūlė jis.
Būtų geriau, sutiko ji ir trūksmingai atsiduso.
Jis persibraukė ranka per šlapius plaukus.
Siūlau grįžti į savo kambarius, nusimesti šlapius drabužius ir palįsti po dušu.
Prieš man išvykstant?
Manau, mudviem tai būtų pati geriausia išeitis, įsitempęs patvirtino Džordanas.
Manau, mudviem tai būtų pati geriausia išeitis, įsitempęs patvirtino Džordanas.
Gerai, kad vakar nespėjau visko išsipakuoti, apatiškai sumurmėjo Stefanija ir atsistojo atskleisdama Džordanui kvapą gniaužiantį vaizdą: geltoni marškinėliai buvo prilipę prie jos nuogų krūtų, aiškiai išryškindami kietus, rausvus kaip uogos spenelius, kurių anksčiau jis niekaip neprisiruošė paliesti.
Džordanas nusigręžė, bet per lėtai, jį vėl užplūdo nauja geismo banga.
Tai grįšite atgal į namą? nekantriai paklausė jis
Taip, grįšiu. Stefanija pasiėmė švarką ir lėtai nusekė paskui jį į lauką.
Kol jie nejaukiai tylėdami sugrįžo į namą, ji patylom ir toliau kaltino save. Daugybę kartų mintyse perkratė šį įvykį ir suprato: paskatino ji Džordaną ar nepaskatino, jokiu būdu neturėjo leistis jo pabučiuojama. Ir nesvarbu, kad ji to nedarė tyčia. Nei kad ir dabar įkaista vien tai prisiminusi!
Karštis visiškai atslūgo, nes einant atgal pusę mylios į sargo namą pūtė šaltas vėjas, kuris košė kiaurai per šlapius drabužius, Stefanija tiesiog kaleno dantimis. Kai Džordanas atrakino užpakalines duris ir jai pirmai leido įeiti į šiltą malonių kvapų pilną virtuvę, jos veidas buvo pamėlęs nuo šalčio.
Jums reikia užlipti laiptais, palįsti po dušu ir persirengti sausais drabužiais, vėl prakalbo Džordanas, kai pamatė, kokia ji sušalusi.
Aš... taip. Gerai. Ji nusigręžė ir pakabino švarką ant kėdės atlošo. Jums reikia padaryti tą patį.
Aš žinau, ką man reikia daryti, Stefanija, susiraukė Džordanas. Kai sugrįšite, mudu sėsime valgyti sriubos, kurią jūs išvirėte.
Ji atsisuko išplėtusi akis.
Maniau, jūs norite, kad išvažiuočiau.
Jis kietai suspaudė lūpas.
Bet pirma pavalgysite šilto maisto. Aš visai nenoriu, kad grįžusi į Londoną papultumėte į ligoninę dėl plaučių uždegimo, paaiškino Džordanas, kai ji susiraukė.
Stefanija nepatikliai pažvelgė į jį ir lėtai linktelėjo.
Šiek tiek karštos sriubos nepakenktų.
Puiku, trumpai ir aiškiai tarė jis. Ar viskas gerai? paklausė po sekundės, nes ji nepajudėjo.
Stefanija sunkiai nurijo seiles.
Aš... aš tik noriu, kad žinotumėte tikrai nieko nedariau tyčia, nenorėjau, jog mes įkristume į baseiną, dar kartą pasakė ji ir ėmė lipti laiptais į viršų.
Likęs vienas Džordanas giliai atsiduso, stovėjo prispaudęs rankas prie šonų, paniuręs, suprasdamas, kad dėl to nelaimingo atsitikimo jis ne tik liko luošas, bet akivaizdžiai prarado ir humoro jausmą. Anksčiau juk būtų tik pasijuokęs, kad juodu įkrito į baseiną.
Stefanija buvo pirmoji moteris, su kuria jis pamėgino pasimylėti praėjus šešiems mėnesiams po nelaimingo atsitikimo. Žodis mėgino tiksliai apibūdina, kuo viskas baigėsi!
Jausmingas putlias Stefanijos lūpas buvo nepaprastai malonu bučiuoti. Jos kūnas, prigludęs prie jo, buvo neapsakomai jautrus. Bučiuodamas ją Džordanas kaip reikiant susijaudino taip susijaudino, kad iš tikrųjų viską užmiršo. Netgi sužalotą dešinįjį klubą ir koją...
Džordanas neabejojo, jog Stefanija niekuo dėta, kad juodu neteko pusiausvyros ir įkrito į baseiną. Labai gerai suprato, kodėl taip atsitiko, kaip tik todėl vėliau ir buvo toks piktas. Jis nepagalvojęs perkėlė svorį ant dešiniojo klubo, šis tiesiog neatlaikė svorio, todėl jie abu įkrito į baseiną.
Piršosi išvada, jog dėl savo kojos negalios jis jau net negali pabučiuoti moters, kad nesutriktų ir nepasijustų klaikiai pažemintas. To joks vyras nepajėgtų iškęsti!