Reifo Makeido sugrįžimas - Нора Робертс 22 стр.


Džo, aš niekaip negaliu paveikti Kesės sprendimų.

Ji paklausys tavęs, jis atkakliai laikėsi savo. Kesė laiko tave protinga. Jei pasakysi jai sugrįžti namo, taip ir padarys.

Regana lėtai nuleido delnus ant prekystalio.

Jei ji būtų manęs klausiusi, būtų palikusi tave senų seniausiai.

Jo neskusti žandai įsitempė.

Dabar paklausyk. Vyras turi teisę...

Mušti žmoną? rėžė ji. Mano knygose taip neparašyta, įstatymai irgi to neteigia. Ne, aš nepatarsiu jai sugrįžti pas tave, Džo. Ir jei tik to čia atėjai, gali jau drožti.

Jis sukando dantis, akys tapo nuožmios ir kietos kaip akmuo.

Vis dar tokia pat pasipūtusi visagalė? Manai, kad esi geresnė už mane?

Ne, nemanau. Aš žinau, kad esu geresnė už tave. Nešdinkis iš mano parduotuvės, antraip šerifas Makeidas įmes tave į cypę už priekabiavimą.

Moteris priklauso savo vyrui. Jis trenkė kumščiu į stalą taip stipriai, kad net suskilo stiklinis paviršius. Liepsi Kesei nešti kaulėtą subinę namo, jei bent nutuoki, kas jai geriau. Ir kas geriau tau.

Reganai iš baimės suspurdėjo širdis, ji sunkiai nurijo seiles. Tarsi talismaną kietai suspaudė kreidutę kišenėje.

Ar tu grasini? ramiai paklausė. Nemanau, kad tavo lygtinio paleidimo inspektorius tam pritartų. Gal man jam paskambinti ir paklausti?

Kale! Tu tik frigidiška, išdžiūvusi kalė, negalinti susirasti tikro vyro. Norėjo jai trenkti, tvoti kumščiu ledo karalienei į veidą. Jei stosi tarp manęs ir žmonos, abi pasigailėsite. Kai pabaigsiu su ja, ateisiu tavęs. Pažiūrėsime, ar vis dar būsi pasipūtusi kalė.

Jis piktai užsivožė kepurę ir pasisuko į duris.

Perduok, ką jai sakiau. Pasakyk, kad jos laukiu. Jau geriau tegul paprašo šunsnukio Makeido suplėšyti tuos popierius ir sugrįžta namo iki vakarienės.

Kai tik garsiai trinktelėjusios užsidarė durys, Regana susmuko ant kėdės už prekystalio. Rankos drebėjo ir ji pyko ant savęs, kad bijo ir yra tokia pažeidžiama. Ji griebė telefoną, jau norėjo pasidavusi pirmam impulsui skambinti Reifui, bet susilaikė.

Būtų neteisinga, pamanė ji dėdama ragelį. Dėl daugybės priežasčių. Jis turbūt iš karto užsigeistų susirasti Džo ir jį primušti. Tikriausiai ir pats susižeistų, be to, muštynės nieko neišspręstų.

Regana atsitiesė ir kelis kartus giliai įkvėpė. Kur jos išdidumas ir savitvarda? Juk visada pasirūpindavo savimi, išsisukdavo iš bet kokios keblios padėties. Jausmai Reifui neturi ir negali pakeisti šios esminės jos būdo savybės. Ji negali sau to leisti. Taigi pasielgs teisingai, praktiškai, taip, kaip reikia. Regana vėl pakėlė telefono ragelį ir surinko šerifo numerį.

Iš pradžių jis atrodė nusižeminęs ir atgailaujantis. Regana teliūskavo arbatą puodelyje. Nutaisiusi grimasą ji nuleido puodelį ant stalo. Tikriausiai išgąsdino mane labiau nei tikėjausi.

Tu visa drebi, tarė Devinas ir susiraukęs pasižiūrėjo į suskilusį prekystalio stiklą. Galėjo būti dar blogiau, niūriai pagalvojo. Daug blogiau. Tiesą sakant, nemaniau, kad jis bus toks kvailas ir iškrės tokį triuką.

Neatrodo, kad jis būtų gėręs. Regana atsikrenkštė. Girtas tikrai nebuvo. Po truputį vis labiau pyko ir plūdosi. Ji vėl paėmė puodelį. Neturiu nė vieno liudininko. Buvome tik mudu.

Parašyk pareiškimą ir aš jį suimsiu.

Jos lūpos suvirpėjo.

Atrodo, nekantrauji jį suimti.

Nė neįsivaizduoji kaip.

Gerai, parašysiu. O Kesė?

Kai tik paskambinai, pasiunčiau vieną savo pavaduotoją į užkandinę. Jis ten pasėdės ir dar gaus atlyginimą už tai, kad gers kavą ir flirtuos su Ede. Kitas nuvažiavo į mokyklą.

Vaikai. Jai ėmė stingti kraujas. Juk jis nesiims persekioti vaikų?

Ne, nemanau, kad jie jam apskritai rūpi.

Tu teisus. Regana pabandė nusiraminti. Jis nė žodžiu apie juos neužsiminė. Kalbėjo tik apie Kesę. Tarsi vaikų nebūtų. Ką gi, aš uždarysiu parduotuvę ir važiuosiu kartu, jei tau tinka?

Kuo greičiau, tuo geriau. Nors turbūt jis sėdi namuose atsidaręs butelį alaus ir laukia Kesės.

Parašiusi pareiškimą šerifo būstinėje Regana nuėjo į parduotuvę. Nujautė, kad joms su Kese reikės kažkaip pasikelti nuotaiką. Tam labiausiai tiktų maistas. Spagečiai su mėsos kukuliais, nusprendė ji, ir šokoladiniai pyragaičiai.

Laukdama, kol pirkiniai bus sudėti į krepšius, vos neužsikvatojo pajutusi į save įsmeigtus žvilgsnius ir šurmulį. Gandai sklinda žaibišku greičiu, pamanė.

Ponia Mec, visas šimtas jos kilogramų, prikrypavo prie Reganos.

Sveika, Regana, taip ir maniau, kad čia tu.

Sveiki, ponia Mec. Apkalbų brigados vadeiva, tarė sau Regana. Kaip manote, ir vėl bus pūga?

Ledinė pūga, tarė ji papurčiusi galvą. Girdėjau per radiją. Tuoj baigsis vasaris, o žiema tebesitęsia. Keista, kad tu tokiu metu parduotuvėje.

Vangi prekyba. Regana suskaičiavo banknotus už maisto produktus. Visi miega žiemos miegu.

Suprantu. Bet vis tiek turi darbo senajame Barlou name, tiesa?

Taip, tiesa. Užsinorėjusi pažaisti Regana atrėmė pirkinių maišą sau į klubą. Darbai vyksta sparčiai. Atrodys nuostabiai, kai bus įrengtas.

Nesitikėjau sulaukti tokios dienos, kai kas nors ims jį remontuoti. Kaip ir niekad nemaniau, kad į miestą sugrįš Reifas Makeidas. Jos smalsios akys suspindo. Tikriausiai jam gerai sekėsi pietuose.

Tikriausiai.

Neįmanoma perprasti tų brolių Makeidų. Visą laiką apmauna. Žinai, kad Reifas sudaužė tėvo fordą Marmuro Karjero gatvėje, kai dar net neturėjo vairuotojo pažymėjimo? Kiek prisimenu, tai įvyko iš karto po Bako mirties. Jis buvo visiškai laukinis, tas Reifas. Lakstė paskui mergiotes, vėlėsi į muštynes su vaikinais, riaumodavo šunkeliais tuo savo klaikiu motociklu. Tuo metu, jei tik kildavo kokių bėdų, visada jų sūkury aptikdavai kurį nors iš Makeidų.

Tikriausiai viskas keičiasi.

Tik ne taip smarkiai. Pagurkliai suliulėjo jai nusijuokus. Mačiau jį mieste. Akyse dar neišblėsusios ugnelės. O paukštelis pačiulbėjo, kad jis nukreipęs jas į tave.

Na, jūsų paukštelis visiškai teisus. Aš ir pati jį nusižiūrėjusi.

Prapliupusi garsiai juoktis ponia Mec turėjo padėti krepšį su kreminiais šokoladiniais pyragėliais, kad galėtų susiimti už pilvo.

Akylai jį prižiūrėk, mieloji. Kadangi išlaikyti jį bus daug sunkiau nei nusispjauti į karštą keptuvę. Jis buvo tikras padauža, Regana. O tokie berniukai tampa pavojingais vyrais.

Žinau. Regana mirktelėjo. Todėl jis man ir patinka. Netrukus pati galėsite tuo įsitikinti, ponia Mec.

Taip ir padarysiu. Kikendama ji iškrovė prekes iš vežimėlio. Baik vėpsoti, vaiki, rėžė ji liesam kasininkui, kuris vis dar žiūrėjo pavymui nueinančiai Reganai, ir nuskaityk mano prekes. Tu niekada nebūsi toks pavojingas, kad apsuktum galvą tokiai moteriai kaip ji.

Pralinksminta pokalbio Regana žingsniavo šaligatviu. Tai puikus miestas, pagalvojo ji ir pakėlė ranką sveikindamasi su pažįstamu anapus gatvės. Šaligatvis nelygus, iškilnotas medžių šaknų ir šalčio, biblioteka veikia tik tris dienas per savaitę, o paštas kasdien uždaromas visai valandai pietų. Tačiau, nepaisant šių trūkumų, o galbūt kaip tik dėl jų, tai buvo puikus miestas. Tikriausiai Reifas nemanė, kad bus čia labai laukiamas.

Jo garbei miestelėnai neiškėlė vaišių, mintijo ji, pasukusi už kampo ir eidama Pagrindine gatve. Tai ne jų būdui. Sūnus palaidūnas buvo sutiktas be fanfarų, bet ir be priekaištų, tiesiog natūraliai prisiderino prie miesto ritmo.

Kai ir vėl išvažiuos, niekas per daug nesijaudins. Keli komentarai pašte prie prekystalio, kelios spėlionės užkandinėje. Miestas ir toliau gyvens savo ramų gyvenimą. Tikėjosi, kad ir ji galės toliau gyventi.

Perėmusi krepšį į kitą ranką, ji pasuko už savo parduotuvės kampo. Mėgaukis šia akimirka, priminė sau. Nekurti ateities planų. Tokios yra taisyklės, ji pati jas nustatė. Tereikia tik jų laikytis. O vėliau galbūt ras priežastį užsukti pas jį į namus ir praleisti valandėlę kartu. Galvodama apie tai ji iš kišenės išsitraukė raktus. Žvangino jais lipdama viršun su maisto produktais.

Jei nebūtų galvojusi apie Reifą, gal būtų buvusi dėmesingesnė ir pastebėjusi anksčiau. Bet ranka jau siekė durų, kai pamatė, kad jos ne ant vyrių, o tiesiog atremtos.

Galvoje buvo tuščia vieną akimirką per ilgai. Kai apsisuko bėgti, Džo patraukė duris į šalį. Nuo smūgio ji nevalingai suklykė. Tačiau iš karto ėmė gargaliuoti, nes jis ranka apsivijo jai kaklą.

Svarsčiau, kuri iš judviejų pareisite pirma. Labai gerai. Jis susijaudinęs sunkiai šnopavo iškvėpdamas viskio kvapą. Jau seniai norėjau tave pričiupti. Prispaudė burną jai prie ausies ir mėgavosi jausdamas, kaip ji raitosi bandydama ištrūkti. Parodysiu tau, ką reiškia tikras vyras. Nuplėšiu tuos tavo manieringus ir tvarkingus drabužius ir kaip reikiant parodysiu.

Sunkiai šnopuodamas laisva ranka apgraibomis susirado jos krūtį ir smarkiai sugniaužė. Reganai pašiurpo oda ir vieną siaubingą akimirką ją apėmė tokia baimė, kad ji trumpam tarsi apako ir neteko sveikos nuovokos.

Gausiu ir aš tai, kuo, girdėjau, mėgaujasi tas šunsnukis Reifas Makeidas. O tada padailinsiu tau veidelį taip, kad jau niekad niekam neatrodysi graži.

Kai pradėjo ją tempti pro išlaužtas duris vidun, Regana atsitokėjo ir su siaubu suvokė, ką jis gali padaryti. Ji palinko į priešingą pusę. Pirkiniai išsibarstė siauroje gatvelėje apačioje. Tačiau batų kulnai ėmė atbuli slysti per slenkstį.

O kai pasirodys Kesė, ir jai padarysiu tą patį. Bet pirmiau su malonumu aplaužysiu tau ragus. Laisvąja ranka jis stipriai truktelėjo ją už plaukų ir nudžiugo, kai Regana suinkštė iš baimės.

Staiga ji prisiminė, kad sustingusiame kumštyje vis dar laiko sugniaužusi raktus. Mintyse melsdamasi užsimojo ir atbula ranka kirto aštriu galu, iškištu pro kietai suspaustus pirštus.

Jis užkaukė kaip pasiutęs šuo ir baisūs gniaužtai atsileido. Įkvėpusi oro Regana puolė laiptais žemyn neabejodama, kad bet kurią akimirką jis vėl ant jos užšoks. Laiptų apačioje susipynė kojos ir ji skaudžiai krito ant rankų ir kelių. Pasiruošusi klykti atsigręžė.

Staiga ji prisiminė, kad sustingusiame kumštyje vis dar laiko sugniaužusi raktus. Mintyse melsdamasi užsimojo ir atbula ranka kirto aštriu galu, iškištu pro kietai suspaustus pirštus.

Jis užkaukė kaip pasiutęs šuo ir baisūs gniaužtai atsileido. Įkvėpusi oro Regana puolė laiptais žemyn neabejodama, kad bet kurią akimirką jis vėl ant jos užšoks. Laiptų apačioje susipynė kojos ir ji skaudžiai krito ant rankų ir kelių. Pasiruošusi klykti atsigręžė.

Назад Дальше