Bet vis tiek ji nenorėjo jausti traukos. Nenorėjo, kad jis ją apžavėtų. Troško tik vieno toliau manyti, kad jis šaltas ir negailestingas žmogus, toks, kokį jį įsivaizdavo prieš sutikdama.
Tačiau buvo pernelyg sunku...
Vos tik pamėgindavo įsivaizduoti Lukaną bjaurų ir nesimpatišką, prieš akis iškart išnirdavo kitoks vaizdinys. Tyliai kikenantis Lukanas. Lukanas, kurį dar šiandien matė galerijoje stovintį ir liūdnai, be jokios neapykantos, tamsiomis akimis žvelgiantį į tėvo portretą.
Sunkiausia Leksei buvo išginti vaizdą, kai Lukanas beveik buvo jos...
Gal jis ir buvo toks, kokį įsivaizdavo anksčiau arogantiškas, valdingas ir nuo visų nutolęs, bet prisiminusi aistrą, kuri juos užvaldė aną vakarą, o ir šiandien ne kartą, pagalvojo, kad jis ne visada toks šaltas ir kietaširdis.
Taip pat suprato, kad ir ji į Lukano aistrą sureagavo karštai ir nevalingai, nors kitiems vyrams, su kuriais teko bendrauti, jausdavo abejingumą.
Ilgai tyli, Lekse, tyliai tarė jis.
Leksė tylėjo, žinojo, kad reikėtų dar kartą liepti Lukanui išeiti iš jos miegamojo, nes antraip ji gali padaryti didžiausią klaidą gyvenime.
Bet ji negalėjo liepti!
Nenorėjo net pagalvoti, kad rytoj grįš į Londoną ir daugiau nebematys Lukano.
Ji sunkiai nurijo seiles.
Ar pas Džoną ir Keitę buvo smagu?
Lukanas susiraukė jai staiga pakeitus temą.
Na, juk negalėjau jiems pasakyti tiesos. Kad tu nuėjai anksti gulti, nes negalėjai pakęsti minties, jog teks vakaroti su manimi bjauriu asilu.
Bet tai netiesa! užprotestavo Leksė vos atgaudama kvapą.
Nejaugi? Lukanas ištiesė ranką, palietė švelnų Leksės skruostą ir žiūrėdamas tiesiai į plačiai atmerktas mėlynas akis prisėdo šalia, ant lovos krašto. Kai būnu šalia tavęs, kažkodėl pridarau ir prikalbu visokių nesąmonių, nors taip įprastai nesielgiu. Nepatenkintas savimi jis papurtė galvą.
Ar dėl to, kad erzinu ir esu bjauri užsispyrėlė? tyliai paklausė ji.
Būtų gerai, jei ji Lukanui keltų tik tokias mintis! Deja, iš to, kaip elgėsi Leksė, jis suprato, kad ji visų pirma yra ištikima, nes pakluso Sekretorių agentūros nurodymui važiuoti su juo į Malberio dvarą. Be to, drąsiai laikėsi įtūžusio Lukano akivaizdoje, nors prieš jį drebėdavo net ir tvirčiausi vyrai. Leksė dargi buvo ir išsilavinusi, sąmojinga, mėgėja pasikivirčyti ir tokia graži, kad žiūrint į ją jo vyriškumas ir vėl skausmingai išpampo.
Ne todėl. Jis liūdnai palingavo galvą ir abiem rankomis suėmė jos veidą ties smilkiniais, prieš tai nubraukdamas nuo jo tamsius plaukus. Aš taip noriu su tavimi mylėtis, kad nebepajėgiu blaiviai mąstyti, tyliai prisipažino.
Ji apsilaižė lūpas šviesiai rausvu liežuvio galiuku.
Nori su manimi?..
Lukanas linktelėjo galvą negalėdamas atitraukti žvilgsnio nuo jos pravertų lūpų.
Lekse, noriu man reikia pasimylėti su tavimi, aš to taip noriu, kad šiuo metu galvoju tik apie tai!
Leksės širdis šoktelėjo aukštyn ir iš džiaugsmo ėmė daužytis krūtinėje. Kai Lukanas prisilietė prie jos ir švelniai perbraukė per plaukus, ji visa pašiurpo. Matė, su kokiu laukiniu alkiu iš jo vyriško, griežtų bruožų veido į ją žvelgia akys.
Leksė taip pat pajuto alkį.
Bet jis slypėjo labai giliai, giliau už supratimą, kad mylėtis su Lukanu ji jokiais būdais negali...
Dešimtas skyrius
Sakyk gi ką nors galų gale! skausmingai sudejavo jis.
Šššš, sušnabždėjo ji ir ramindama priglaudė delną jam prie skruosto.
Jos ranka suvirpėjo užliejus karščio bangai, kuri nuvilnijo per visą nugarą, galiausiai ji pakėlė akis į jį.
Jos ranka suvirpėjo užliejus karščio bangai, kuri nuvilnijo per visą nugarą, galiausiai ji pakėlė akis į jį.
Krūtys ėmė dilgčioti, tarsi lauktų, kada gi Lukanas jas ims glamonėti ranka ir liežuviu. Speneliai tapo kieti ir skausmingi, o tarpkojis ėmė tvinkčioti, išbrinko ir sudrėko, jau buvo pasirengęs priimti.
Ji troško, kad Lukanas ją pamylėtų. Ir pati norėjo jį myluoti. Bent kartelį paliesti jį, apkabinti, išragauti kiekvieną nuostabaus kūno lopinėlį!
Nenuleisdama nuo jo akių ji atsiklaupė, pakėlė rankas prie pat jo krūtinės taip arti, kad pajautė karštą jo kūną ir smarkiai plakančią širdį po plonu vilnoniu megztiniu.
Tačiau to buvo negana. Leksei magėjo paliesti Lukano kūną. Pajusti, kaip šiurpsta jo oda prisilietus pirštų galiukais, glostant delnu, liečiant lūpomis, laižant...
Žiūrėdama jam į akis ji neskubėdama nuleido rankas ir suėmusi už megztinio kraštų labai lėtai kilstelėjo drabužį apnuogindama pilvą ir krūtinės raumenis.
Lekse? Lukanas ir vėl neramiai sukrutėjo.
Būk geras, Lukanai, patylėk. Pirštų galiukais ji švelniai suspaudė jo lūpas. Antraip ir vėl pradėsime bartis ir prišnekėsime vienas kitam bjaurių dalykų. Jos žvilgsnis nuslydo žemyn, ten, kur juodais plaukeliais buvo apžėlusi krūtinė, o šiek tiek šviesesniais pilvo apačia.
Pirštų galiukais ji čiupinėjo stangrų ir raumeningą jo kūną vadinasi, jis ne visą laiką murkso kabinete! Leksė troško prisiliesti prie jo pabrinkusių spenelių, pasislėpusių tarp juodų plaukų.
Ji pakėlė akis, kai Lukanas trūkčiojamai įkvėpė oro jos pirštams kliudžius juos.
Ar tau gera?..
O taip, labai... geidulingai drąsino jis užkaitusiais skruostais, kurie nervingai trūkčiojo jam stipriai sukandus dantis, o primerktos tamsios akys degė iš alkio.
Ji lėtai palenkė galvą norėdama pabučiuoti tą vietą, jis instinktyviai ranka suėmė jai galvą, išsirietė per liemenį ir, Leksei lūpomis slystant krūtine, užsimerkė. Jai glamonėjant lūpomis ir liežuviu, oda tapo vėsi ir drėgna tai jį beprotiškai jaudino.
Lukanas šiek tiek atsitraukė, skubiai išsinėrė iš megztinio ir nutrenkė jį ant kilimo. Leksė apglėbė jį per liemenį, įsikibo į pečius ir ėmė aistringai braukyti nagais per nugarą neatsitraukdama nuo krūtinės, kurią bučiavo ir laižė.
Lukanas taip pat troško ją lytėti...
Leksė kimiai sugargaliavo, kai Lukanas užkišo ranką po marškiniais, suėmė krūtį ir nykščio pagalvėle braukė skausmingai dilgčiojantį spenelį. Jos kūnas iš malonumo pradėjo virpėti, tarpvietė sudrėko ir įkaito, kad net ėmė mausti.
Sunkiai gaudydamas kvapą Lukanas šiek tiek atsitraukė.
Noriu į tave žiūrėti, Lekse, karštai tarė jis.
Leksės rankos ėmė virpėti, kai nusitraukusi marškinėlius numetė juos šalin, o Lukanas žvelgė į ją apsinuoginusią kamuojamas alkio. Jos skruostai ėmė kaisti, o nuo jo žvilgsnio krūtys tarsi dar labiau išbrinko, speneliai atrodė lyg prisirpusios uogos baltoje odoje. Jie tartum nekantriai laukė, kol Lukanas nuraškys juos karštomis lūpomis.
Kokia tu graži, Lekse. Lukanas pasilenkė ir šiltai kvėptelėjo krūtis, tada suėmė iš apačios ir lyžtelėjo jautrių spenelių viršūnėles iš pradžių vieną, paskui ir kitą.
Leksė tik dar stipriau apglėbė raumeningus jo pečius, jausdama, kaip malonumo banga užlieja kūną, karščiu maloniai nutvilkydama ir šlaunis. Kai Lukanas ėmė traukti jos spenelius vis giliau į burną, pagalvojo, kad jau mielai atsiduotų jam.
Lukanai!.. sudejavo Leksė, suleido pirštus į tamsias jo garbanas ir spausdama jį prie savęs išsirietė pakeldama krūtis, kad speneliai atsidurtų dar giliau jo godžioje burnoje.
Lukanas nekantraudamas prisitraukė ją arčiau ir apkabino per liemenį. Prisilietęs prie švelnios it šilkas Leksės odos, jis nusmaukė plačias pižamos kelnes ir, apnuoginęs klubus bei šilkinių garbanėlių trikampį, užčiuopė mažytį malonumų tašką tarpkojy.
Perbraukė per jį kartą, paskui ėmė ritmiškai judėti ir sulig kiekvienu prisilietimu Leksė tyliai sudejuodavo.
Jos kūnas įsitempė ir iš nekantrumo suvirpėjo.
Lukanai, prašau! Leksė dar stipriau įsikibo jam į plaukus, atsigulė patogiau, praskėtė kojas dar plačiau ir prisispaudė šlaunimis prie jo, kad sustiprintų malonumą.
Paleidęs iš burnos spenelį, jis ėmė karštai bučiuoti šilkinę krūties odą, brūkštelėjo liežuviu per jautrų kaklą ir galiausiai jo burna atsidūrė prie pat jos lūpų. Kita ranka suėmęs už tankių plaukų prisitraukė jos galvą, įsisiurbė į lūpas ir sugerdamas jos džiaugsmo šūksnį giliai įslinko karštu liežuviu į burną.
Leksei dar nespėjus atsigauti, jo pirštai jos viduje vėl sujudėjo. Ji įsitempė nenorėdama paleisti jo pirštų, kurių atsargūs ir ritmingi judesiai suteikė tokį pat malonumą abiem. Staiga jis liovėsi bučiuoti lūpas, susirado tarsi uoga išbrinkusį spenelį ir vėl ėmė jį čiulpti, kol jos kūną dar kartą užliejo malonumo banga.
O Dieve... o Dieve... o Dieve! dejavo Leksė ir po minutėlės prispaudė galvą Lukanui prie krūtinės, įsikibo nagais į raumeningus jo pečius ir visa sutrūkčiojo iš malonumo.
Švelniai slystelėjęs lūpomis jai per skruostą, Lukanas atsargiai ištraukė pirštus, krimstelėjo ausies lezgelį, įkišo liežuvį į ausies kriauklelę ir dar kartą palietė tvinkčiojantį kauburėlį tarp šlaunų
Leksė įsitempė ir ėmė virpėti užlieta neįtikėtinai malonių pojūčių.
Aš negaliu, tyliai sudejavo ji. Negaliu, Lukanai...
Gali, švelniai padrąsino jis, šiek tiek pasitraukė į šoną, kad jai būtų patogiau gulėti ir tebeklūpėdamas ant žemės ėmė smaukti pižamos kelnes žemyn, kol pagaliau jas numovė ir numetė šalia lovos.
Nuoga, apšviesta tik naktinės lempos Leksė matė, kaip godžiai Lukanas pažvelgė į ją tamsiomis išalkusiomis akimis ir neskubėdamas ėmė apžiūrinėti kiekvieną jos nuogo kūno lopinėlį krūtis, plokščią pilvą, gundančias klubų ir šlaunų linijas.
Tyrinėjo jos kūną lyg pagonių dievas susitaršiusiais, ant kaktos užkritusiais plaukais, tamsios akys audringai liepsnojo, gana šiurkštūs veido bruožai sušvelnėjo, o tvirti krūtinės ir pečių raumenys įsitempę.
Nusimauk džinsus, Lukanai, kimiai sušnabždėjo ji.
Jo akys valiūkiškai sublizgėjo.
Tu ir numauk, paragino jis.
Leksė nurijo seiles ir prisėdo ant kulkšnių nepajėgdama atitraukti akių nuo primygtinai reiklaus jo žvilgsnio. Ji susirado sagą ir atsegusi ją netyčia prisilietė prie jo nuogo kūno. Lukano pilvo raumenys susitraukė, o kai Leksė pamažu ėmė traukti užtrauktuką žemyn, suprato, kad be jo pagalbos jai nepavyks numauti kelnių.
Bet gal ir nebūtina jas numauti iškart...
Ji prikando apatinę lūpą ir nuleido akis į juodus plonos medvilnės apatinius, kurie matėsi prasiskyrus užtrauktukui, kaip ir didžiulis po jomis pūpsantis gumulas. Leksei uždėjus ant jo delną šis dar labiau padidėjo, o kai ėmė švelniai glamonėti, pajuto, kaip į jį plūstelėjo kraujas.
Nenustok, Lekse! kimiai sudejavo Lukanas. Liesk mane, noriu jausti tavo rankas!
Gulkis ant nugaros, švelniai paliepė ji ir jam paklusus atsiklaupė šalia. Leksė neskubėdama galiausiai numovė jam kelnes, įsitaisė tarp šlaunų ir sužavėta to ką pamatė prisimerkė.