Gražus.
Tai buvo pats tinkamiausias žodis, kuris pirmiausia šovė į galvą pamačius tvirtą ir raumeningą nuogą Lukano kūną.
Gražus.
Tai buvo pats tinkamiausias žodis, kuris pirmiausia šovė į galvą pamačius tvirtą ir raumeningą nuogą Lukano kūną.
Gražus, tiesiog gyva graikų statula, proporcingas: platūs pečiai ir krūtinė, siauri klubai, ilga ir tvirta lytis, tobulai ilgos kojos.
Leksės akys vėl godžiai nukrypo į pulsuojantį vyriškumą ir, kai jis staigiai sureagavo į jos žvilgsnį, ji apsilaižė lūpas. Matė, kaip jis plūstelėjus kraujui pulsuoja ir pakyla aukštyn kviesdamasi ją.
Ir ji neatsispyrė...
Lukanas mirė ir pateko į rojų.
Kur daugiau galėjo būti, jei išsipildė didžiausias jo troškimas nuo tos dienos, kai pamatė Leksę atsiduoti beprotiškam malonumui, kurį patirtų, jei ji lūpomis paliestų jo kotą, brauktų per jį išilgai liežuvio galiuku?
O gal jis vis dėlto pateko ne į rojų. Gal paprasčiausiai pametė protą...
Net jei ir taip, tai buvo beprotybė, kurią Lukanas mielai kęstų visą likusį gyvenimą!
Leksė tvirtai įsikibo ir lėtai kankinamai lėtai brūkštelėjo liežuviu per visą jo lytį nuo pradžios iki pat galo. Liežuvio galeliui palietus jo viršūnę Lukanas suvaitojo.
Tau vis dar gera?..
Lukanas beveik nematė Leksės, taip jam buvo gera!
Jei paprašyčiau dar, ar suprastum? tyliai sudejavo jis.
O taip, Leksė tyliai nusijuokė ir atsisėdusi patogiau pirštais ėmė meiliai glostyti pulsuojančią lytį ir stebėjo jo reakciją.
Dieve, tos sodrios ir papūstos lūpos! suvaitojo jis eidamas dėl jų iš proto.
Lukanas įsikibo į antklodę ir taip pat stebėjo Leksės išraišką. Teikdama jam malonumą ji džiaugėsi ne mažiau nei Lukanas jį gaudamas.
Norėčiau, kad tai įvyktų tavo viduje, Lekse, kimiai tarė, nes ji atrodė šiek tiek nepatenkinta, kai jis atsisėdo ir kiek atstūmęs suėmė ją į glėbį.
Lukanas nori būti joje...
Geidulinga migla aptrauktos Leksės akys paniuro. Ne todėl, kad nenorėjo įsileisti šilkinio Lukano vyriškumo į save Leksė to beprotiškai troško. Ne, susirūpino ji visai ne dėl to.
Ji mėgo knygas, ypač meilės romanus, ir žinojo, kad romanų herojai apie mylimųjų nepatyrimą sužino tik persmeigę jų mergystę, o tada elgiasi nevienodai arba ima kaltinti, kai neaptinka pasipriešinimo, arba džiaugiasi, kad mylimosioms yra pirmi, nes karštai jas myli...
Leksė žinojo, kad Lukanas jos nemyli, taigi ims ją kaltinti...
Lekse?
Ji apsilaižė išdžiūvusias lūpas, o kai Lukanas pažvelgė į ją, kaktoje atsirado skausminga raukšlė.
Žinai, man parūpo toks dalykas: kaip reaguotum, jei sužinotum, kad moteriai esi pirmas?
Lukanas kelias sekundes spoksojo į ją tuščiu žvilgsniu.
Tau aš pirmas? pagaliau atsitokėjęs paklausė jis.
Ji išsiviepė.
Taip.
Kaip Lukanas jautėsi sužinojęs, kad Leksei yra pirmasis? Kaip apskritai turėtų jaustis vyras būdamas pirmuoju tokios nuostabiai gražios moters mylimuoju?
Tikriausiai taip, kaip pasijuto Lukanas privilegijuotai. Žinoma, jis buvo šiek tiek nustebęs.
Aš nenumaniau, tyliai sušnabždėjo jis. Tu tokia tiesmuka, pasitikinti savimi, net pagalvoti negalėjau, kad nesi priėmusi jokio vyro į savo lovą.
Nesu... bet... Ji nuraudo. Tiesą sakant, ši lova ne mano.
Taip, kol kas.
Ji linktelėjo galvą.
Tikriausiai man derėjo apie tai užsiminti anksčiau... na, kad galėtume visa tai tęsti. Visoms moterims kada nors būna pirmas kartas, ar ne? Ji pralinksmėjo. Ir vyrams tas pats jie taip pat privalo žinoti, ką daro.
Taip, dusliai pritarė Lukanas. Nors nė nešyptelėjo išgirdęs tokią Leksės pastabą, suprato, kad joks vyras dar nėra prisilietęs prie šios mielos moters taip kaip jis. Niekas apskritai nėra jos mylėjęs, o jis netrukus tai padarys.
Ir Leksė nėra lietusi jokio vyro taip, kaip lietė jį. Vien apie tai pagalvojus skausmingas tvinkčiojimas kirkšnyse dar labiau sustiprėjo.
Galėčiau pabandyti, bet tu neturėtum dėl to pykti ir verkšlenti, ryžtingai perspėjo ji.
Pykti ir verkšlenti?.. tyliai pakartojo jis.
Na... gerai jau. Neatrodo, kad toks kaip tu pasiduotų antrajam jausmui Ji gailiai truktelėjo pečiais. Bet aš nenorėčiau, kad taip nutiktų.
Lukanas klausiamai pažvelgė į ją.
Toks kaip aš?
Klausyk, Lukanai, liaukis kartojęs mano žodžius, jei ne, šio pokalbio niekada nebaigsim! Ji priekaištingai pažvelgė į jį.
Būtų negerai. Lukanas nebeištvėrė ir nusijuokė.
Galėjo įsižeisti dėl to kandaus toks kaip tu, bet, velniai griebtų, jis jautėsi susisaistęs su šia moterimi ir jokie jos žodžiai nebegalėjo įžeisti.
Iki šiol į meilės reikalus lovoje Lukanas žiūrėjo taip pat rimtai kaip į verslą. Žinoma, tai turėjo teikti pasitenkinimą abiem, bet jausmai tikrai nebūtini, nebent tam, kad atsirastų aistra. Tačiau Leksė nebuvo panaši į kitas moteris, su kuriomis Lukanui teko susitikti, ir tik jai pavyko prajuokinti jį pačiame meilės įkarštyje.
Neleisiu, kad iš manęs šaipytumeisi! šūktelėjo ji ir nepatenkinta susiraukė.
Šaipausi ne iš tavęs, Lekse, patikino Lukanas ir švelniai apkabinęs priglaudė prie savęs. Juokiuosi, nes ir tau linksma.
Tuoj viskas pasikeis, liūdnai pagalvojo Leksė. Turėtų būti linksma, juk dabar Lukanas jau žino, kad ji nekalta.
Esi nepaprasta moteris, Lekse Hamilton, sumurmėjo jis.
Tu ir vėl savo! žaismingai atšovė ji atgavusi pasitikėjimą.
Taip, tu teisi vos tik pradedame šnekėtis, iškart susipykstame! Jis šyptelėjo. Bet noriu, kad žinotum, tyliai tęsė. Būčiau laimingas, jei leistum man būti pirmuoju tavo vyru.
Ji išplėtė akis.
Tikrai?..
Jis linktelėjo.
Netgi labai.
Staiga Leksei dingtelėjo mintis, kad ji atrodo kvailai sėdi nuoga su taip pat nuogu vyru ir abu ginčijasi, ar verta toliau mylėtis. Argi nejuokinga?
Lekse?.. atlaidžiai šyptelėjo Lukanas jai staiga garsiai nusijuokus.
Atleisk. Aš tik... tai... Ji užsikirto ir vėl prapliupo juoktis.
Matyt, tai juokas iš palengvėjimo, liūdnai pagalvojo Leksė, nes Lukanas, sužinojęs, kad ji vis dar nekalta, į tokią netikėtą žinią reagavo geranoriškai. Šiaip ar taip, ji niekaip negalėjo nustoti, o po kelių sekundžių jis taip pat pradėjo kikenti.
Vienuoliktas skyrius
Nors jau vėlu, bet gal norėtum nusileisti į apačią ir užkąsti? Lukanas gulėjo lovoje, o Leksė padėjusi galvą jam ant peties gulėjo šalia apsikabinusi per liemenį. Juodu jau nebesijuokė, jis laikė ją glėbyje.
Nors per vakarienę pas Ketę Barton buvo daug skanių valgių, po barnio su Lekse Lukanas nesijautė alkanas ir nieko nevalgė. Įtarė, kad ir Leksė per visą vakarą neprarijo nė kąsnio.
Be to, norėjo pratęsti mėgavimąsi, kad yra pirmasis Leksę pamylėsiąs vyras...
Ar ką sakei? paklausė Leksė ir šiek tiek suglumusi kilstelėjo galvą.
Ar ko nors valgei šiandien man išėjus? švelniai paklausė Lukanas.
Ne... nevalgiau. Bet gal tu norėtum?.. Žinai, aš jau pasisotinau, net kelis kartus, bet tu tikrai ne, ir jeigu...
Lukanas šiek tiek atšlijo nuo jos, atversdamas Leksę ant pagalvių, ir pažvelgė į ją iš viršaus.
Lekse, tu kaip visada gudrauji, jei nori pasakyti, kad tau buvo gera, o man ne...
Lukanai! Ji nuraudo ir sutrikusi įsikniaubė jam į krūtinę.
Kokia ji miela, atlaidžiai pagalvojo Lukanas.
Argi ne taip? jis erzino ją toliau, kol ji sumurmėjo taip neatsitraukdama jam nuo krūtinės. Šiltas Leksės oras iš burnos maloniai kuteno jam odą. Galime neskubėti, Lekse. Juk visa naktis prieš akis, tarė kimiu balsu.
Ji pažvelgė į jį išpūtusi akis.
Visa naktis?..
Na, kas dabar kartoja kieno žodžius? pajuokavo jis.
Gerai jau, gerai, bet... Visa naktis, Lukanai? Jos balse buvo girdėti baimė ir kartu pritarimas.
Kodėl gi ne? Bet turėsi mane pamaitinti, kad užtektų jėgų, tyliai tarė jis tęsdamas žodžius.
Jei taip, eikime ir pavalgykime! Ji išsilaisvino iš jo glėbio ir atsisėdo.
Pamatęs pūpsančias nuogas Leksės krūtis, Lukanas suabejojo, ar tikrai nori valgyti. Ji buvo neįtikėtinai drovi ir Lukanui vėl dingtelėjo mintis, kad nepaisant jos tiesmuko pasitikėjimo savimi, ji visai nepanaši į rafinuotas moteris, su kuriomis jis paprastai dalydavosi lova.
Ir tikrai visa naktis jų...
Leksės nuostabai, po dešimties minučių juodu jau sėdėjo šiltoje virtuvėje ir lyg niekur nieko kramsnojo sūrį ir sausainius, kurių Keitė Barton vakar buvo sudėjusi į dėžę, ir gėrė stiprią kavą.
Dabar ji į Lukaną žiūrėjo ne kaip į energingą vyriškį, koks jis pasirodė pirmą kartą, bet kaip į vyrą, kuris netrukus galbūt taps pirmuoju jos meilužiu...
Gal dėl to buvo kalti jo plaukai ne tvarkingai sušukuoti, kaip jis mėgo, bet vis dar užkritę ant akių. O gal dėl to, kad jie vos prieš keletą minučių drauge šildėsi maistą ir virė kavą. Gal ir dėl šypsenos, kuri nušvisdavo dailiose Lukano lūpose kaskart pažvelgus jam į ją iš kitos stalo pusės.
Šiaip ar taip, Leksė jo draugijoje jautėsi jaukiai.
Gera.
Taip, tarė jis linktelėdamas galvą. Taip, gera.
Neturėtum dėl to stebėtis! tyliai nusijuokė Leksė.
Bet Lukanas iš tikrųjų stebėjosi, kad jam gera paprasčiausiai sėdėti ir kartu su Lekse užkandžiauti. Ar sėdėtų, ar ką kita darytų su Lekse jam gera.
Jis jautėsi lyg poilsiaudamas, o tai nedažnas įvykis jo gyvenime, kuris buvo pilnas netikėtumų. Lukanas neleido sau nieko neveikti ir skaičiuoti varnas nors būtent tai jam pamokomu tonu neseniai tarė motina ragindama mažiau dirbti ir daugiau ilsėtis.
Prisiminęs įtampą, kuri lydėjo nuo pirmosios jųdviejų pažinties dienos, Lukanas niekados nebūtų pagalvojęs, kad su Lekse Hamilton jam galėtų būti gera. Ir dar kur Malberio dvaro virtuvėje!
Man tikrai gera, Lekse, patikino jis tyliu balsu.
Ji klausiamai pažvelgė jam į akis.
Tai tave stebina?
Tu visą laiką mane stebini, Lekse, patvirtino jis ir tai buvo tiesa.
Tikriausiai dėl to Leksė iš dalies jį ir traukia, svarstė Lukanas. Jis niekada negalėjo nuspėti, ką ji pasakys ar iškrės artimiausiu metu!
Kaip? smalsiai pasiteiravo ji.
Visaip!
Štai kaip. Ar esu pirmoji nekalta mergelė pasitaikiusi tavo kelyje?
Lukanas netikėtai nusikvatojo ir skeptiškai pažvelgė į ją, sėdinčią kitoje stalo pusėje.
Ar esi?.. Apstulbęs jis palingavo galvą. Tokios kaip tu, Lekse, man dar neteko sutikti.
O tai gerai?
Lukanas abejojo, ar gerai yra tinkamiausias žodis jausmams apibūdinti. Jam buvo nauja, kad gali štai taip atvirai ir nuoširdžiai šnekučiuotis su moterimi, su kuria norėtų mylėtis ir ne kartą iki pat aušros. Taip pat ir kitą dieną, jeigu tik pavyks įtikinti Leksę dar neišvažiuoti, kaip buvo nusprendę anksčiau.
Viena aišku viskas yra kitaip, pagaliau ramiai konstatavo jis.
Jei kitaip, tai gerai ar blogai?