Taip, meilute. Eidamas prie jos Šeinas įsikišo veržliaraktį į užpakalinę kišenę. Ji taip gražiai atrodo, pagalvojo, primerkusi auksaspalves akis nuo saulės, vilkinti beformį švarkelį. Jie godūs. Jei į gardą įkištoje rankoje nelaikysi maisto, nukąs pirštus. Šeinas nerūpestingai paėmė jos ranką ir apžiūrėjo plaštaką. Gražūs pirštai. Ilgi ir ploni.
O jūsų purvini. Pati nustebo pasakiusi tai ramiu balsu, neužsikirsdama.
Dirbau.
Matau, išlaisvindama ranką Rebeka sugebėjo draugiškai nusišypsoti, nenoriu trukdyti.
Netrukdote. Jis paglostė prie jų atbėgusius šunis. Reikėjo truputį pataisyti grėblį. Tik tiek.
Ji kilstelėjo antakius.
Jūs taip išsitepate taisydamas grėblį?
Jo skruostuose atsirado duobutės.
Ne apie paprastą grėblį kalbu, miestiete. Ar buvote viešbutyje?
Taip. Susipažinau su Kese. Ji man aprodė namą. Parveš atgal pas Reganą, kai norėsiu. Kadangi buvau kaimynystėje... Ji nutilo ir vėl pažvelgė į gardą. Nebuvau mačiusi kiaulių iš arti. Norėjau jas paliesti.
Šeriuotos, pasakė jis, lyg kietas šepetukas. Nelabai malonios liesti. O šiaip nuolat alkanos.
Ak. Rebeka vis dar norėjo paliesti kokią kiaulę, bet baiminosi ir dėl pirštų, todėl tik atsigręžė ir atidžiai apžvelgė fermą. Jūsų ūkis gerai atrodo. O kodėl ten nieko nepasodinote?
Žemei reikia leisti retkarčiais vieną sezoną pailsėti. Šeinas pažvelgė į pūdymą prie miško. Turbūt nenorite išgirsti paskaitos apie sėjomainą, tiesa?
Gal ir norėčiau, šyptelėjo ji, bet ne šią akimirką.
Taigi... Jis padėjo ranką ant tvoros šalia jos plaštakos. Įprastinė flirtavimo gudrybė, pagalvojo Rebeka ir tarė sau, kad ji nenusileis iki to. O ko jūs norite?
Apsižvalgyti aplinkui, jeigu netrukdysiu.
Ji instinktyviai norėjo susikūprinti, pasitraukti į šalį, bet laikė smakrą pakėlusi ir žiūrėjo jam į akis.
Gražios moterys man niekada netrukdo. Šeinas nusijuosė nuo kaktos raištį, nusišluostė juo rankas ir įsikišo į kišenę. Eime.
Jai net nespėjus susivokti, jis paėmė ją už rankos. Ji įsiminė jo delną. Kietas, stiprus, šiurkštus, su nuospaudomis. Kai jie ėjo aplink pašiūrę, ji pastebėjo didelę, grėsmingai atrodančią žemės ūkio mašiną su baisiais dantimis.
Čia grėblys, pasakė jis švelniai.
Ką jūs jam darėte?
Taisiau.
Šeinas pasuko link tvarto. Žinojo, kad dauguma miestiečių nori pamatyti tvartą. Tačiau ji stabtelėjo, kai jie ėjo pro vištidę.
Jūs taip pat auginate vištas. Kiaušiniams?
Kiaušiniams, žinoma. Bet ir mėsai.
Jos veidas net pažaliavo.
Jūs valgote savo viščiukus?
Mieloji, aš bent žinau, ką valgau. Kodėl turėčiau pirkti vištienos paketus parduotuvėje?
Ji suniurnėjo ir per petį pažvelgė į kiaulių gardą. Perpratęs jos mintis Šeinas šyptelėjo.
Kiaušiniams, žinoma. Bet ir mėsai.
Jos veidas net pažaliavo.
Jūs valgote savo viščiukus?
Mieloji, aš bent žinau, ką valgau. Kodėl turėčiau pirkti vištienos paketus parduotuvėje?
Ji suniurnėjo ir per petį pažvelgė į kiaulių gardą. Perpratęs jos mintis Šeinas šyptelėjo.
Gal norite pasilikti pietų?
Ne, ačiū, ištarė ji silpnu balsu.
Šeinas negalėjo susilaikyti.
Ar kada nors dalyvavote kiaulės skerstuvėse? Tai labai svarbus renginys. Visuomeninis. Mes tokį organizuojame kartą per metus. Tada renkame lėšas gaisrinei. Būna kiaulės skerstuvės, o paskui pusryčiai, galima prisivalgyti blynų kiek telpa.
Rebeka prispaudė delną prie sublogavusio skrandžio.
Jūs išsigalvojate.
Ne. Jūs nežinote tikro dešros skonio...
Ketinu tapti vegetare, skubiai nutraukė ji, bet paskui susiėmė. Gražiai papasakojote, fermeri.
Negalėjau atsispirti. Teigiamai įvertinęs tokį greitą atsigavimą Šeinas spustelėjo jai ranką. Jūsų akys išduoda, kad skaičiuojate kiekvieną žvygtelėjimą ir kudakavimą, rūšiuojate juos, kad paskui būtų iš ko rašyti straipsnį apie vidutinišką amerikietišką fermą.
Gal ir taip. Ji prisidengė ranka akis, norėdama patyrinėti jo veidą. Šis vyras atrodė išties nuostabiai. Detalės man įdomios. Kai turi pakankamai medžiagos, gali parašyti straipsnį. Geras straipsnis prilygsta gerai nuotraukai.
Man atrodo, kad tas, kas domisi detalėmis, straipsniais ir geromis nuotraukomis, neišvarys vaiduoklių.
Jeigu mokslininkai nebūtų domėjęsi nežinomais dalykais, jūs vis dar dirbtumėte žemę akmeniniu kauptuku ir aukotumėte aukas Saulės dievui.
Su šiais žodžiais ji įėjo į tvartą. Jame buvo gardai nuožulniomis betoninėmis grindimis. Nosį kuteno šieno kvapas ir dulkės. Šviesa čia buvo blankesnė, o gyvulių kvapas stipresnis.
Rebeka nuėjo prie gardo ir suspiegė, kai virš vartelių staiga pasirodė mūkianti karvės galva.
Ji serga, paaiškino Šeinas, išmintingai kosuliu pridengdamas kikenimą. Teko atskirti nuo visos bandos.
Rebekos širdis vėl pradėjo plakti normaliu ritmu.
Ak. Ji tokia didžiulė.
Iš tiesų, viena iš mažesnių. Galite paglostyti jai galvą.
Jis suėmė Rebekos ranką ir priglaudė prie karvės galvos. Rebekai teko nuspręsti, kas šiurkštesnis Šeino delnas ar karvės galva.
Ar ji pasveiks?
Taip, sveiksta.
Jūs pats gydote gyvulius? Jums nereikia veterinaro pagalbos?
Tik ne dėl kiekvienos smulkmenos. Jam patiko laikyti Rebekos ranką savojoje. Jausti, kaip ji įsitempia, o paskui lėtai atsipalaiduoja. Kaip pirštais glosto abejingą karvę. Juk jūs taip pat nebėgate pas gydytoją dėl slogos, tiesa?
Žinoma, ne. Rebeka nusišypsojo ir atsigręžė. Bet kažin ar gaunate antibiotikų karvei artimiausioje vaistinėje.
Pašarų parduotuvėje galima gauti beveik viską, ko reikia.
Tačiau šią akimirką Šeiną labiausiai erzino tai, kaip ji žiūri į jį. Šaltai, objektyviai. Rebeka metė iššūkį, kuriam jis negalėjo atsispirti. Jis sąmoningai įsispoksojo jai į burną.
Ką jūs darote su visais tais diplomais, kuriuos minėjo Regana?
Renku, ji stengėsi kalbėti nerūpestingu tonu. Ir kraunu lyg plytas vieną ant kito.
Kodėl?
Todėl, kad žinios yra jėga. Prisiminusi, kad jo seksualumas ją erzina, Rebeka rado jėgų žengtelėti į šalį. Žinote, mane domina ir pati ferma, tikiuosi, kai turėsite daugiau laiko, parodysite dar daugiau. Bet dabar labiausiai norėčiau apžiūrėti namą ir virtuvę, kurioje mirė tas jaunas kareivis.
Seniai iššluostėme jo kraują.
Malonu girdėti. Rebeka kilstelėjo galvą. Ar jūs dėl ko nors nerimaujate?
Taip, jis tikrai nerimavo. Ir tam buvo keletas priežasčių. Pirmiausia ji vaikė jį lyg kokią musę.
Padėsiu jums, nes to paprašė Regana. Bet man nelabai patinka, kad šniukštinėsite po namus ieškodama vaiduoklių.
O jūs nebijote to, ką galiu rasti?
Aš nieko nebijau. Rebeka neabejotinai palietė nuogą nervą. Tiesiog man tai nepatinka.
Jei pakviesite užeiti į vidų, pasiūlysite šalto gėrimo, galbūt mudu surasime kokį nors kompromisą?
Sunku buvo ginčytis su jos argumentais. Taigi jis vėl paėmė ją už rankos, daugiau iš įpročio, o ne flirtuodamas. Tačiau kai jie priėjo prie užpakalinių durų, nutarė kiek paflirtuoti. Ji velniškai skaniai kvepėjo, visai ne kaip mokslininkė.
Pagalvojo, kad niekada nėra bučiavęs mokslininkės, išskyrus Besę Trulein, burnos higienistę. Numanė, jog Rebekos, nors ji atrodo šalta ir sarkastiška, lūpos visai skanios.
Turiu šaltos arbatos, pasiūlė jis.
Puiku.
Tik tiek ji ir tepasakė, dairydamasi tamsiomis, smalsiomis akimis.
Kažkas. Ji neabejojo, kad čia esama kažko neapčiuopiamo, galbūt užgožto tos viską nustelbiančios vyriškos Šeino auros. Ji viską aptemdo, pagalvojo suirzusi. Tikrai aptemdo protą.
Rebeka jautė kažką neįprasta žvelgdama į švariai nuplautas plyteles, akinamai blizgančius bufetus ir žvilgančius buitinius prietaisus.
Didelėje jaukioje virtuvėje stovėjo ne viena spintelė su stiklinėmis durelėmis, pro kurias buvo matyti kasdieniniai indai. Kaip tik taip Rebeka įsivaizdavo šeimos virtuvę. Joje stovėjo didelis medinis stalas, prie kurio, aišku, netenka stumdytis alkūnėmis, ir tvirtos kėdės su nendrinėmis sėdynėmis. Ant stalo vis dar gulėjo rytinis laikraštis, kurį gerdamas rytinę kavą turbūt skaitė Šeinas.
Ant palangės rikiavosi nedideli vazonai su žaliuojančiais augalais. Ji atpažino augalus ir iš kvapo. Rozmarinai, bazilikai, čiobreliai. Vyras savo virtuvėje augina prieskonines žoleles? Būtų dėl to nusišypsojusi, bet jai labiau rūpėjo paslapties šleifas, tvyrantis šioje patalpoje.
Šeinas, laikydamas dvi stiklines su auksaspalve arbata, susiraukęs žiūrėjo į ją. Jos akių žvilgsnis buvo aštrus ir budrus, lyg elnės. Pečiai po didoku švarku kieti lyg lentos. Jis nervinosi, kad Rebeka apžiūrinėja jo daiktus ir mato tai, ko jis pats nepastebi.
Ar niekada nesate mačiusi virtuvės?
Ji atsigręžė šaltai šypsodamasi. Knietėjo pabūti čia vienai. Galbūt tuomet pavyktų prasismelkti pro tą nematomą užtvarą.
Gal mano žodžiai nuskambės kaip diskriminuojantys vyrus, bet tikrai nesitikėjau, kad virtuvė atrodys tokia švari ir tvarkinga. Įsivaizdavau džiaugsmingai gyvenantį viengungį, kuris kartkartėmis linksmina moteris ir kortų draugus.
Šį kartą antakius kilstelėjo Šeinas.
Paprastai nelinksminu vienų ir kitų tuo pačiu metu. Jis padavė jai stiklinę. Motina griežtai reikalavo palaikyti tvarką virtuvėje. Čia valgoma ir verdama. Todėl turi būti švaru kaip pieninėje.
Pieninė. Jai tai nuskambėjo nuostabiai. Kitą kartą norėčiau ją pamatyti.
Ateikite šeštą ryto, tai pamatysite, kaip veikia pieninė. Ar nenorėtumėte nusivilkti švarko? Šilta.
Be to, jam norėjosi pamatyti, kas po švarku.
Man ne per karšta. Ji nuėjo prie lango, žvelgiančio į kiemą. Nuostabus vaizdas. Nesvarbu, per kurį langą pažiūrėsi. Ar tai jums nebedaro įspūdžio? Prie tokių vaizdų priprantama?
Ne. Tiesiog imama žiūrėti kaip į nuosavybę. Jis pirštu perbraukė jai sprandą. Rebeka suakmenėjo. Jūsų gražūs plaukai, Rebeka. Bent jau tai, kas iš jų likę. Kai jie taip nukirpti, matyti kaklas. Jis gražus. Ilgas, baltas ir lygus.
Ji mintyse pakartojo dalį cheminių elementų periodinės lentelės, kad atsisukusi į jį atrodytų rami. Galvodama apie savo elgesį greičiau kaip apie gynybą nei iššūkį, ji kilstelėjo antakius, o lūpas iškreipė linksma šypsena.
Ar jūs merginate mane, fermeri?
Prakeikimas, jis iš tikrųjų norėjo jos, ypač kai ji kalbėdavo tokiu šauniu ir pasitikinčiu balsu.
Tiesiog esu smalsus. Jis padėjo stiklinę ant bufeto jai už nugaros, paskui paėmė jos stiklinę ir pastatė šalia. Tada įgudusiu judesiu ją apkabino. Ar jūs ne smalsi?
Mokslininkai smalsūs iš prigimties.
Jis jautė nuo jos sklindantį gaivų muilo ir lengvą citrusų aromatą.
Gal padarome eksperimentą?
Ji pasistengė išlikti rami, nemikčioti ir nė akimirkai neleisti jam pasijusti pranašesniam.