Brajenas kažką burbtelėjo, bet nuėjo prie lifto. Tik staiga pakeitė kryptį ir priėjo prie Liusės:
Pasilinksmink, gerai? Netrukus pasimatysime, jis paglostė jai skruostą, pasilenkė ir švelniai pabučiavo į lūpas.
Nors bučinys tetruko vos dalį sekundės, Liusei lyg elektros srovė perbėgo nuo pakaušio iki pirštų galiukų ir mergina įsitvėrė baro, kad nenugriūtų.
Dievulėliau, ji pateko į rimtą bėdą. Gerai suprato, kad Brajenui tai tik vaidyba, nes daugybę metų jis dirba slaptą darbą. Jam elgtis su ja kaip su savo mergina taip pat paprasta, kaip kvėpuoti. Bet jai viskas nauja. Vis dėlto atsainus, globėjiškas Brajeno elgesys atrodė velniškai tikras.
Nepastebėdama Liusę užplūdusių jausmų Skarlet čiupinėjo dar drėgnus Liusės plaukus.
Tavo plaukai puikūs, tarė ji. Tankūs ir sveiki. Iš tokių galima padaryti ką tik nori. Tikriausiai norėsi, kad jie liktų ilgi, tik reikėtų kiek pakarpyti
Ne, gal galėtum nukirpti? Ir nudažyti šviesiai? Noriu atrodyti visai kitokia.
Nori šviesių sruogelių?
Ne, tegul jie visi būna šviesūs.
Skarlet prunkštelėjo:
Džiaugiuosi, kad pati pasakei. Buvau pasiruošusi elgtis atsargiai, bet jeigu leisi man paišdykauti ir visiškai manimi pasikliausi, kai baigsiu, atrodysi lyg nulipusi iš Charizmos viršelio.
Liusė savikritiškai nusijuokė:
Na, nemanau.
Kodėl? Tavo puiki kaulų struktūra, taisyklingi veido bruožai, geri dantys. Akinių, beje, reikės atsisakyti.
Man reikia kontaktinių lęšių, pareiškė Liusė, prisiminusi Brajeno nurodymus. Norėčiau žalių akių. Šviesiai žalių. Tik su mano figūra ne kažin ką galėsi padaryti.
Ką tu, dauguma mūsų modelių šalia tavęs atrodytų tikros lentos. Nustebsi, ką gali padaryti geri apatiniai. Tu liekna, vadinasi drabužiai gražiai guls. Padėk nunešti man viską į miegamąjį ir galėsime pradėti.
Aš įsikursiu Liusė vos nesugadino visko per pirmąsias penkias minutes. Jeigu ji yra Brajeno mergina, tai tikrai negyvena svečių kambaryje, o miega su juo vienoje lovoje. Aš įsikursiu čia kuriam laikui, bet neturiu jokių drabužių. Man reikia visko.
Na štai. Liusė apsidžiaugė laiku susivokusi.
O kas nutiko tavo drabužiams? pasidomėjo Skarlet, nujausdama pikantišką istoriją. Nebijok, manęs jau niekas negali šokiruoti. Juk mano dvynė sesuo išteka už roko žvaigždės.
Tikrai? Už ko? Dieve, padėk, kad tik ne už kurio nors iš In Tight.
Ziko Vudlou.
Liusei aiškiai palengvėjo, bet tik tol, kol ji nesuvedė visų faktų į vieną apie Ziko sužadėtuves ji skaitė Buzz.
Tavo sesuo yra Samer Eliot, tiesa? Jūsų šeimai priklauso visi tie žurnalai?
Mergina net nustėro Eliotai, viena turtingiausių rytinės pakrantės šeimų.
Skarlet nustebo:
Nejaugi nežinojai?
Liusė pagalvojo, kad reikėtų prikąsti liežuvį.
Nežinojau, kad Brajenas Eliotas. Aš lėtoka, pamažiukais viską dėlioju į vietas. Dar neseniai esame kartu, pridūrė ji tikėdamasi, kad tai viską paaiškins. O mano drabužiai hmm aš juos sudeginau. Noriu viską pradėti iš naujo.
Sudeginai? Kur?
Pavėluotai Liusė prisiminė, kad Niujorke uždrausta deginti bet ką taip ji nusikalstų įstatymui.
Namuose.
O kur tavo namai?
Kanzase. Ūkyje, bent tai buvo tiesa. Liusė užaugo mažame Kanzaso ūkelyje, o jos tėvai ten tebegyveno.
Ką Brajenas veikė Kanzase? Maniau, jis skrido į Europą.
Jis lankėsi Europoje. Mudu susipažinome Paryžiuje.
O paskui sugrįžai namo, į savo fermą, sudeginai visus drabužius ir atvažiavai čia? Nuoga?
Liusė nusišypsojo taip, lyg tai nebūtų pati kvailiausia istorija, kuria kažkas turėtų patikėti.
Teisybė.
Na, mergyt, man patinka tavo būdas.
Leisdamasis liftu į restoraną Brajenas bandė atgauti pusiausvyrą. Puikiai suprato reikės gerokai pasistengti, kad šeima patikėtų, jog Liusė yra jo mergina. Anksčiau jis neužmegzdavo rimtų santykių. Tiesa, kartą bandė, bet greitai suprato, kad moterims nepatinka, kai jis dingsta savaitėmis. Todėl nusprendė kol dirba tokį darbą, būtų nesąžininga įsipareigoti vienai moteriai. Ne vien dėl to, kad dažnai tenka tiesiog pradingti. Vieną kartą jis gali visai nebegrįžti namo.
Jei taip nutiktų, vargšė moteris tikriausiai niekada nesužinotų, kas jam nutiko.
Geriau jau vaikščioti į pasimatymus. Retkarčiais jis permiegodavo su moterimi, jeigu ji būdavo karšta ir priimdavo žaidimo taisykles. Labai retai parsivesdavo moterį į namus, ir niekada nebuvo čia apgyvendinęs meilužės. Kad šeima prarytų jo mestą kabliuką, reikia apsimesti, kad yra iki ausų įklimpęs. O tai reiškia, kad turės vaidinti įsimylėjusį vaikiną, viešai demonstruoti susižavėjimą, žvelgti ilgesingu žvilgsniu ir visa kita.
Galbūt reikėjo geriau parengti Liusę tokiam vaidmeniui. Jie net nesugalvojo jos gyvenimo istorijos iš kur Liusė kilusi, kur jie susipažino.
Na, gerai, Liusė gana nuovoki, pati ką nors sugalvos. Jei tik papasakos jam viską, ką iš jos ištraukė Skarlet, jiems pavyks nesusimauti, viskas bus gerai.
O dėl to bučinio Kai jis čiupo ją ir pakštelėjo į lūpas, Liusė atrodė it išgąsdinta stirnaitė, staiga išvydusi automobilį. Na, jis tai tikrai nustebo. Jos lūpos buvo švelnios ir karštos, ir jos jautrumas per susilietusias lūpas kažkaip persidavė jam.
Tai buvo vos pastebimas lūpų susilietimas, visiškai nekaltas, bet sukrėtė jį iki kaulų smegenų. Nė vienas bučinys dar nėra taip paveikęs.
Į restorano virtuvę Brajenas įėjo jau beveik susitvardęs, tačiau prisiminimas apie bučinį sklandė kažkur mintyse.
Sveiki, bose! Džiaugiuosi, kad sugrįžote! pasisveikino padažą ruošiantis virėjas.
Monsieur[7] Brajenai, pašaukė kitas. Tuos florentietiškus blynelius su įdaru svečiai ryja kaip karštus pyragėlius.
Vyriausiasis virėjas Kim Činas, kuris vairavo virtuvę kaip jūrininkas laivą per audrą, pakėlė akis nuo kepimo skardos ir prisidėjo prie sveikinimų:
Pačiu laiku!
Na gerai, kurį laiką jis išties buvo apleidęs savo verslą. Niekas nežadėjo, kad bus lengva dirbti du darbus. Alliance Trust byla įsiurbė jį iki kaklo. Kol Liusė savaip rinko informaciją, jis savo ruožtu bandė susekti asmenis, kuriems buvo pervedami išgrobstyti pinigai, ir dirbo su dviem prancūzų agentais, kad tie pinigai nepasiektų Irako teroristų sąskaitų anksčiau, nei Amerikoje bus susekti žmonės, prasukę šį reikalą. O jeigu nori juos pričiupti, turi surinkti galybę įrodymų, tik taip pavyktų ilgam izoliuoti juos nuo visuomenės.
Kur Stašas? pasiteiravo jis Kimo.
Tas niekam tikęs prancūzpalaikis restorane plepa su lankytojais.
Tai buvo labai juokinga, nes iš tiesų Stašas beveik gyveno restorane ir suko kasdienę rutiną: mokėdavo sąskaitas, skaičiuodavo atlyginimus, rūpinosi begale kitų smulkmenų, kad Une Nuit būtų mėgstamiausias restoranas.
Brajenai, sugrįžai?! pasveikino jį Stašas ir nuoširdžiai apkabinęs porą kartų pakštelėjo lūpomis ore. Stašas Martenas buvo energingas trisdešimtmetis prancūzas. Užsispyręs, bet ne mažiau linksmas, jis buvo puikus restorano valdytojas, kai savininkas jame pasirodo kaip jaunas mėnulis. Kodėl taip ilgai negrįžti, ką? paklausė su prancūzišku akcentu. Kol tavęs nebuvo, galėjome šią vietą paversti dešrainių užkandine.
Brajenas buvo paruošęs ilgiausią istoriją apie savo klajones po Europą, bet tepasakė:
Kai ką sutikau, reikėjo padėti pagrindą Liusės istorijai. Ilgus metus dirbdamas slaptuoju agentu jis įgudo meluoti. Stebino tai, kad pasakojant apie Liusę jam nereikėjo specialiai virpinti balso. Tai, kas prasidėjo kaip eilinė byla, virto jaudinančiu ir iššūkius keliančiu nuotykiu gero nelauk.
Liusė spoksojo į veidrodį ir negalėjo atplėšti akių nuo savo atvaizdo. Dirbdama Skarlet neleido jai nė žvilgtelėti į veidrodį, todėl naujas įvaizdis Liusei buvo visiškas siurprizas. Net ne siurprizas, o tikras šokas. Ir motina nebūtų jos atpažinusi. Toks, žinoma, ir buvo tikslas.
Jos rudos garbanos gulėjo ant grindų. Skarlet patrumpino jai plaukus vos žemiau ausų ir nudažė šviesiai, džiovindama ištiesino ir jie žvilgėdami krito ir plaikstėsi nuo kiekvieno judesio. Antakiai buvo išpešioti ir atrodė visai kitaip, profesionaliai užtepta kosmetika paryškino veido bruožus ir pakeitė lūpų formą. Išryškėjo skruostikauliai.
O drabužiai! Perraususi krūvas prabangiausių apdarų Skarlet nusprendė, kad Liusė turi būti išskirtinė, todėl surinko jai komplektą šviesių spalvų grožybių samanų žalumo, slyvos, meliono gelsvumo, rusvai auksinių. Dabar Liusė vilkėjo žalsvas kelnes pažemintu liemeniu, glaustinukę, aptempiančią kiekvieną jos figūros linkį. Ant viršaus šviesiai žalius marškinėlius trumpomis rankovėmis, užsegamus užtrauktuku. Viską užbaigė sandalai ir ryškus papuošalas.
Vis dėlto labiausiai Liusę nudžiugino atsiradęs griovelis tarp krūtų. Skarlet surado jai puikią liemenėlę, kuri pakėlė krūtis ir jos A dydis atrodė lyg C.
Užsidėjusi akinius Liusė apžiūrėjo save iš toliau, nusiėmusi iš arti. Niekaip negalėjo patikėti. Ji iš tikrųjų atrodė taip, kad ramiausiai galėjo būti Brajeno Elioto mergina. Mergina, puikiai tinkanti Niujorke. Kai gyveno čia anksčiau, niekada nesijautė kaip namuose, taip ir neatsikratė mergaitės iš Kanzaso jausenos.
Fantastiška, tarė ji gal trečią kartą.
Modeliai, kuriuos matai žurnaluose, niekuo nesiskiria nuo mūsų, paaiškino Skarlet. Plaukų stilistai, kosmetologai, geras apšvietimas ir profesionalūs fotografai net bjauriausią ančiuką gali paversti iš kojų verčiančia gulbe.
Liusei teko su tuo sutikti. Tik vis dar svarstė, ar viduje gyvenanti Liusė Miler tinka prie dabartinės išvaizdos. Gražios moterys, tokios kaip Skarlet, pasitiki savimi, jos gracingai juda ir rafinuotai kalba. Liusei to trūksta.
O jeigu aš nesugebėsiu? paklausė ji tyliu balseliu.
Tikrai sugebėsi. Klausyk, nemanau, kad Brajenas būtų užkibęs už bet kokios moters. Tu esi ypatinga. Jis rado kažką tavyje, tavo sieloje. Prisimink tai, ir viskas bus gerai.
O, taip! Skarlet juk nežino, kad Brajenas visai neužkibo. Tai ji puolė jam į glėbį, ir abu įklimpo.
Ar jūs artimi su Brajenu? pasiteiravo Liusė, atradusi auksinę progą daugiau sužinoti apie savo tariamą vaikiną.
Visi Eliotai artimi. Na, lipk ant lovos ir leisk man patrumpinti kelnes. Tu liekna kaip modelis, bet ne tokia aukšta.
Daugiausiai dirbi žurnaluose? paklausė Liusė, stengdamasi negalvoti, kad stovi ant Brajeno lovos, ir nebandyti įsivaizduoti, kad jis joje miega ar dar ką nors daro.
Visi mes dirbame Eliotų leidybos korporacijoje, vienoje ar kitoje kompanijoje. Išskyrus Brajeną. Jis vienintelis išvengė tokio likimo.
Kaip manai, kodėl?
O, nuo jaunų dienų jis buvo pilnas visokių idėjų. Dėl širdies ligos buvo kiek atskirtas nuo mūsų visų. Kol jam nepadarė operacijos, negalėjo nei bėgioti, nei šėlti su mumis. O mes buvome baisiai pasiutę vaikai. Pasisuk.
Liusė paklusniai pasisuko, bet mintys virte virė. Širdies liga? Brajenui?
Kai daktarai pagydė jam širdį, jis jau buvo pasinėręs į maisto ruošimo pasaulį. Tada pradėjo sportuoti gal tiesiog norėjo įveikti brolį ir pusbrolius, atsigriebti už prarastą laiką. Man regis, žurnalai jo visai netraukė. Tiesa, studijavo finansus ir kurį laiką miglotai lyg ir ketino dirbti kompanijoje, bet ilgai tai netruko. Brajenui reikėjo kažko savo. Veikiausiai jis gudriausias iš mūsų visų.
Kodėl taip sakai? Juk darbas Charizmoje daugeliui tikra svajonė.
Dažniausiai taip. Bet vykstant tokiai kovai Ak, Brajenas tikriausiai tau nepasakojo ir kodėl būtų turėjęs?
Liusei pabudo smalsumas:
Kokia kova? Papasakok.
Mūsų senelis nusprendė išeiti į pensiją ir vieną iš savo vaikų palikti vadovauti korporacijai. Dabar visi jie skirtingų žurnalų vadovai: Pulso, Snap, Buzz ir Charizmos. Tas, kurio žurnalas iki metų pabaigos parodys didžiausią pelno augimą, laimės didįjį prizą. Turbūt ir sakyti nereikia, kad kiekvienas trokšta perkąsti kitiems gerklę. Mano šefė, teta Finola, jau beveik apsigyveno darbe taip apsėsta troškimo laimėti. Ir dėdė Maiklas Na, jo žmona, mano teta Karen, dabar bando atsigauti po krūties vėžio. Jis turėtų labiau rūpintis ja, o ne kvailomis varžybomis.
Skarlet baigė darbą ir susizgribo:
Atleisk. Brajenas iščirškintų mane kaip kepsnį, jei sužinotų, kad nešvarius šeimos skalbinius skalbiu jo naujosios merginos akivaizdoje.
Aš nieko jam nesakysiu, pažadėjo Liusė.
Ji pažvelgė į savo naująjį laikrodį didžiulį, su vario spalvos apyranke ir nustebo, kad jau valanda po vidurnakčio. O Brajeno dar nėra namie. Ką jis veikia? Tikriausiai nelabai veržiasi grįžti pas ją. Greičiausiai džiaugiasi galėdamas ramiai pabūti vienas.
Na, nenorėčiau niekais paleisti sunkaus tavo darbo, bet gal jau nusivalysiu makiažą ir eisiu miegoti, tarė Liusė. Buvo labai ilga diena. Labai ačiū, Skarlet. Labai miela, kad sutikai paaukoti vakarą.
Man buvo malonu, patikėk. Smagu bent trumpam ištrūkti iš šeimos ir visos tos įtampos, bent kuriam laikui, moterys pasibučiavo ir Liusė pajuto šiltą dėkingumą Skarlet. Jau keleri metai, kaip ji neturi artimų draugių nuo to laiko, kai persikraustė į Kolumbiją. Kelios merginos kartais pasikviesdavo ją išgerti taurę vyno, pavakarieniauti arba į kiną, bet ji pati nesileido į artimesnius santykius. Pati sau sakė, kad nenori atitraukti dėmesio nuo darbo, kol nesusitvarkys karjeros reikalų. Bet dabar suprato, kad tik baudė save. Linksmybės užtraukė jai didelių nelaimių. Todėl linksmybės buvo blogis, ji išstūmė jas iš savo gyvenimo.
Skarlet tikriausiai turi daugybę draugų. Šiaip ar taip, Liusė ir pati tikriausiai neturės laiko bičiuliautis. Reikės peržiūrėti visus duomenis, kuriuos įsirašė banke, ir išaiškinti grobstytoją.
Ji padėjo Skarlet susipakuoti daiktus ir palydėjo iki lifto.
Palydėčiau tave iki automobilio, padėčiau viską nusinešti, bet nežinau, kaip sugrįžti.
Skarlet reikšmingai pavartė akis:
Brajenas ir jo kvailas liftas. Turi keletą vertingų meno kūrinių, tai bijo, kad neapvogtų. Bet su apsauga jis vis dėlto persistengė.
Galbūt. Bet Liusė dėl to džiaugėsi. Jiedvi atsisveikino ir Liusė nuskuodė į antrąjį buto aukštą, kuriame buvo šeimininko miegamasis ir studija. Norėjo nusinešti savo daiktus žemyn, kol dar negrįžo Brajenas.
Nepavyko. Su glėbiu naujųjų drabužių leisdamasi žemyn ji išgirdo atsidarant liftą.
Liuse?! pašaukė Brajenas, įžengęs į svetainę. A, štai kur tu. Užtrukau ilgiau nei tikėjausi Jis sustingo ir įsispoksojo į ją. Ką pasidarei savo plaukams?