Kesės virtinukai su vištiena. Turėjau ją beveik surišti, kad nepasiimtų vaikų ir neišeitų. Vis dėlto pasiekėme kompromisą ir leidau jai gaminti. Eime, Ema. Nunešime sausainius į virtuvę.
Viena ranka įsikibusi Reganai į kelnes, Ema eidama vis žvilgčiojo per petį į Reifą. Pagalvojo, kad jis didelis, tačiau akys nepiktos. Jau mokėjo pažinti žmogų iš akių. Be to, jis buvo panašus į šerifą, kuris kartais paimdavo ją ant rankų ir duodavo citrininių ledinukų.
Vis dėlto Ema labai įdėmiai pasižiūrėjo į mamą, kad suprastų, kaip ji reaguoja į šį vyrą.
Kesė stovėjo prie viryklės.
Sveikas, Reifai, tarė ji ir nusišypsojo.
Jis priėjo prie jos, lengvai pabučiavo į sumuštą skruostą.
Kaip sekasi?
Gerai. Viskas gerai. Ji uždėjo ranką ant peties šalia stovinčiam berniukui. Konorai, prisimeni poną Makeidą?
Džiaugiuosi ir vėl su tavimi susitikęs, Konorai. Reifas ištiesė ranką. Berniukas šviesiais plaukais ir dulsvai melsvomis akimis droviai ją paspaudė. Tu trečioje ar ketvirtoje klasėje?
Trečioje, pone.
Reifas kilstelėjo antakį ir padavė Reganai butelį vyno. Vadinasi, jis aštuonerių, o kalba taip tyliai lyg senas kunigas.
Ar ponia Vit vis dar mokytojauja?
Taip, pone.
Mes ją vadindavome ponia Bukuole. Kai berniukas išpūtė akis, Reifas ištraukė morką iš šalia stovinčio salotų dubens. Tikriausiai ir jūs ją taip vadinate.
Taip, pone, sumurmėjo Konoras, slapta žvilgtelėjęs į mamą. Kartais. Su visa drąsa, kurią kaupė nuo tada, kai sužinojo, kad į svečius ateis Reifas Makeidas, vaikas paklausė: Jūs nusipirkote Barlou namą?
Taip.
Bet jame vaidenasi.
Reifas atsikando morkos ir šyptelėjo.
Tikrai taip.
Žinau apie mūšį ir visa kita, greitai išbėrė Konoras. Tai buvo pati kruviniausia pilietinio karo diena ir niekas iš tiesų mūšio nelaimėjo, nes... Jis susigėdęs nutilo. Štai kodėl, pagalvojo, kiti vaikai mokykloje jį vadina moksliuku.
Nes niekas nesiryžo pradėti paskutinės atakos, užbaigė už jį Reifas. Gal kada norėsi atvažiuoti ir apžiūrėti namą? Man praverstų žmogus, tiek daug žinantis apie mūšį.
Aš turiu knygą. Su paveikslėliais.
Tikrai? Reifas paėmė Reganos ištiestą taurę vyno. Gal gali parodyti?
Lengviausia buvo išjudinti Konorą, aptariant netikusią Maklelano strategiją arba mūšį prie Bernsaido tilto. Reifas matė protingą, bet užguitą berniuką, pernelyg mėgstantį knygas, kad gerai sutartų su bendraamžiais, ir pernelyg drovų, kad didžiuotųsi savo žiniomis.
Mergytė, miniatiūrinė mamos kopija, nesitraukė nuo Kesės arba Reganos, valgė vakarienę mažyčiais kąsneliais. Ir kaip vanago jauniklis stebėjo jį.
Edei būtų geriau, jei įdarbintų tave virtuvėje, užuot liepusi aptarnauti klientus, pakomentavo Reifas, sušveitęs antrą porciją. Per mėnesį pelnas padvigubėtų.
Nustebusi Kesė sumirksėjo žiūrėdama į jį. Jau daug metų niekas negyrė jos kulinarinių gebėjimų.
Nustebusi Kesė sumirksėjo žiūrėdama į jį. Jau daug metų niekas negyrė jos kulinarinių gebėjimų.
Džiaugiuosi, kad tau patiko. Galėčiau įdėti į dubenį tai, kas liko. Tereikėtų tik pašildyti.
Gerai, paimsiu.
Kesė atsistojo nurinkti indų. Regana iškėlė ranką.
Ne, nesitvarkyk. Tu ruošei valgyti, aš plaunu indus.
Bet...
Taip susitarėme. O kadangi Reifas valgė už du, tai dabar galės man padėti.
Dolinai su nuostaba žiūrėjo į Reifą, linksmai nuo stalo nurenkantį lėkštes. Vyrai, kuriuos jie pažinojo, būtų atsiraugėję, atsilaisvinę diržą ir pliumptelėję priešais televizorių su šešių alaus skardinių pakuote.
Tėtė sako, kad tik moterys ir ištižėliai plauna indus, pareiškė Ema neįtikėtinai aiškiu balseliu.
Ema! Perbalusi Kesė pažvelgė į Reifą laukdama pelnytos bausmės.
Jis norėjo ką nors pasakyti apie jos tėtės smegenis, bet nusprendė geriau nutylėti.
O mano mama visada sakydavo, kad valgį reikia užsidirbti. Linksmai pasakė Reifas ir mirktelėjo mergaitei. Jeigu padėsiu Reganai suplauti indus, tikriausiai nusipelnysiu bučinio.
Kodėl?
Ji beveik tokia pat skani kaip tavo mamos virtinukai su vištiena!
Patenkinta atsakymu Ema pradėjo kramsnoti sausainį.
Eisiu, išmaudysiu Emą. Išraudusi Kesė paėmė vaikus už rankų. Rytoj turiu anksti pasirodyti darbe. Laukia rytinė pamaina.
Ačiū už vakarienę, Kese.
Labai gražiai pasielgei, sumurmėjo Regana. Tikriausiai pirmą kartą per daugybę metų jie sėdėjo prie vakarienės stalo su vyru ir mandagiai kalbėjosi.
Dolinas ne tik kiaulė, bet ir kvailys. Reifas sudėjo lėkštes prie plautuvės. Miela moteris, gražūs vaikučiai. Kiti vyrai be galo džiaugtųsi turėdami tokią šeimą.
Ir savo namus, mintyse pratęsė Reifas. Mylinčią moterį. Vaikus, atbėgančius pasitikti, vakare grįžus iš darbo. Šeimos pietus prie stalo. Triukšmą virtuvėje.
Keista, jis nė nemanė, kad gali norėti tokių dalykų.
Padarei jiems įspūdį, toliau kalbėjo Regana pildama į plautuvę šiltą muiluotą vandenį. Gerą. Manau, nieko nėra geriau, kaip jiems pamatyti stiprų, protingą ir gražiai besielgiantį vyrą.
Ji žvilgtelėjo į jį ir šypsena sustingo veide, išvydus jo akis. Jau spėjo įprasti prie jo žvilgsnių. Tačiau šis buvo kitoks, neperprantamas.
Kas yra?
Hmm? Staiga jis atsitokėjo, pasijuto taip, lyg būtų paslydęs ir nukritęs ant labai plono ledo. Nieko. Visai nieko. O varge, jis iš tikrųjų galvojo apie santuoką, vaikus ir baltą tvorelę aplink namą. Tas berniukas. Konoras. Jis labai protingas, tiesa?
Mokykloje gauna tik aukščiausius pažymius, pasakė Regana taip išdidžiai, tarsi Konoras būtų jos pačios sūnus. Jis protingas, jautrus ir mielas todėl ir tapo Džo taikiniu. Tas tyčiojosi iš vaikio be gailesčio.
Jis mušė jį? Klausimas buvo ištartas ramiai, tačiau veide jau liepsnojo pyktis.
Ne, nemanau. Kesė labai saugo savo vaikus. Tačiau emocinis priekabiavimas mėlynių nepalieka. Regana gūžtelėjo. Na, dabar jie čia. Ji padavė Reifui iššluostyti lėkštę. Tavo tėvas plaudavo indus?
Tik per Padėkos dieną. Reifas išvalė lėkštę ir padėjo į šalį. Bakas Makeidas buvo labai vyriškas.
Bakas? nustebo Regana. Skamba bauginamai.
Jis buvo griežtas. Žvilgsniu galėjo perverti kiaurai, jei kuo nors neįtikdavai. Devino akys kaip tėvo. Aš turiu jo rankas. Susimąstęs Reifas pasižiūrėjo į delnus, sulenkė pirštus. Tai bent nustebau, kai kartą pažvelgiau žemyn ir pamačiau tėvo plaštakas.
Regana ir pati gerai nesuprato, kodėl taip susijaudino matydama jį besišypsantį ir žiūrintį į savo rankas, su rankšluosčiu, permestu per petį.
Buvai artimas su juo?
Neužtektinai. Ir per trumpai.
Kada jo netekote?
Man buvo penkiolika. Ant jo užvažiavo traktorius. Savaitę merdėjo.
Ji vėl panardino rankas į vandenį stengdamasi nuryti ašaras.
Todėl ir nekenti ūkio?
Taip, tikriausiai. Keista, jis niekada nesusimąstė, kad viskas taip paprasta ir tiesiogiai susiję. Ūkis atėmė iš jo tėvą, todėl jis ūkio ir nekentė. Jis mylėjo jį, kiekvieną akmenuotą akrą. Kaip dabar myli Šeinas.
O ką iš jo paveldėjo Džeradas?
Burną Džeradas moka derėtis kaip senis, o sudaro įspūdį, kad susitarimas yra palankiausias kitam žmogui.
Džiaugiuosi, kad jis mano advokatas. Ji ištiesė kitą lėkštę. Mano tėvas niekada gyvenime neplovė indų. Mama būtų pasibaisėjusi, jei būtų pabandęs. Anot jos, virtuvė yra moters valdos. Jie abu su tuo sutinka. Mama atneša tėvui puodelį kavos rytais, prieš jam išeinant į ligoninę. Jis chirurgas.
Tau tai nepatinka?
Anksčiau labai nepatiko, prisipažino Regana. Motina tapo būtent tokia moterimi, kokios jis ir norėjo. Jei kada nors buvo ar troško būti kitokia, dabar to nematyti. Ji daktaro Bišopo žmona, ir viskas.
Reifas pradėjo suprasti, kodėl Regana taip norėjo būti nepriklausoma, pati savimi pasirūpinti.
Galbūt ji tik to ir trokšta?
Tikriausiai. Aš tiesiog siusdavau matydama, kaip ji patarnauja jam, o jis maloningai patapšnoja jai per galvą. Jis jai skiria tam tikrą pinigų sumą ir vadina moteryte.
Vien pagalvojus apie tai Reganai užėjo noras griežti dantimis.
Jai patiko gyventi Vašingtone, bet kai prieš kelerius metus tėvas užsigeidė persikelti į Arizoną, ji net nemurmtelėjusi susikrovė daiktus. Regana atsiduso. Bet jie laimingi. Aš juos gluminu tiek pat, kiek jie glumina mane.
Kadangi neturi turtingo vyro, didelio namo ir nepriklausai užmiesčio klubui?
Būtent. Nustebusi ir pralinksmėjusi ji žvilgtelėjo į Reifą. Gal tu juos pažįsti?
Manau, ką tik susipažinau. Ir kartu pamatė ją tarsi kitoje šviesoje. Taigi, brangioji, kodėl nesusirandi turtingo vyro su dideliu namu ir neįstoji į kokį nors klubą?
Man patinka būti nepriklausomai, noriu turėti savo namus, be to, klaikiai žaidžiu golfą. Ji nužėrė atgal plaukus. Tiesą sakant, motina turėjo didelių vilčių, kai susipažino su Džeradu.
Dubuo, kurį jis šluostė, subarškėjo staigiai padėtas ant stalo.
Pakartok, ką sakei?
Jie atvažiavo manęs aplankyti, kai tik čia įsikūriau. Jis pakvietė mus visus vakarienės.
Džeradas, lėtai pakartojo Reifas, kvietė tave vakarienės.
Mmm... Kelis kartus. Mamai labai patiko, kad susitikinėju su advokatu. Jos manymu, tai antras geriausias pasirinkimas po daktaro.
Susitikinėjai? Ėjai į pasimatymus? Draugavai su Džeradu?
Buvome kelis kartus susitikę. Iš karto po jo skyrybų. Regana ištiesė kitą dubenėlį ir nustebusi kilstelėjo antakį, kai jis jo nepaėmė. Kas nors negerai?
Tu susitikinėjai su mano broliu?
Aš ką tik tai pasakiau. Ji nusprendė geriau prikąsti lūpą nei nusišypsoti. Ar jis nekalbėjo apie tai?
Ne. Norėčiau sužinoti, ką tu laikai susitikinėjimu?
Nori žinoti, ar su juo miegojau? Stengdamasi atrodyti rimta ji pakreipė galvą. Ruošiesi jį primušti, milžine? Gal galiu eiti kartu ir pasižiūrėti?
Ji aiškiai nenumanė, kad gali būti savo gražiu veideliu panardinta į vandenį prausyklėje.
Uždaviau visai paprastą klausimą.
Uždaviau visai paprastą klausimą.
Reifai, tau trūkčioja raumuo prie žandikaulio. Bet tau tinka. Ne, pasakė ji ir pradėjo juoktis. Aišku, kad su juo nemiegojau. Patenkinta savimi ji įdavė dubenėlį jam į rankas. Tačiau atsisveikindama bučiavau. Kelis kartus. Galiu patvirtinti, kad mažiausiai penkiasdešimt procentų Makeidų bučiuojasi nuostabiai.
Siūlyčiau pagalvoti du kartus, jei sumanysi įsitikinti šimtu procentų arba septyniasdešimt penkiais. Reifas padėjo dubenį į šalį, pasiėmė taurę vyno. Tai kodėl su juo nemiegojai?
Na jau, Reifai! Ji užvertė akis. Pirmiausia, jis man nesiūlė. O antra, ir aš jam nesiūliau. Mums daug geriau sekėsi būti tiesiog draugais. Patenkintas?
Turbūt aš jį vis tiek primušiu. Iš principo.
Padėjęs vyną jis suėmė ją už pečių ir atsuko į save. Regana nusišypsojo ir jis prispaudė ją prie kriauklės. Tvirtai ir savininkiškai prigludo prie jos lūpų. Išgirdęs ją tarytum murkiant, ėmė bučiuoti švelniau, kol visi malonumo taškai susitelkė tik jų lūpose.