Nelaikysiu jūsų uždaręs it kalinės, tarė jis. Bus galima šiek tiek surizikuoti. Nemanau, kad taip toli nuo namų sutiksite ką nors iš pažįstamų.
Žinoma, susitikimo su jo šeima nebus įmanoma išvengti. Teks sugalvoti, kaip paaiškinti jiems netikėtą Liusės atsiradimą šiame bute.
Hmm, tiesą sakant, ne visai taip, pareiškė ji. Kurį laiką esu čia gyvenusi.
Ką? tai jam buvo naujiena. Išsamiai iššniukštinėjęs jos biografijos faktus neaptiko, kad Liusė būtų gyvenusi Niujorke. Tai neįmanoma, pareiškė jis, bet staiga prisiminė tuos dvejus metus, kai ji buvo dingusi iš akiračio.
Ar esate girdėjęs apie muzikos grupę In Tight? pasiteiravo ji.
Žinoma. Dabar jie ant bangos. Ar tik ne jie grojo šiemet per Nacionalinės futbolo lygos pirmenybių varžybų pertrauką?
Liusė linktelėjo:
Aš su jais dirbau.
Dabar atėjo eilė Brajenui apstulbti:
Jūs? Dirbote su roko grupe?
Atsiliepiau į darbo skelbimą internete ir buvau priimta tvarkyti In Tight finansų. Na žinote, valdyti piniginius reikalus koncertinių turų metu ir panašiai.
Brajenui buvo sunku įsivaizduoti Liusę Miler, leidžiančią laiką su ilgaplaukiais muzikantais. O gal ji mulkina jį? Gal Liusė Miler patologiška melagė?
Aš surinkau apie jus visą informaciją, pareiškė jis. Ten nebuvo nieko apie
Jie mokėjo man nelegaliai. Tada dar nebuvo tokie garsūs. Samdė man butą, todėl neaptikote buto mano vardu. Sakau jums tai tik dėl to, kad žinotumėte, jog galiu sutikti žmonių, kurie mane atpažintų.
Vadinasi, turime pasirūpinti, kad taip neatsitiktų, jis nužvelgė ją nuo galvos iki kojų svarstydamas, kaip padarius, kad ji pasikeistų. Ką pasakytumėte, jeigu jus pagražintume?
Brajenas iškart prikando liežuvį. Išsigando, kad bus ją įžeidęs, bet atsitiko atvirkščiai Liusė net nušvito:
O, labai norėčiau! Ar galėčiau tapti blondine? Manau, kad Lindsė Morgan turėtų būti blondinė.
Jei tik norite. Mano pusseserė Skarlet dirba stilisto asistente žurnale Charizma. Ji gali suveikti visą sunkvežimį drabužių, makiažo priemonių ir kitko. Ar būtinai reikia akinių?
Nenorėčiau atsitrenkti į kokią sieną.
Pakeisime juos kontaktiniais lęšiais. Gal žaliais, nors gaila slėpti tokias gražias žydras akis.
Liusė susigėdusi nusigręžė:
Neerzinkite. Mano akys įprasto melsvo atspalvio, beveik pilkos. Nuobodžios.
Man jos visai neatrodo nuobodžios.
Liusė vogčiomis žvilgtelėjo į jį:
Nejuokaujate?
Gal jam reikėjo nieko nesakyti? Nenorėjo gąsdinti Liusės, nes juk reikės kartu gyventi.
Nebijokite, neketinu priekabiauti. Bet jūsų akys išties gražios.
Priekabiauti Hmm O kada įvyks ta magiškoji transformacija?
Gal po vakarienės?
Brajenas palydėjo Liusę į svečių kambarį su atskira vonia.
O kur jūs miegate? pasiteiravo ji.
Viršuje, šalia studijos. Parodysiu vėliau. Ten pat ir mano kompiuteris, ir jeigu tikrai imsitės tų duomenų, nemažai laiko praleisi prie klaviatūros.
Žinoma.
Paliksiu jus atsigaivinti, tuo tarpu paruošiu ką nors vakarienei.
Gerai. Gal turite kokį chalatą ar ką kita, ką galėčiau užsimesti, kol jūsų pusseserė atveš drabužių? Tikrai nebenorėčiau mautis ponios Fluger kelnių, kai išlįsiu iš dušo. Tiesą sakant, mielai jas sudeginčiau.
Atnešiu ką nors.
Chalato Brajenas neturėjo, bet surado dar neišpakuotą pižamą, senelės dovaną. Ji kasmet dovanodavo jam po pižamą, o jis taip ir neišdrįso jai pasakyti, kad jų nevilki.
Kai Brajenas sugrįžo į Liusės kambarį, vonios kambario durys buvo praviros, šniokštė dušas. Jis pajuto daugiau nei menką troškimą įsliūkinti vidun ir žvilgtelėti, kaip ji atrodo be drabužių. Nuo tos akimirkos, kai mergina ant jo užgriuvo, vaizduotė išdarinėja neįtikėtinus triukus.
Bet neįsliūkino. Tada susimąstė, ko čia dabar toks kilnus pasidarė. Juk jis slaptasis agentas ir nuolat knaisiojasi po kitų žmonių paslaptis. Padėjęs pižamą ant lovos Brajenas nuėjo rūpintis vakariene. Tiek to rūpesčio skambutis į restoraną, ir viskas paduota. Dar reikėjo susitarti su Skarlet.
Juk žinai, kaip man patinka tokie iššūkiai, su džiaugsmu sutiko Skarlet. Džonas išvykęs darbo reikalais, taigi vakarą turiu laisvą. Užsuksiu į biurą, susirinksiu viską ir prisistatysiu per kokią valandą.
Ar judu ketinate tuoktis?
Vestuvės kitąmet. Jei šitiek nekeliautum, tai nereikėtų ir klausti. Nejaugi visoje Amerikoje neauginama tinkamų prieskonių?
Hmm Regis, standartinis pasiaiškinimas, kad keliauja ieškodamas egzotiškų prieskonių, darosi nelabai įtikinamas.
Turiu neatsilikti nuo paskutinių madų, vangiai atsakė Brajenas.
O iš kur traukei tą merginą? Kas per istorija? Paprastai toms, su kuriomis rodaisi, nereikia patarimų, kaip rengtis ir dažytis.
Ak, ji ne mano žiojosi aiškintis Brajenas, bet nutilo. Kaip paaiškinti Skarlet ir kitiems, kodėl jo namuose apsigyveno Liusė? Gali tekti mėnesių mėnesius ją saugoti. Juk nelaikysi uždarytos visą laiką. Ji kitokia, tai tiesa, jau sklandžiai tęsė jis. Bet Lindsė ypatinga. Iš tiesų manau, kad ji tobula tokia, kokia yra. Kaimo mergina Na, žinai, natūralaus grožio. Bet ji pati nori pasigražinti, kad geriau pritaptų Niujorke.
Džiaugsiuosi. Kuo galėdama padėsiu Lindsei, tarė Skarlet, o Brajenas puikiai žinojo, ką reiškia tie žodžiai. Ji tikrai iki smulkmenų iškamantinės Liusę apie naująjį Brajeno romaną. Reikia ją perspėti, kad turi nedelsdama tapti jo mergina.
TREČIAS SKYRIUS
Liusė negalėjo patikėti tuo, ką nugirdo. Visai neketino klausytis slapčiomis, bet po dušo įėjusi į virtuvę negalėjo nenugirsti Brajeno pokalbio su pussesere. Jis kalbėjo apie ją kaip apie savo merginą.
Brajenas atsisuko ir pamatęs Liusę suprato, kad ji viską girdėjo.
Aha, regis, turime apie tai pakalbėti. Atleisk, bet nesugalvojau, kaip kitaip visiems paaiškinti, ką tu veiki mano namuose. Net šeima nežino, kad esu valstybės pareigūnas. Niekas apie tai nežino. Ir negali sužinoti. Du mano gyvenimai neturi susiliesti, taip visiems geriau. Juk suprantate, ar ne?
Taip, bet
Jau įrodėte, kad nesutrinkate net sunkiausiose situacijose. Kai Skarlet atvažiuos, tiesiog stebėkite ir klausykitės, ką sakau. Juk viskas gerai, tiesa?
Na, viskas buvo net geriau nei gerai. Sumanymas Liusę sužavėjo, bet užgriuvo rūpestis.
Žinoma, aš su tuo susidorosiu. Bet juk niekas nė už ką nepatikės, kad esu jūsų mergina!
Kodėl turėtų nepatikėti?
Todėl, kad aš tik pilka banko pelytė iš Kolumbijos valstijos, o jūs jūs
O aš restorano savininkas. Visi tuo įsitikinę.
Suskambėjo telefonas ir Brajenas pakėlė ragelį. Tačiau Liusei nepraslydo pro ausis, kad jis nesiginčijo dėl pilkos banko pelytės iš Kolumbijos. Aišku, kad taip ir galvoja.
Gerai, ačiū, padėjęs ragelį Brajenas atsisuko į Liusę. Skambino dėl vakarienės. Tuojau pat sugrįšiu.
Kol Brajeno nebuvo, Liusė bandė sudėlioti mintis ir susigyventi su tuo, kad turės apsimesti Brajeno mergina. Kadaise ji manė esanti visai karšta mergiotė. Pagaliau, juk krito į akį Kruzui Taborui, In Tight būgnininkui, pasak bulvarinių laikraščių vienam karščiausių vyrukų šalyje. Pradėjusi dirbti In Tight ji prisiekė sau nesielgti kaip grupės mergina, tikėjo, kad vien būti šalia jų pakankamai smagu.
Gerai, ačiū, padėjęs ragelį Brajenas atsisuko į Liusę. Skambino dėl vakarienės. Tuojau pat sugrįšiu.
Kol Brajeno nebuvo, Liusė bandė sudėlioti mintis ir susigyventi su tuo, kad turės apsimesti Brajeno mergina. Kadaise ji manė esanti visai karšta mergiotė. Pagaliau, juk krito į akį Kruzui Taborui, In Tight būgnininkui, pasak bulvarinių laikraščių vienam karščiausių vyrukų šalyje. Pradėjusi dirbti In Tight ji prisiekė sau nesielgti kaip grupės mergina, tikėjo, kad vien būti šalia jų pakankamai smagu.
Bet tada Kruzas ėmė rėžti apie ją sparną ir Liusė pasidavė. Tikėjo kiekvienu to šunsnukio žodžiu. Jis sakė, kad ji žavi, karšta ir gundanti. Vežėsi ją į gastroles, leisdavo keliauti pirmąja klase kartu su grupe, pirkdavo brangias dovanas.
Bet vėliau Liusė sužinojo, kad Kruzas taip elgiasi su visomis savo meilužėmis. O jų buvo daug. Kokia kvaila ir naivi ji buvo, kad patikėjo esanti ypatinga.
Šįkart viskas kitaip. Ji nėra karšta mergiotė ir negyvena iliuzijomis, tai kodėl kažkas turėtų patikėti, kad ji gali patraukti Brajeno akį? Pats Brajenas tikras gražuoliukas. Užtektų pirštu pamoti, ir turėtų bet kurią moterį.
Jis netgi pažįsta seseris Hilton. Jo madingas restoranas visą laiką sutraukia būrį žvaigždžių. Ar jis miega su kuria nors iš jų? Kaip ji galėtų su jomis rungtis?
Spintelėse aptikusi keletą indų Liusė padengė dviem ant blizgančio granitinio baro stalo. Po kelių minučių jos nosį ėmė kutenti nuostabiausi kvapai, pasklidę Brajenui žengiant iš lifto su dviem didžiuliais baltais maišeliais rankose.
Liusės skrandis vartėsi kūliavirsčia.
Kas čia?
Polinezietiškai skrudintos krevetės su daržovėmis. Ne per aštru. Galėsite išrinkti viską, kas nepatiks.
Pakepintos ir su prancūzišku padažu?
Taip. Tokia jau Une Nuit virtuvė azijietiškos ir prancūziškos derinys, padėjęs krepšius ant stalo Brajenas žvilgtelėjo į Liusę. Įsitvėrusi jo pižamos marškinių krašto ji vėdavosi, o apačioje buvo nuoga. Marškiniai buvo visai paprasti, beveik iki kelių ir puikiai slėpė visas reikiamas vieteles, tačiau Niujorke buvo karšta vasara ir ji nepasivargino kruopščiai užsisegioti visų sagų.
O dabar pasigailėjo. Staiga vėjelis paglostė intymias vieteles ir Liusė pasijuto pažeidžiama.
Gražiai atrodote, mirktelėjo Brajenas, tada nusisuko ir išėmęs iš maišelių tai, ką atsinešė, ėmė krauti į lėkštes. Jis net nepastebėjo, kad Liusė pašiurpo ir nuraudo.
Jau pats laikas suaugti, pyktelėjo ji. Brajenas tikriausiai yra matęs daugybę moterų, apsirengusių daug mažiau nei beformiais pižamos marškiniais su ak, taip, su Prancūzijos vaizdais.
Iš didžiulės vyno spintos su reguliuojama temperatūra Brajenas ištraukė butelį baltojo vyno.
Mėgstate vyną?
Aš ne Ne, kodėl gi, mėgstu, jau buvo besakanti, kad negeria, nes alkoholiniai gėrimai buvo vienas iš tų dalykų, kurių ji atsisakė nusprendusi keisti gyvenimą suaugti ir pradėti elgtis kaip sąmoningas žmogus, o ne kokia patrakusi neatsakinga paauglė.
Vis dėlto po tokios dienos taurė Chardonnay labai gundė. Liusė niekada nebuvo įjunkusi į stipresnius gėrimus, tačiau pasaulyje, kurį ji stengėsi pamiršti, artimųjų rate buvo geriama daug.
Brajenas pripylė taures ir vieną ištiesė Liusei.
Skelbiu tostą. Už Lindsės Morgan naująjį gyvenimą!
Už Lindsę! juodu susidaužė ir Liusė gurkštelėjo gaivaus sausojo vyno. Viskas atrodė taip siurrealu.
Užsiropštusi ant baro kėdės mergina kibo į maistą, kuris buvo nuostabiausias, kokį jai kada nors buvo tekę valgyti.
Dievulėliau, kaip skanu. Nenuostabu, kad jūsų restoranas taip mėgstamas. Ar jis jūsų nuo pat pradžios, ar perpirkote jau įsibėgėjusį verslą?
Kai nusipirkau, čia buvo merdėjantis prancūziškas bistro. Mintis derinti azijietišką ir prancūzišką virtuves iš pradžių buvo tik pokštas, sumanytas per daug išgėrus su restorano valdytoju ir vyriausiuoju virėju. Bet paskui pamaniau o kodėl ne? Ėmėme eksperimentuoti, įtraukdavome į valgiaraštį vis naujų patiekalų ir netikėtai tapome labai populiarūs.
Suprantu kodėl, Liusės skonio receptorius glostė subtilūs egzotiškų ir švelnių prieskonių deriniai, o pasakiškos spalvos, formos ir kvapai jaudino kitus pojūčius. Ji sušlamštė viską, ir nė kiek nesigailėjo, nors jautėsi pilnut pilnutėlė. Jeigu Brajenas kasdien taip maitins, teks išsitraukti treniruoklį, kurį matė užkištą kitame kambaryje.
Po vakarienės Liusė rankomis suplovė indus ir sudėjo džiūti jokios prasmės dėl dviejų žmonių jungti indaplovę. Pranešdamas, kad atvyko Skarlet, sučirškė skambutis ir Brajenas nusileido į apačią jos pasitikti ir padėti užsinešti daiktus.
Liusė nerimaudama laukė susitikimo su Brajeno pussesere. Nuo vidurinės mokyklos laikų ji neturėjo reikalų su jokio vaikino šeima. Bandė įtikinti save, kad visai nesvarbu, ar ji patiks Skarlet. Juk iš tikrųjų Brajenas nėra jos vaikinas, ir visa tai, kas čia vyksta laikina. Kai tik sučiups pinigų grobstytoją, ji išsikraustys iš čia ir pradės naują gyvenimą, todėl tikriausiai niekada nebepamatys nei Brajeno, nei Skarlet.
Vis dėlto jai buvo svarbu. Norėjo patikti Skarlet, bet nujautė, kad nepavyks padaryti įspūdžio šiaip ar taip, ta moteris vieno karščiausių moterų žurnalų stilistė. Skarlet pratusi rengti supermodelius ir kino žvaigždes, o ne senamadiškas banko pelytes, vilkinčias vyriškomis pižamomis.
Lifto durys atsivėrė ir pasirodė Brajenas su glėbiu drabužių. Jam iš paskos sekė viena iš pačių gražiausių, egzotiškiausių būtybių, kokias tik Liusės akys buvo regėjusios. Mergina buvo beveik Brajeno ūgio, liekna it nendrė, su kupeta kaštoninių plaukų, kurie tobulomis bangomis krito ant pečių ir nugaros. Vilkėjo ji šviesiai žalią plonytį megztinį, atidengiantį pečius, ir aptemptas kelnes drabužiai tik išryškino šviesią akių žalumą. Akių, kurios kaipmat kiaurai pervėrė Liusę ir tikrai nepraleido nė menkiausios smulkmenos.
Tai tu ta kankinė? linksmai paklausė ir numetusi glėbį drabužių, pirkinių maišelį ir kosmetikos krepšį, dydžio su įrankių dėže, priėjusi ištiesė ranką: Labas, aš Skarlet. Tu tikriausiai Lindsė?
Liusė išspaudė kažkokią mandagybę, bet viduje visa virpėjo. Ir į ką ji įsipainiojo? Štai dabar ji pradeda gyventi melu. O ką, jei nebepavyks jo atsikratyti? Brajenas labai aiškiai pasakė, kaip jam svarbu išlaikyti paslaptyje savo, slaptojo agento, gyvenimą. Ji negalės pati sau atleisti, jeigu sugadins jam reikalus.
Atsistok, paprašė Skarlet. Leisk apžiūrėti. Turiu nuspręsti, ką darysime.
Brajenas atsirėmė alkūnėmis į barą ir spoksojo, aiškiai susidomėjęs tuo, kas vyksta. Liusė pajuto, kaip vėl nukaito. Ir be jo šis procesas būtų nejaukus, juk teks vieną po kito atskleisti jos fizinius trūkumus. Skarlet kaipmat pajuto Liusės nuotaiką ir atsisuko į pusbrolį:
Argi neturi kuo užsiimti? Pasidomėk restorano reikalais. Stašas skundžiasi, kad visus darbus krauni jam, o pats tik bastaisi po Europą ir Aziją.
Noriu pamatyti, ką su ja padarysi.
Ne! kategoriškai pareiškė Skarlet. Lindsės išvaizda priklausys nuo jos pačios, o ne nuo tavo fantazijų. O dabar eik šalin. Ir gali negrįžti bent jau iki vidurnakčio.