Nepavyko. Su glėbiu naujųjų drabužių leisdamasi žemyn ji išgirdo atsidarant liftą.
Liuse?! pašaukė Brajenas, įžengęs į svetainę. A, štai kur tu. Užtrukau ilgiau nei tikėjausi Jis sustingo ir įsispoksojo į ją. Ką pasidarei savo plaukams?
Tau tau nepatinka? išspaudė Liusė. Skarlet jai sakė, kad vyrams patinka ilgi plaukai ir Brajenas gali labai nesižavėti trumpu kirpimu. Dabar jos šukuosena buvo trumpa. Tačiau Liusė abejojo tik akimirką, juk tikslas kuo labiau pasikeisti, o ne įtikti Brajenui.
Bet dabar ji suvokė labai norėjo, kad jam patiktų naujoji Liusė. Tiksliau, Lindsė.
Atrodai taip Ateik čia, padėk tuos drabužius ir leisk tave apžiūrėti.
Liusė padarė ko paprašyta: pasidėjo savo gražiuosius drabužius ant kėdės ir atsistojo jausdamasi be galo pasitikinti savimi. Brajenas nužiūrėjo ją nuo galvos iki kojų, paskui nuo kojų iki galvos, apėjo aplinkui, bet veidas buvo neperprantamas.
Tada priėjo arčiau ir palietė jos veidą. Liusė bandė likti rami, kai jis nuėmė akinius ir įsispoksojo į ją.
Skarlet davė man telefoną okulisto, kuris parūpins žalius lęšius. Padarysiu tai ryt.
Gerai, tarė Brajenas, bet akinių jai negrąžino, o įsikišo į marškinių kišenę.
Nagi? nekantraudama paklausė ji. Ar gerai? O gal atrodau juokingai?
O gal jis dabar galvoja, kad tokia pelytė kaip ji negali virsti gulbe?
Šypsena palengva palietė Brajeno lūpas, nors vaizdas Liusei atrodė šiek tiek išplaukęs.
Ką tu, Liuse, tikrai gerai. Atrodai kaip kino žvaigždė, jo žvilgsnis degino ją it žvakės liepsna. O gal karštis sukilo iš vidaus? Pagaliau juk ji negali jo gerai įžiūrėti. Tikriausiai tik pasirodė, kad jo akyse šmėstelėjo susidomėjimas.
Staiga ji apstulbo, prarado gebėjimą mąstyti, nes jo bučinys buvo toks karštas, kad Liusė beveik ištirpo vietoje. Jam tai buvo tik žaidimas, bet ji nėra pratusi būti apgaudinėjama.
Ar nemanai, kad turėtum vadinti mane Lindse? paklausė ji ir net pati pajuto, koks irzlus jos balsas. O jeigu sumanysi dar kada nors mane taip pabučiuoti, bent jau perspėk.
Iš šalies turi atrodyti, kad mudu negalime vienas nuo kito atsiplėšti, taigi gali tikėtis, jog bučiuosiu tave nuolat.
Ge gerai.
Neatrodo, kad labai apsidžiaugei, Brajenas stvėrė ją už rankų ir įsispoksojo į akis. Kaip manai, ar ši užduotis tau įveikiama? Jeigu ne, turime sugalvoti kažką kita. Mano šeima negali sužinoti tiesos. Tai būtų katastrofa.
Pagalvojusi, kad jis gali apsigalvoti, išvežti ją kur nors kitur, įkišti į kokį viešbutį ar dar kokią nors skylę, Liusė sutriko. Kad ir per trumpą laiką, bet ji jau susitaikė su mintimi, jog turės apsimesti Brajeno mergina.
Man pavyks, pareiškė ji. Bet jei galėtume parepetuoti Turiu galvoje, susitarti, ką kalbėsime, kad galėčiau Na, kad žinočiau, ko tikėtis
Brajenas spoksojo jai į lūpas. Tai pastebėjusi Liusė nutilo.
Ar išsitepiau lūpdažiu? paklausė.
Ne, brangioji, atrodai tobulai. Tik kaskart man tave palietus ar pabučiavus neturėtum atrodyti tokia išsigandusi. Todėl tikrai reikia parepetuoti.
Taip taręs Brajenas pasilenkė ir įsisiurbė Liusei į lūpas taip, kaip jau seniai troško.
KETVIRTAS SKYRIUS
Liusės lūpų skonis buvo lyg laukinių vyšnių. Gal tai tik dėl lūpdažio, o gal tokia ir yra Liusė Miler. Šiaip ar taip, nors Brajenas tikėjosi tik draugiško, niekuo neįpareigojančio bučinio, tai buvo kur kas daugiau.
Jam nespėjus nė susivokti, Liusės rankos apsivijo jo kaklą, ir ji atsakė į bučinį taip, kad Brajenas suvokė baimė dingo. Ji bučiavosi, lyg tam ir tebūtų sutverta. Akivaizdu, kad nėra nepatyrusi, nekalta mergaitė, kaip jis manė.
O gal jis tik prabudino jos prigimtį? Ši mintis Brajenui labiau patiko. Jis nenorėjo galvoti, kad Liusė yra bučiavusi kitus vyrus, miegojusi su jais.
Ne, jis neketino su ja mylėtis tai pernelyg sureikšmintų jųdviejų santykius. Bet bučiniai kad viskas atrodytų tikroviškai privalomas dalykas.
Net daugiau nei privalomas. Brajenas net suaimanavo panardinęs pirštus į jos ką tik patrumpintas garbanas. Liusės plaukai buvo lyg švelniausias šilkas ir jis staiga suprato, kad visai nesigaili tų ilgų, sunkių garbanų buvo labai smagu jausti trumpus galiukus, slystančius pro pirštus.
Prireikė sukaupti visas valios jėgas, kad neparverstų jos čia pat, ant žemės toks gundantis buvo jos bučinys. Brajeno liežuvis įslydo Liusei pro lūpas, jis gerte gėrė jos svaigų kvapą, kosmetikos, šampūno ir naujų drabužių aromatą.
Niekad nemanė, kad nauji drabužiai gali skleisti tokį geidulingą kvapą.
Staiga Liusė atšoko ir įsispoksojo į jį didžiulėmis, apstulbusiomis akimis.
Ką tu darai?
Geras klausimas. Brajenas paleido Liusę.
Maniau, kad repetuojame. Bandome prisiderinti vienas prie kito.
Na, gerai, supratau. Užteks praktikuotis.
Jis nesusilaikė nenusišypsojęs.
Taip manai?
Taip, esu visiškai tikra.
Liusė nervingai persibraukė pirštais per plaukus, sutaršydama juos dar labiau nei jis, tada pasitaisė drabužius. Kvėpavo giliai, jos krūtys kilnojosi taip nerimastingai, kad atrodė, jog tuoj ims ir išsiverš iš aptemptos palaidinės.
Ir iš kur atsirado tos putlios krūtys? Anksčiau Brajenas jų nepastebėjo. Juk negalėjo Skarlet per tokį trumpą laiką įtaisyti jai silikoninius implantus. Vadinasi, jos buvo ir anksčiau, paslėptos po senamadiškais drabužiais.
Man tikrai reikia eiti miegoti, sumurmėjo Liusė nusisukdama. Tikriausiai ryte viskas atrodys kitaip. Ak, tik nepamirškite man priminti, kad papasakočiau viską, ką prikūriau Skarlet. Ji labai smalsavo. Regis, pripliauškiau visokiausių dalykų, kas tik atėjo į galvą.
Pavyzdžiui?
Na, kad mudu susipažinome Paryžiuje. Paskui grįžau į savo namus Kanzase, sudeginau visus savo drabužius ir beveik nuoga atkeliavau į Niujorką.
Ką?!
Pasikalbėsime apie tai rytoj, gerai? Jau smingu. Labanakt, Brajenai, ir ačiū už viską, ji čiupo į glėbį drabužius ir nubildėjo į svečių miegamąjį.
Atkeliavo į Niujorką beveik nuoga? Ir kas šovė Liusei į galvą, kad sukūrė tokią istoriją? Bet kad jau taip sumąstė Brajenas niekaip negalėjo atsikratyti vaizdinio: Liusė nuoga sėda į lėktuvą. Niekuo neprisidengusi eina sau per oro uostą
Ne, geriau apie tai negalvoti, ir taip per toli nuėjo.
Ta moteris sirena, tikra ragana. Net vidurius maudė, kaip jos troško. Visų akivaizdoje apsimesti, kad negali nuo jos atitraukti rankų, nebus sunku ji lengvai užvaldo jį. Kitas klausimas, kaip elgtis akis į akį
Jau geriau laikytis atokiai. Juk Liusė svarbiausia liudininkė galimo terorizmo byloje. Jis neturi teisės galvoti apie jokiu bučinius, juo labiau apie ką nors daugiau.
Liusė patikino, kad sugebės apsimetinėti. Vadinasi viskas bus gerai. Daugiau jokių repeticijų. Jis turi elgtis kaip tikras profesionalas. Negalima naudotis moterimi, kurios gyvenimas ką tik apsivertė aukštyn kojomis. Ji stengėsi būti naudinga savo šaliai, dėl to buvo sekama, prarado darbą, namus, net su artimaisiais negali susisiekti. Jis jos asmens sargybinis. Būtų nesunku paversti ją nuo savęs priklausoma.
Brajenui teko susidurti su tokiais atvejais. Jis negali pasinaudoti jos silpnumu. Liusė visai nepanaši į merginą, sutvertą trumpalaikiams malonumams. O juk jis nieko kito negali pasiūlyti.
Liusė negalėjo užmigti, nors buvo visiškai išsekusi. Mintys siautėjo galvoje, vis iš naujo primindamos tą bučinį, kiekvieną jo lūpų virptelėjimą, svaiginančią šilumą, geidulingumą, jo švelnias rankas jos plaukuose ir ant kūno.
Ji jautėsi gyva kaip niekad ne tik kūnas ir siautėjantys hormonai, bet visa esybė. Tas bučinys buvo transcendentalus. Ji nerado kito žodžio, kuriuo galėtų tiksliau apibūdinti.
Tačiau puikiai suprato jam tai eilinis bučinys. Repeticija. Toks jo darbas užtikrinti liudininkės saugumą, pasirūpinti, kad ji žinotų, kaip turi elgtis, ir išsaugotų paslaptį nuo jo šeimos, kad artimieji nepapultų į bėdą.
Negalima Brajeno kaltinti už tai, kad ji taip sureikšmino paprastą bučinį.
Kūnas vis dar virpėjo prisimindamas jo glamones. Tai tik priminė liūdną jos gyvenimo realybę: paskutinius dvejus metus ji negyveno. Apatiškas protas mirusioje kriauklėje, kūnas, atliekantis įprastus veiksmus, vykdantis darbo pareigas ir bandantis išvengti bet kokių nemalonumų.
Tik kad jie vis tiek ją susirado.
O gal ji pati prisivirė košės? Bet tikrai nesigaili palikusi ankstesnį gyvenimą, uždariusi jį į tolimiausią atminties kertelę.
Reikia labiau suimti save į nagą. Ne todėl, kad būtų buvę geriau visai neprasidėti su grupe. Jei tik tada būtų prilaikiusi save, pasitenkinusi tuo, kad gali prisiliesti prie jaudinančio ir paslaptingo pasaulio, viskas būtų buvę gerai. Tačiau ji leido sau prisifantazuoti, kad ištekės už milijonieriaus roko žvaigždės.
Ir dabartinė situacija panaši. Ji ir vėl turi galimybę akies krašteliu žvilgtelėti į paslaptingą pasaulį. Šįkart ne sekso, narkotikų ir rokenrolo, o slaptųjų agentų, turto grobstytojų ir teroristų pasaulį. Šiaip ar taip tam pasauliui ji nepriklauso.
Reikia tai prisiminti ir neleisti sau svaičioti, kad ji gali ką nors reikšti Brajenui, kad ir kaip jis su ja elgtųsi.
Pagaliau nuovargis nugalėjo ir Liusė užmigo. Kai pabudo, vidurdienio saulės spinduliai sklido į kambarį, o malonus kvapas kuteno nosį. Tas pasakiškas aromatas išsviedė ją iš lovos kosminiu greičiu, kaip juodoji skylė įtraukia antimateriją. Ji šoko į dušą, paskui įsmuko į baltas šilkines kelnaites. Skarlet buvo palikusi jai kokį tuziną visokiausių kelnaičių, kurios gulėjo neišpakuotos. Žinoma, drabužių dizaineriai ir gamintojai siunčia žurnalams nemokamus pavyzdžius tikėdamiesi, kad modeliai ar kokios įžymybės vilkės juos pozuodami nuotraukoms.
Tačiau stebuklingąsias liemenėles Liusė turėjo tik dvi. Išvydusi jų kainas ji vos iš kojų neišvirto. Kas gali mokėti už liemenėlę aštuoniasdešimt dolerių? Staiga suprato, kad ir pati mokėtų, juk jau žino, kokius stebuklus jos daro.
Kai nereikėdavo į darbą, Liusė užsitempdavo džinsus ir paprastus marškinėlius. Bet Skarlet pareiškė, kad tokie drabužiai visiškai netinka naujajam Lindsės įvaizdžiui. Teks priprasti vilkėti aptemptas kelnes, mini sijonėlius ir prigludusias palaidinukes, atidengiančias daug nuogo kūno.
Drabužius ji pasirinko visiškai atsitiktinai gelsvai rusvą trumputį sijoną ir berankovę palaidinukę su plonytėmis aukso spalvos petnešėlėmis. Makiažu ir papuošalais ji niekada nesirūpindavo juos prisimindavo tik eidama į viešumą. O dabar nenorėjo, kad Brajenas pamanytų, jog ji labai stengiasi.
Išėjusi iš miegamojo ir atsidūrusi virtuvėje Liusė suprato, kas taip gardžiai kvepia. Brajenas kepė belgiškus vaflius su šviežiomis braškėmis ir plakta grietinėle.
Jeigu mane taip maitinsi, greitai pasidarysiu plati kaip daržinės durys.
Labas rytas, Brajenas neatitraukė akių nuo viryklės ir nė nepažvelgė į Liusę. Ar gerai išsimiegojai?
Ne. Varčiausi nuo šono ant šono, negalėdama pamiršti tavo prakeikto bučinio.
Puikiai, dėkoju, ji stengėsi nežiūrėti į jį, nes jei būtų pažvelgusi, vėl būtų ėmusi galvoti apie bučinį. Nieko negalėjo sau padaryti. Į jį žiūrint tiesiog seilė tįso juodi susitaršę plaukai, neskusti skruostai. Brajenas vilkėjo bėgiojimo šortus ir aptemptus marškinėlius su Boca Royce Country Club logotipu. Tai buvo prabangaus Manhatano klubo, globojamo pačių turtingiausiųjų, pavadinimas.
Pasijuto patekusi į aplinką, kuriai buvo gerokai per prasta.
Brajenas nežiūrėjo į ją. Buvo labai užsiėmęs, nes pylė kavą iš aparato, kuris atrodė lyg iš kosminio laivo. Kavos aromatas susimaišė su vaflių ir braškių kvapais, ir Liusės skrandis suurzgė.
Buvau išėjęs pabėgioti Beveik kasryt bėgioju, tarė jis. Gali prisidėti prie manęs. Be to, namie turiu treniruoklių.
Liusė nebuvo didelė sporto mėgėja.
Gal ir reikėtų pabandyti
Mėgstantiems pavalgyti tai netgi būtina.
Liusė nelabai domėjosi maistu gal todėl, kad niekada jo nestokojo. Augo fermoje, jų pietų stalas visada būdavo nukrautas mėsa, bulvėmis ir šviežiomis daržovėmis. Mama ragindavo ją valgyti daugiau, sakydavo, kad ji perkarusi kaip kiemo katė.
Kai susidėjo su In Tight, ten visiems labiau rūpėjo išgerti, nei pavalgyti, nors maisto būdavo picų arba sumuštinių. Liusė stengėsi valgyti tiek, kad nepakenktų figūrai, taigi treniruotis nebuvo jokio reikalo.
Pajutusi žvėrišką alkį Liusė suleido dantis į vaflį, gardžiuodamasi klevų sirupu, traškia plutele ir minkštučiu vidumi.
Taip, būtinai reikės kažko imtis, kitaip su drabužėliais, kuriuos paliko Skarlet, neatrodysiu tokia seksuali.
Galime pradėti bėgioti jau nuo rytojaus.
Bet aš neturiu bėgimo batelių. Nei sportinės aprangos.
Galėsi nusipirkti, kai eisime tau kontaktinių lęšių.
Staiga Liusė pagalvojo, kiek turi pinigų savo piniginėje. Gal kokia šešiasdešimt dolerių
Tikriausiai savo kreditine kortele naudotis negaliu?
Ne. Negali atsiskaityti savo tikruoju vardu. Jokiu būdu. Ir niekam neskambink telefonu netgi tiems, kurių blogiukai galbūt dar nesusekė. Nežinau, ar jų daug, bet esu tikras jie kibūs. Labai kibūs.
Šie žodžiai akimirksniu sugrąžino Liusę į realybę. Ji net nusipurtė pagalvojusi apie blogiukus savo bute, besiknaisiojančius po daiktus, besiklausančius jos telefono pokalbių. Brajenas baigė kepti paskutinį vaflį, padėjo ant lėkštės ir pagaliau žvilgtelėjo į Liusę. Paskui dar kartą.
Nesitikėkite, kad švytėsiu dvidešimt keturias valandas per parą, subambėjo ji. Nors Skarlet kai ką pakeitė, aš vis dar esu Liusė Miler.
Argi aš ką sakau?
Ne, bet žiūri tokiomis akimis
Na, tavo drabužiai ir plaukų spalva tokie kitokie Reikia laiko, kad priprasčiau.
Man taip pat. Nė pati nesupratau, kokia senamadiška buvau virtusi. Vis dėlto netgi tomis patrakusios jaunystės dienomis atrodžiau labiau panaši į save.
Tu ir dabar panaši į save, Brajenas priėjo, prisėdo greta jos už baro ir palinko arčiau taip, kad Liusė užuodė svaigų jo kvapą. Ne prabangių kvepalų, bet muilo ir prakaito. Tikrą vyrišką kvapą. Tavo šypsena liko tokia pat. Tu labai gražiai šypsaisi, Liuse, tik per retai.
Nelabai yra dėl ko šypsotis, tarė ji, bet tai nebuvo tiesa. Na, taip, ji tapo kažkokių bjaurių tipų taikiniu, prarado darbą, namus ir net savo tapatybę. Bet juk tai nėra labai svarbu. Gyvena sau su pavojingai gražiu slaptuoju agentu ir ketina padėti jam išaiškinti nusikaltimą. Turi garderobą, dėl kurio bet kuri moteris kažin ką atiduotų, asmeninę stiliaus konsultantę norėdama atkreipti jos dėmesį ne viena paaukotų savo priaugintus akrilo nagus.