Atsiprašau. Regana pakėlė ranką. Nori pasakyti, kad tu nugalėjai Šeiną žaisdama pulą?
Septynis kartus iš dešimties, atrodo. Ar žinai, kaip veikia šis kavos aparatas?
Tik palik tą moterį vieną keletui dienų ir pažiūrėk, ko ji prisidirbs, pagalvojo Regana.
Tu nemoki išsivirti kavos, bet laimi pulo partiją prieš Šeiną. Vienintelis mano pažįstamas žmogus, kuris gali nugalėti Šeiną, yra Reifas, o Reifo niekam nepavyktų įveikti.
Lažinuosi, kad aš įveikčiau. Rebeka nusišypsojo savimi pasitikinčia šypsena. Turiu įgimtą talentą. Taip sakė Čarlis Dodas.
Čarlis Dodas? semdama kavą nusijuokė Regana. Jūs leidote laiką su Čarliu Dodu ir berniukais Dafo užeigoje žaisdami pulą? Ko jūs ten nuvažiavote, po galais?
Atšvęsti Mirandos gimimo. Kadangi laimėjau lažybas, Šeinas turės man padėti vykdyti projektą. Jam tai nelabai patinka. Jis nemėgsta antgamtinių reiškinių.
Darosi vis įdomiau, pagalvojo Regana.
Pasakyk man vieną smulkmeną.
Kokią?
Kas būtų, jei tu būtum pralaimėjusi lažybas?
Būčiau glamonėjusis su juo jo pikape.
Regana išlaistė vandenį, kurį pylė į kavos aparatą, ant bufeto.
Gerasis Dieve, Rebeka, kas tau atsitiko?
Šypsodamasi Rebeka svajingai pažvelgė pro langą.
Man tai būtų patikę.
Neabejoju, kad būtų patikę. Atsidususi Rebeka nušluostė išlietą vandenį ir pradėjo pilti iš naujo. Mieloji, nenoriu kištis į tavo gyvenimą, tačiau Šeinas... Jis labai meilus su moterimis, bet rimtai nežiūri į santykius.
Rebeka susigriebė, kad per daug užsisvajojo, ir prisivertė atsipeikėti.
Žinau. Nesijaudink dėl manęs. Gyvenau atsiskyrusi, bet nesu kvaila. Ji pasilenkė paburkuoti su nešioklėje snaudžiančiu kūdikiu. Manau, kad man puikiai sekasi bendrauti su Šeinu, gal net užmegsiu su juo romaną.
Gali užmegzti romaną su juo, lėtai pakartojo Regana. Ar čia vyksta kažkas antgamtiško?
Jeigu vyksta, tikiuosi, papasakosi kiekvieną smulkmeną.
Regana persibraukė veidą ranka ir paliepė sau mąstyti racionaliai. Tačiau tai Rebeka visuomet būdavo racionali.
Tu ketini užmegzti romaną su Šeinu. Su Šeinu Makeidu, mano vyro broliu.
Aha... Negalėdama atsispirti Rebeka perbraukė pirštu per putlų švelnų Džeisono skruostą. Vis dar svarstau šią galimybę, jis labai patrauklus ir neabejotinai labai patyręs. Perbraukti pirštu jai neužteko, tad ji pasilenkė lūpomis paliesti mielo žanduko. Jeigu jau užmegsiu romaną, tai su tuo, kuris man patiks, ką gerbsiu ir kam šį tą jausiu. Sutinki?
Iš esmės, taip, bet...
Rebeka išsitiesė ir nusišypsojo.
O jeigu jis dar bus žavus ir sumanus lovoje, tik geriau. Gražus veidas ir kūnas ne svarbiausia, bet labai neblogas priedas. Darau teorinę prielaidą, kad kuo stipresnis fizinis potraukis, tuo geresnis seksas.
Kol Regana surado tinkamus žodžius, užvirė kavinukas.
Rebeka, meilės aktas su vyru joks eksperimentas nei mokslinis projektas.
Iš dalies taip yra. Ji nusijuokė ir priėjusi apkabino Reganą per pečius. Atrodė, neįmanoma paaiškinti net jai, ką reiškia jaustis laisvai, patraukliai ir viską galinčiai. Nesijaudink dėl manęs, mama. Aš jau užaugau.
Taip. Akivaizdu.
Noriu ištyrinėti galimybes, Regana. Visą laiką dariau tai, ką man liepdavo, ko iš manęs tikėjosi. Taip buvo visada. Dabar darysiu tai, ko noriu pati. Atsidususi ji apėjo virtuvę. Štai kaip viskas yra. Dėl ko manai pasirinkau savo pomėgiu antgamtinius reiškinius? Net pirmo kurso psichologijos studentas galėtų tai atspėti. Visas mano gyvenimas buvo nenormalus ir kartu nuobodžiai normalus. Aš buvau kažkokia nesveika.
Tai netiesa, Reganos balsas buvo aštrus ir nervingas.
Rebeka nusišypsojo.
Tu visuomet mane gynei, netgi kai to nenorėjau. Tai tiesa. Juk nenormalu septynmetei spręsti tokias matematikos užduotis, kokias sprendžiau aš, Regana, arba prancūziškai su istorikais aptarinėti politinius Krymo karo aspektus. Netgi nežinau, kaip turėtų elgtis paprasta septynmetė, nes tokia nebuvau.
Dar Reganai nespėjus prabilti, ji papurtė galvą ir suskubo tęsti.
Man nuo vaikystės primetė tokį gyvenimo būdą. Nežinai, ką reiškia eiti į mokyklą ištisus metus. Netgi namuose manęs laukdavo repetitoriai, įvairiausios užduotys ir projektai, kol visas gyvenimas virto mokymusi, darbu, paskaitomis. Ji pakėlė, paskui nuleido rankas. Turėjau gauti diplomą, paskui dar vieną, paskui grįžti į namus, kuriuose būdavau viena.
Nežinojau, kad buvai tokia nelaiminga, sušnabždėjo Regana.
Jaučiausi nelaiminga visą gyvenimą. Rebeka užsimerkė. Tai skamba labai liūdnai. Ir tikriausiai nėra teisinga. Juk turiu galybę pranašumų išsilavinimą, pinigų, pagarbą, įvairių progų. Tačiau pranašumai gali įvilioti į spąstus taip pat, kaip ir jų stoka, kaip kliūtys. Atrodo, neturėčiau dėl tokių smulkmenų skųstis, bet skundžiuosi. Dabar pagaliau ką nors su tuo nuveiksiu. Savotiškai triumfuodama ji giliai ir godžiai įkvėpė. Darysiu tai, ko niekas iš manęs nesitiki, kas leis mano suplėkusioms, tradicinių elgesio normų besilaikančioms kolegėms mane apkalbėti. Darysiu tai, kas mane žavi.
Pritariu tam. Susirūpinusi Regana atidarė bufetą ieškodama puodelių. Šaunu, kad nutarei paskirti laiko sau ir domiesi tuo, ką dauguma žmonių laiko neįprastais reiškiniais.
Rebeka paėmė kavą.
Ką nori pasakyti?
Šeinas negali būti pramoga. Jis mieliausias iš mano pažįstamų vyrų, bet gali tave labai įskaudinti.
Gurkšnodama Rebeka mąstė apie tai.
Yra tokia tikimybė. Bet netgi tai būtų patirtis. Niekada nesu buvusi tokia artima vyrui, kad galėčiau likti įskaudinta.
Ji priėjo prie lango ir pažvelgė. Matė Šeiną traktoriumi važinėjantį po lauką, kaip ir įsivaizdavo. Paskui prisiminė, kad tai ne traktorius. Šieno ritinių vyniotuvas. Šeinas ruošia šieną.
Man patinka į jį žiūrėti, sušnabždėjo ji.
Nė vienas iš Makeidų nekenkia akims, pakomentavo Regana priėjusi prie lango. Bet jie visi kenkia širdžiai. Ji uždėjo ranką Rebekai ant peties. Tiesiog būk atsargi.
Tačiau Rebekai atrodė, kad ji ir taip per ilgai saugojosi.
Ji net virti nemoka. Šeinui dar nebuvo tekę sutikti tokios moters, kuri ant viryklės sugebėtų tik pasišildyti konservuotą sriubą. Rebekai netgi sriubos šildymas prilygo didžiuliam projektui.
Jis neprieštaravo, kad ji sukiotųsi jo namuose. Bent taip tikino save. Jam patiko jos draugija, be to, neabejojo, jog galiausiai įsivilios ją į lovą. Tačiau nepatiko priežastys, dėl kurių ji čia atsirado.
Visur buvo pilna aparatūros virtuvėje, svetainėje, svečių miegamajame. Jis negalėjo vaikščioti po savo namus nestebimas kameros.
Trikdė tai, kad tokia protinga moteris tikisi nufilmuoti vaiduoklius.
Tačiau buvo ir šiokių tokių jos buvimo čia pranašumų. Jam paruošus valgyti, ji džiaugsmingai sutvarkydavo virtuvę. Nebuvo blogai ir parėjus iš laukų ar tvartų rasti ją prie virtuvės stalo užrašinėjančią kažką savo nešiojamajame kompiuteryje.
Rebeka sakė, kad jaukiausiai jaučiasi virtuvėje, todėl daugiausiai laiko čia ir praleisdavo, nors ir negalėjo atskirti troškintuvo nuo prikaistuvio.
Šeinas šiaip taip išgyveno pirmąją naktį, nors teko ilgai vartytis lovoje nuo šono ant šono žinant, kad Rebeka yra čia pat, apačioje. Kitą rytą akys buvo lyg smėlio pripiltos, o jis pats irzlus. Bet nuotaika pasitaisė, kol pamelžė karves ir ėmėsi ruošti pusryčius.
Ji atėjo pusryčiauti su juo. Nors valgė labai nedaug, jo nuomone, to vos galėjo užtekti gyvybei palaikyti, bet gėrė kavos, pasidalijo su juo rytiniu laikraščiu, klausinėjo įvairių dalykų. Dieve, tos moters galva tiesiog knibždėjo klausimų.
Vis tiek buvo malonu pusryčiauti ne vienam. O su tuo, kas gerai atrodo, skaniai kvepia ir turi ką pasakyti. Bėda ta, kad net išėjęs dirbti, jis nesiliovė galvojęs, kaip ji atrodė, kaip kvepėjo ir ką sakė.
Negalėjo prisiminti moters, kuri būtų taip ilgai ir taip stipriai įsikūrusi jo mintyse. Tai jau galėjo sukelti rūpesčių vyrui, jeigu tik jis sau tai leistų.
Šeinui Makeidui nepatiko nerimauti. Be to, nebuvo pripratęs tiek galvoti apie moterį, kuri neskiria jam tiek pat dėmesio, kiek jis jai.
Reikia visa tai tinkamai suderinti, pasakė sau. Dabar ji jo viešnia, o vyras negali pasinaudoti viešnia. Vadinasi, kad galėtų ja pasinaudoti, ją reikia kuo greičiau iš čia iškrapštyti.
Jeigu tik jis per daug negalvos, kaip gražiai Rebeka atrodo, kai barškina kompiuterio klaviatūrą, kaip atrodo tie maži apskriti akinukai jai ant nosies ir įdėmios tamsios akys už jų, jos ilgos, siauros, per čiurną sukryžiuotos pėdos, jam neteks kentėti.
Bet, po galais, o kaip jis gali negalvoti?
Kai Šeinas trinktelėjo puodą trečią kartą, Rebeka pažvelgė į jį pro akinių viršų.
Šeinai, tu neprivalai man ruošti maisto.
Betgi pati neišsivirsi.
Galiu paskambinti telefonu ir ką nors užsakyti į namus.
Jis pažvelgė į ją tuščiu žvilgsniu.
Tu ne Niujorke, mieloji. Čia niekas nevežioja maisto.
A... Ji atsiduso ir nusiėmė akinius. Nuo Šeino sklido įtampa. Jis visuomet ką nors skleidė. Buvo pats... gyviausias vyras, kokį tik jai kada nors teko sutikti.
O dabar Šeinas atrodė siaubingai įsitempęs. Gal turėjo rūpesčių su karvėmis. Ji priėjo prie jo ir užjaučiamai patrynė petį.
Matyt, diena buvo sunki. Tikriausiai labai pavargsti taip ilgai dirbdamas laukuose, o paskui dar turi pasirūpinti banda.
Būna lengviau, kai naktį gerai išsimiegi, paaiškino jis pro sukąstus dantis. Skaudantys raumenys dar labiau įsitempė nuo jos kaulėtų rankų.
Tu labai įsitempęs. Gal galėtum atsisėsti? Atidarysiu kokią konservų dėžutę, sutepsiu sumuštinių.
Nenoriu sumuštinių.
Bet tik tai moku padaryti.
Jis staiga atsisuko ir sugriebė ją.
Aš noriu tavęs.
Širdis įšoko į gerklę ir nervingai blaškėsi ten, kol ji pagaliau įstengė nuryti seiles.
Maniau, aiškiai dėl to susitarėme. Rebeka nežiopčiojo garsiai ir nedrebėjo. Jai lengviau buvo jo akyse matyti įniršį nei po juo slepiamą aistrą. Be to, susitarėme, kad santykiai bus dalykiški.
Prisimenu, ką susitarėme, Šeinas įsmeigė į ją audringas žalias akis, tačiau man tai nebūtinai turi patikti.
Ne, nebūtinai. O gal tu siunti, kad aš reaguoju į tave kitaip nei paprastai reaguoja moterys?
Mes čia kalbame ne apie visas moteris, o apie tave. Tave ir mane. Šią akimirką.
Kalbame apie seksą, tarė Rebeka ir spustelėjo jam ranką prieš atsitraukdama. Svarstau apie jį.
Ką? Jis būtų galėjęs ją pasmaugti. Svarstai apie seksą taip, kaip svarstytum, ar pietums valgyti vištieną, ar žuvį? Kaip gali būti tokia šaltakraujė.