Jis paguldė ją priešais židinį. Išsitiesęs šalia ir pasirėmęs ant alkūnės perbraukė piršto galiuku jai per veidą. Kažkas užsidegė joje, lėtai apėmė aistra ir užsiliepsnojo širdis.
Reifai...
Ššš...
Nutildydamas brūkštelėjo lūpomis jai per antakį. Regana nežinojo, ką būtų sakiusi, džiaugėsi, kad jis ją sustabdė. Užteko tik norėti. Turėjo palengvėti, kad jiems nereikia žodžių.
Reifas jau buvo užvaldęs jos burną, ji sušilo nuo jo lūpų ir liežuvio. Nors nekantriai virpėjo apimta geismo, viskas kažkaip sušvelnėjo. Ją apgaubė saldus ir netikėtas švelnumas. Regana tyliai atsiduso.
Reifas pajuto pasikeitimą joje, savyje. Nustebo. Kodėl jie vis skuba? Kodėl jis nesigardžiuoja ir neleidžia mėgautis juo pačiu, kai tiek daug jiems patiekta?
Jam patiko jos skonis, ramus, gundantis odos kvapas. Patiko ją liesti, braukti per švelnius linkius ir ilgas linijas. Patiko uosti kvapą, sklindantį nuo jos plaukų, drabužių ir pečių. Dabar iš lėto mėgavosi ilgais bučiniais, temdančiais sąmonę ir verčiančiais užmiršti, kad be šio kambario ir jųdviejų yra dar kas nors daugiau.
Jis atsargiai nutraukė jos megztinį, nuleido kelnes žemiau klubų. Bučiavo ją vėl, lietė lūpomis, kol jos kūnas nutirpo.
Leisk man. Apsvaigusi sumurmėjo Regana ir abu atsiklaupė ant kelių. Segdama jo marškinius žvelgė į jį padūmavusiomis akimis. Švelniai nutraukė juos ir uždėjusi rankas ant pečių prigludo prie Reifo.
Jie laikė vienas kitą glėbyje, lėtai ir ramiai skanavo vienas kitą ir glamonėjo rankomis. Regana nusišypsojo, kai jis pabučiavo jai petį, ir atsiduso pati prigludusi lūpomis prie jo kaklo.
Kai abu liko nuogi, jis pasiguldė Reganą ant savęs ir jos plaukai uždengė juos abu. Ji būtų galėjusi plūduriuoti ant šio trapaus pojūčių debesies amžinai, žiemos saulei įkypai metant šaltą šviesą pro langus, židinio liepsnai tyliai traškant, jusdama jo stiprų ir tvirtą kūną po savimi.
Jo glostančios, raminančios ir žadinančios rankos buvo tarsi netikėta dovana. Ji jautė tai kiekviena odos pora, kiekviena nervų galūne ir širdimi. Nebeliko šėlsmo, siautulingo dviejų kūnų susidūrimo, žūtbūtinio, tūžmingo noro susilieti. Dabar ji juto viską saulės spinduliuose mirguliuojančias dulkeles ant grindų, raminamai spragsinčias malkas židinyje, rožių kvapą ir vyrą.
Girdėjo, kaip jo širdis pradėjo plakti greičiau ir stipriau, kai ji lūpomis ėmė slysti jo krūtine. Juto, kaip susitraukia ir virpa raumenys po delnais, girdėjo savo pačios greitėjantį kvėpavimą.
Reifas vėl paguldė ją ant nugaros ir Regana suaimanavusi apsivijo jį rankomis. Laikas išsitęsė ir virpėjo erdvėje. Laikrodis ant židinio atbrailos skaičiavo sekundes, minutes. Bet juodu tarsi buvo kitame pasaulyje. Jis nesiliovė švelniai ją myluoti. Ji tyliai šnabždėjo jo vardą išsiriesdama, įsitempdama ir vėl atsipalaiduodama. Atsivėrė jam ir prisitraukė arčiau dejuodama, kai jis įslydo į ją. Reifas įsikniaubė veidu Reganai į plaukus. Ir abu pasijuto nugalėti švelnumo.
Jie nesikalbėjo apie tai. Ryte išsiskyrė nusiteikę elgtis įprastai. Tačiau viską prisiminė. Ir jaudinosi.
Reifas žiūrėjo, kaip ji išvažiuoja, saulei rytuose lėtai kylant iš už kalnų. Kai Regana nebegalėjo matyti, jis pasitrynė delno šonu krūtinę ties širdimi.
Ten kilo skausmas, kurio neįstengė numalšinti. Nujautė, kad skausmo priežastis Regana, ir kažkaip vos per kelias valandas nejučia įklimpo savo jausmuose.
O varge, jis jos jau ilgisi.
Reifas nusikeikė pagalvojęs apie tai, tada dar kartą nusikeikė ir lyg dresuotas šuo siektelėjo nesamų cigarečių. Abu dalykai tik įprotis, patikino save. Jei panorėtų, nusipirktų cigarečių ir prarūkytų visus plaučius. Taip pat galėtų bet kada susigrąžinti Reganą.
Seksas yra galingas saitas. Nenuostabu, kad ir jis pakliuvo į jo pinkles.
Nebūtinai tai turi išaugti į ką nors daugiau. Juk jie taip susitarė. Vyras gali jaustis sukrėstas daugiau nei trisdešimt valandų praleidęs su nuostabia moterimi!
Jis nenorėjo nieko daugiau. Taip pat ir ji. Reifui tiesiog buvo smagu ir malonu turėti supratingą meilužę. Moterį, kuri nesitiki, kad jis žais žaidimus, žarstys netikrus pažadus ir tars žodžius, kurie iš tikrųjų nieko nereiškia.
Susiraukęs Reifas čiupo kastuvą ir puolė kasti sniegą nuo tako. Saulė vis labiau šildė, o jis dirbo greitai, todėl net pučiant geliančiam šiauriui suprakaitavo. Ji tikriausiai eis tiesiai į dušą, pagalvojo mesdamas sunkų sniegą. Išsitrinks savo gražius elnės kailio spalvos plaukus. Staiga panoro pamatyti, kaip jie atrodo šlapi. Regana pasiraus spintoje ir susiras švarius madingus drabužius. Ne, pasitaisė jis. Regana niekada nesirausia. Ji išsirenka. Pasiims švelnių spalvų, tiesių linijų drabužius. Apsivilks vieną iš tų tvarkingų, darbui skirtų švarkelių su sege atlape.
Pasidažys veidą, bet neryškiai. Tik truputį parausvins skaistalais skruostus, brūkštelės šepetėliu ilgas blakstienas. Tada pasiims lūpų dažus ne raudonos, o rožinės spalvos, kuri paryškins putlias jos lūpas ir mažą apgamėlį šalia.
Nukasęs pusę tako Reifas sustojo, pasirėmė ant kastuvo ir susimąstė, ar jis pamažu nesikrausto iš proto. Juk iš tikrųjų galvoja apie jos makiažą! Koks, po velnių, jo reikalas, kaip ji pasidažys prieš nusileisdama atidaryti parduotuvės?
Regana įjungs virdulį arba ant lėtos ugnies virs sidrą, kol patalpa prakvips obuoliais ir prieskoniais. O tada praleis dieną visai negalvodama apie jį.
Reifas vėl puolė kasti sniegą, o šis krito į akis. Ką gi, ir pats turi daug darbo, todėl nėra kada galvoti apie ją.
Kai pagaliau prisikasė iki tako galo ir kantrybė buvo visiškai išsekusi, kelyje pasirodė šerifo Devino automobilis.
Ko nori, po perkūnais?! šūktelėjo Reifas. Negi neturi ko suimti?
Keista, kaip nedidelė pūga visus nuramina. Atsirėmęs į praviras duris Devinas linksmai stebėjo brolį. Pamačiau, kad Reganos automobilio nebėra, ir nusprendžiau, jog jau galiu užsukti.
Netrukus pasirodys darbininkai. Neturiu laiko plepalams.
Tai išvažiuoju su visomis spurgomis.
Reifas ranka persibraukė sužvarbusį veidą.
Kokių turi?
Su obuoliene ir ruduoju cukrumi.
Kai kurie dalykai yra šventi, o spurgos su obuoliene šaltą rytą atsiduria sąrašo viršuje.
Tai stovėsi dabar visą rytą ir kvailai šypsosiesi? Duok greičiau prakeiktą spurgą.
Devinas paslaugiai paėmė maišelį iš automobilio ir iš lėto priėjo.
Vakar net trys susilankstė automobilių buferius. Ne visi yra protingi ir pasilieka per pūgą namie.
Antietamas pasiutėlių miestas. Nieko nenušovei?
Pastaruoju metu neteko. Devinas išsiėmė spurgą ir perdavė maišelį Reifui. Bet nutraukiau muštynes.
Užeigoje?
Ne. Parduotuvėje. Milė Jider ir ponia Mec susikibo dėl paskutinės tualetinio popieriaus pakuotės.
Reifas šyptelėjo.
Žmonės šiek tiek sunerimsta dėl būtiniausių reikmenų, kai pranašaujama didelė pūga.
O taip. Ponia Mec žiebė Milei per galvą su bananų keke. Teko ilgokai Milę įtikinėti, kad nerašytų pareiškimo dėl užpuolimo.
Užpuolimas atogrąžų vaisiais. Būtų neblogai už tai gavusi. Reifas nusilaižė obuolienę nuo nykščio. Atvažiavai papasakoti apie naujausias Antietamo bylas ir kitas bėdas?
Tai tik priedas prie viso kito. Devinas sušveitė spurgą ir išsitraukė cigaretę. Plačiai ir nė kiek neapgailestaudamas išsišiepė, kai Reifas sudejavo. Prisidegė ją ir giliai įkvėpė. Girdėjau, kad metus rūkyti maistas tampa skanesnis.
Nieko panašaus, atrėžė Reifas. Tačiau kai kurie iš mūsų turi tvirtą valią. Pūsk čia, tu šunsnuki.
Išpūstas dūmas dar blogiau, tarė jam Devinas ir išpūtė tiesiai į Reifą. Atrodai prastai nusiteikęs, Reifai. Neramumai rojuje?
Reifas staiga užsinorėjo prikulti brolį su kastuvu ir atimti cigaretes. Bet priminė sau turįs susivaldyti ir parimo ant kastuvo.
Ar greitai Šeinas viską išpliurpė?
Galime paskaičiuoti. Devinas susimąstęs rūkė ir žiūrėjo į kraštovaizdį. Kadangi keliai vakar buvo užpustyti, Šeinas užtruko kokias septynias minutes, kol iš čia atvažiavo iki šerifo būstinės. Jis nukratė pelenus. Sakykime, septynias minutes ir dešimt sekundžių.
Vadinasi, atvažiavai pasidalyti savo išmintimi?
Ei, man tikrai prireikė išminties, kol įkalbėjau tas dvi sulaukėjusias moteriškes pasidalyti perpus šešis ritinėlius rausvo tualetinio popieriaus! Bet ne. Kaltai šypsodamasis Devinas paskutinį kartą patraukė cigaretę ir numetė šalin.
Reifas ilgesingai žiūrėjo, kaip cigaretė šnypšdama užgęsta sniege.
Makeidų šeimoje ne aš meilės romanų žinovas. Devinas suktai šyptelėjo ir vėl surimtėjo. Pamaniau, kad tau bus įdomu sužinoti apie Džo Doliną.
Jis uždarytas.
Kol kas. Girdėjau, kad bus apkaltintas dėl antro laipsnio užpuolimo. Jei paklausys advokato, sutiks gydytis nuo alkoholizmo. Atsipirks bauda, lygtiniu teistumu ir griežtu perspėjimu daugiau nemušti žmonos.
Po galais, koks gi čia sandėris?
Kalėjimai perpildyti. Dėl šeiminių nesutarimų paprastai nesodina už grotų. Jis sakys: Taip, aš tai padariau, atsiprašau. Netekau savitvardos, buvau girtas, praradau darbą. Labai blogai dėl to jaučiuosi. Teisėjas atsakys: Gydykis, sūnau, ir daugiau neprasiženk.
Reifas įdėmiai žiūrėjo į brolį. Po ramia išore pastebėjo pykčio ir nusivylimo ženklus.
Ir leisi, kad taip nutiktų?
Aš negaliu nuteisti. Devinas vos tramdėsi dėl bejėgiškumo. Nieko negaliu, nebent įkalbėčiau Kesę leisti man apriboti jo teises, kad negalėtų artintis prie jos ar vaikų.
O dabar jie apsistoję pas Reganą. Ji yra įpainiota į visa tai.
Ir man tai labai nepatinka. Tačiau turiu laikytis įstatymų.
O aš ne.
Devino žvilgsnis buvo visiškai ramus.
Taip, tu neprivalai. Bet jei kaip nors užkabinsi Doliną, tai jam išeis tik į naudą. Jis suklys, Reifai. Užteks vos vienos klaidos, ir aš jį vėl uždarysiu į vienutę. O kol taip nutiks... Nežinau, kokie jūsų su Regana santykiai, bet jei apsistotum pas ją, būtų daug paprasčiau ir veiksmingiau nei nustatyti kokius nors apribojimus.
Nori, jog pasiprašyčiau Reganos priimamas?
Ten taip pat yra ir Kesė su vaikais.
Mintis pasirodė stebėtinai patraukli. Prabusti ryte šalia jos, dalytis pirmu puodeliu kavos.
Nori, jog pasiprašyčiau Reganos priimamas?
Ten taip pat yra ir Kesė su vaikais.
Mintis pasirodė stebėtinai patraukli. Prabusti ryte šalia jos, dalytis pirmu puodeliu kavos.
Nori mane skirti savo pavaduotoju, Devai?
Jokiu būdu.
Gaila. Ką gi, pasikalbėsiu su Regana ir pranešiu tau.
3 Anglų poetas romantikas.
8
Jokiu būdu! Regana tvirtai įsirėmė kojomis į žemę ir susikryžiavo rankas ant krūtinės. Nemiegosi mano lovoje, kai kitame kambaryje gyvena du vaikai.