Per dvi pėdas. Nė kiek nesumišęs Šeinas šyptelėjo broliui. Pamaniau, norėsi, kad kas nuvalytų kelią.
Ar panašu, jog noriu būti išgelbėtas? Supykęs Reifas nužingsniavo į svetainę ir nuleido Reganą ant minkštasuolio. Pasėdėk čia.
Reifai! Ji bergždžiai bandė marškiniais prisidengti kojas. O varge!
Nejudėk, pakartojo Reifas ir patraukė atgal į vestibiulį.
Ar aš užuodžiu kavą? draugiškai pasiteiravo Šeinas. Ir man praverstų šlakelis.
Pasakyk nors vieną priežastį, kodėl neturėčiau nusukti tau sprando?
Šeinas nusimovė pirštines, papūtė sustirusius pirštus.
Nes atvažiavau čionai per klaikią pūgą tavęs gelbėti. Jis palinko į priekį, bet nieko svetainėje nepamatė. Jos kojos tikrai gražios.
Kur nori numirti?
Aš tik pasakiau savo nuomonę. Šeinas plačiai nusišypsojo ir skruostuose pasirodė Makeidų duobutės. Ei, o iš kur galėjau žinoti? Maniau, kad užstrigai čia vienas be transporto. Kai pamačiau jos automobilį, pagalvojau, gal jai reikia, kad kas nors pavežtų iki miesto. Jis vėl viltingai žingtelėjo į priekį. Gal turėčiau jos paklausti?
Dar vienas žingsnis, ir iki pavasario niekas nesuras tavo kūno.
Jei tave įveiksiu, ar galėsiu pasilikti ją sau? Reifui suurzgus, Šeinas pratrūko juoktis. Tik netrenk. Aš sušalęs, galiu sudužti.
Reifas murmėdamas čiupo Šeiną už apykaklės ir nusitempė koridoriumi.
Žiūrėk tiesiai į priekį, Makeidai. Virtuvėje surado termosą, įpylė į jį kavos. O dabar dink iš čia.
Jau einu. Šeinas atsigėrė tiesiai iš termoso. Vėjas pučia kiaurai. Mėgaudamasis užliejusia šiluma jis dar kartą gurkštelėjo. Paklausyk, nesiruošiau taip įsibrauti į tavo meilės lizdelį, prabilo jis, bet nutilo, nuleido termosą ir pasižiūrėjo įpykusiam Reifui į akis. Ei, o tu juk rimtai nusiteikęs!
Rūpinkis savo prakeiktais reikalais.
Šeinas švilptelėjo, užsuko termoso dangtelį.
Tu visada ir buvai mano reikalas. Regana tikra dama. Aš kalbu rimtai.
Na ir kas?
Nieko. Truputį susigėdęs Šeinas perkėlė svorį ant kitos kojos. Man ji patinka, visada patiko. Pagalvojau... Supratęs, kad ne taip pradėjo kalbą, vėl išsitraukė pirštines ir ėmė švilpauti linksmą melodiją.
Ką pagalvojai?
Susimąstęs Šeinas persibraukė dantis liežuviu. Tikrai norėjo juos visus išsaugoti.
Pats atspėk, ką aš galvoju. Po perkūnais, tik pažiūrėk į ją. Vyras visko gali prisigalvoti. Jis vikriai išsisuko nuo Reifo smūgio. Aš tik galvojau. Nesimušiu su tavimi tik dėl savo minčių. Ir pasiduodamas iškėlė į viršų abi rankas. Sakau, kad tai puiku. Tu laimėjai aukso puodą.
Pyktis atslūgo. Reifas paėmė kavinuką.
Mes kartu miegame. Tik tiek.
Turi nuo ko nors pradėti.
Ji kitokia, Šeinai. Pačiam tai pripažinti buvo sunku, tačiau su broliu šnekėtis daug paprasčiau. Dar visko neišsiaiškinau, bet ji kitokia. Ir man ji rūpi.
Visi kada nors suklumpa. Šeinas pliaukštelėjo delnu per nuogą Reifo petį. Net ir tu.
Aš nieko nesakiau apie suklupimą, sumurmėjo Reifas. Jis žinojo, ką tai iš tikrųjų reiškia. Pamilti. Įsimylėti.
Visi kada nors suklumpa. Šeinas pliaukštelėjo delnu per nuogą Reifo petį. Net ir tu.
Aš nieko nesakiau apie suklupimą, sumurmėjo Reifas. Jis žinojo, ką tai iš tikrųjų reiškia. Pamilti. Įsimylėti.
Tau ir nereikia sakyti. Paklausyk, aš nuvalysiu keliuką, jei vis dėlto prireiktų. Turite čia maisto?
Taip, pakankamai.
Tada einu. Iki ryto pūga turėtų nusilpti. Privalau apkuopti gyvulius, taigi jei ko prireiks, pirmiau skambink Devinui. Galiu būti išėjęs.
Ačiū. Šeinai! Jis nužvelgė brolį. Jei išeidamas nors žvilgtelėsi į svetainę, turėsiu tave užmušti.
Kojas spėjau neblogai apžiūrėti. Linksmai švilpaudamas Šeinas nužingsniavo vestibiuliu. Pasimatysime, Regana! Nors ir buvo sunku, stengėsi žiūrėti tiesiai į duris.
Vos išgirdusi, kaip užsitrenkė durys, Regana priglaudė veidą prie sulenktų kelių. Įžengęs į svetainę Reifas apstulbo pamatęs ją susigūžusią, virpančiais pečiais.
Paklausyk, mieloji, aš atsiprašau. Turėjau užrakinti tas prakeiktas duris. Jis švelniai paplekšnojo jai per petį ir atsisėdo šalia. Šeinas neketino elgtis kaip idiotas. Jis toks jau gimė. Jis nenorėjo nieko blogo, nenusimink.
Ji kažką dusliai sumurmėjo, o kai pakėlė galvą, veidas buvo šlapias nuo ašarų. Staiga pratrūko juoktis lyg iššovęs putojantis vynas.
Ar gali įsivaizduoti, kaip mes visi trys atrodėme tame koridoriuje? Ji prispaudė delną prie burnos ir susiūbavo. Mes abu pusiau nuogi, o Šeinas įvirto vidun kaip sniego žmogus.
Tau tai juokinga?
Juokingiau ir būti negali! Netekusi jėgų iš juoko ji atsirėmė į Reifą. Broliai Makeidai. O varge, į ką aš įsivėliau?
Patenkintas Reifas pasisodino ją ant kelių.
Atiduok man marškinius, mieloji, ir aš tau parodysiu, į ką įsivėlei.
7
Regana jaukiai snaudė miegmaišyje šalia židinio. Liepsna mirgėjo, malkos spragsėjo ir skleidė šilumą ant jos veido ir atmestos rankos. Ji atsiduso panirusi į sapną ir atsisuko į mylimąjį.
Sapnai buvo beveik tokie pat erotiniai kaip ir kelių pastarųjų valandų tikrovė, tokie ryškūs, kad jausmai ir troškimai vėlai prabudo. Ištiesusi ranką ir pajutusi, jog guli viena, Regana vėl atsiduso, tik šį kartą iš nusivylimo.
Ugnis gyvybingai liepsnojo, vadinasi, Reifas pakurstė ją prieš išeidamas. Kambaryje buvo taip tylu, kad ji girdėjo ant židinio atbrailos tiksintį laikrodį. Į akis krito nakties šėlsmo įrodymai paskubom ant grindų numesti drabužiai, batai ir suplėšytos nėriniuotos kelnaitės. Pasirąžiusi ji taip pat pajuto įrodymus šiltą aistros švytėjimą.
Troško, kad jis būtų šalia ir pakurstytų jos geismą, kaip pakurstė židinį. Vis dėlto su nuostaba turėjo pripažinti: ji ką tik šoko begalinį, nenumaldomą aistros šokį. Niekada anksčiau nebuvo to patyrusi, pagalvojo ji atsisėdusi ir mankštindama sustingusius skaudamus raumenis. Intymūs santykiai niekada nebuvo jos prioritetų sąrašo pradžioje. Kažin ar Reifas nustebtų sužinojęs, kad iki šios nakties ji laikė save neryžtinga, netgi drovia šioje srityje. Nusižiovavusi Regana pasiėmė megztuką ir užsimovė per galvą. Žinant jo būdą jis tik dar labiau pasipūstų.
Gaila, kad ji negalėjo pateisinti savo laukinės reakcijos ilgai trukusiu susilaikymu nuo intymių santykių. Atrodė, kad jos libido, vos Reifui palietus, užsiliepsnojo lyg sausa malka. Vis dėlto manyti, kad susilaikymas pagrindinė jos nevaldomos reakcijos priežastis, būtų nesąžininga.
Atsidūręs jos kelyje Reifas ją neatpažįstamai pakeitė. Akivaizdu, kad nuo šiol visai kitaip galvos apie jaukius vakarus prie židinio. Abejojo, ar apskritai galės į viską žiūrėti taip kaip anksčiau, dabar, kai žino, ką sugeba būdama su... tinkamu vyru.
Argi įmanoma gyventi kaip anksčiau, kartą susidūrus su Reifu Makeidu? Kada nors teks. Tačiau dabar ji troško tik vieno susirasti jį. Apsimovusi kojines Regana pradėjo vaikščioti po namą. Reifas galėjo būti bet kur ir ji šypsodamasi galvojo, kaip atitrauks jį nuo darbų.
Sužvarbusi nuo nešildomų grindų Regana pradėjo trintis rankas, kad sušiltų. Vis dėlto smalsumas privertė nepaisyti šio nepatogumo.
Pirmo aukšto kambarius anksčiau buvo apžiūrėjusi tik du kartus. Pirmą sykį, kai vaikščiojo po namą žymėdamasi kambarių matmenis ir kilusias mintis. Antrą sykį darkart viską pasitikslino. Dabar čia nebuvo darbininkų, nebekaukšėjo plaktukai.
Vis dar svajodama ji įžengė į kambarį už svetainės. Čia bus biblioteka žvilgančios lentynos, pilnos knygų, pagalvėlėmis apdėti krėslai, masinantys svečius susiraityti juose ir skaityti. Stalas stovės ten, Šeratono, jei tik tokį ras, su brendžio grafinu, gėlėmis vazoje ir sena alavine rašaline. Ir dar, žinoma, bibliotekos kopetėlės; aiškiai įsivaizdavo jas, matė netgi medžio rieves. O prie plačių kėdžių, pastatytų šalia spragsinčio židinio, reikės dailių pakojų. Skaitymo staliuką su lenktine koja pastatys tolimajame kampe. Ant jo paguldys atverstą didelę seną Bibliją su paauksuotais puslapių kraštais.
Abigalė Obrajan ištekėjo už Čarlzo Ričardo Barlou 1856 m. balandžio 10 d.
Katerina Anė Barlou gimė 1857 m. birželio 5 d.
Čarlzas Ričardas Barlou jaunesnysis gimė 1859 m. lapkričio 22 d.
Robertas Maiklas Barlou gimė 1861 m. vasario 9 d.
Abigalė Barlou mirė 1864 m. rugsėjo 18 d.
Reganą nukrėtė šiurpas, ji susvyravo. Kai pamažu atsikvošėjo nuo sukrėtimo, pamatė, kad stovi rankomis stipriai apglėbusi save, saugodamasi nuo netikėto geliančio šalčio. Širdis pašėlusiai plakė, o vizija priešais akis pamažu nyko.
Iš kur tai sužinojau? svarstė ji drebančia ranka braukdama per veidą. Iš kur atsirado tie vardai ir datos? Tikriausiai kažkur perskaitė, bandė nuraminti save, tačiau ir vėl suvirpėjo. Juk tiek daug tyrinėjo, žinoma perskaitė. Lėtai atbula išėjo iš kambario ir sustojo koridoriuje atgauti kvapo.
Aišku, ji žinojo, kad Barlou šeima turėjo tris vaikus. Juk skaitė. Ten tikriausiai buvo surašytos ir datos tiesiog jas kažkaip įsiminė. Niekada nepripažins, nė akimirkai, kad matė tuos vardus ir datas kruopščiai surašytus atverstame baltame Biblijos lape.
Regana užlipo laiptais į viršų.
Šį kartą jis buvo palikęs duris praviras. Pasiekusi laiptų aikštelę išgirdo mentės brūžavimą į sieną. Su palengvėjimu atsikvėpusi Regana perėjo koridorių.
Iš karto sušilo bežiūrėdama į jį.
Gal reikia pagalbos?
Jis žvilgtelėjo per petį, pamatė ją stovinčią tarpduryje su megztuku ir kelnėmis.
Tik ne su tokia apranga. Ketinau baigti lipdyti sienos plokštes, maniau, kad tu norėsi ilgiau pamiegoti.
Regana atsirėmė į durų staktą ir stebėjo jį dirbantį.
Kodėl kai kurie vyrai atrodo tokie seksualūs dirbdami fizinį darbą?
Kai kurioms moterims patinka žiūrėti į prakaitą liejančius vyrukus.
Man, matyt, patinka. Susimąsčiusi ji stebėjo, kaip jis juda, kaip slysta mentė, kaip pasukamas riešas. Žinai, tu dirbi geriau nei vyrukas, kurį pasamdžiau suremontuoti mano butą virš parduotuvės. Labai švariai.
Nemėgstu dirbti su sienos plokštėmis.
Tai kodėl tai darai?
Tiesiog patinka matyti rezultatą. Be to, esu greitesnis nei mano pasamdyta brigada.
Kur išmokai?
Kur išmokai?
Ūkyje nuolat tekdavo ką nors remontuoti. Jis pasukiojo nuo darbo sustingusį kaklą, šis sutraškėjo. Išvažiavęs dirbau įvairiausius darbus.
O paskui įkūrei savo įmonę.
Nemėgstu dirbti kam nors kitam.
Ir aš nemėgstu. Ji žiūrėjo, kaip jis valo įrankius. O kur važiavai? Kai išvykai iš miesto.
Į pietus. Reifas pasilenkė nubraukti glaisto likučių į kibirą. Susirasdavau įvairių darbelių šen bei ten. Supratau, kad man geriau sekasi mojuoti plaktuku nei arti laukus. Iš įpročio įkišo ranką į marškinių kišenę ir pamatė, kad ji tuščia. Nusikeikė. Mečiau rūkyti.
Gerai padarei.
Mane tai veda iš proto. Norėdamas kuo nors užsiimti, priėjo patikrinti vakar užglaistytos siūlės.