Manau, kad gerai, pridūrė jis ir suraukė kaktą.
Linksmai juokdamasi ji pažvelgė į jį žibančiomis akimis.
Bet tu abejoji?
Abejoju viskuo nuo pat pirmos mūsų susitikimo akimirkos, ramiai prisipažino jis. O tu, matyt, nedalyvavai, kai buvo dalijami santūrumo genai!
Na, tada aš tikrai slėpiausi po lova, atsainiai nukirto ji.
Taip ir buvo. Lukanas atsitiesė kėdėje. Tu teisi, Lekse, esi pirmoji nekalta mano moteris.
Ji krestelėjo galvą.
Kaip dėl to jautiesi?
Nervinuosi.
Kodėl? Ji atsilošė ir išsprogdinusi akis įsispoksojo į Lukaną. Akivaizdžiai nustebo, kad jis prisipažino galįs dėl ko nors nervintis.
Pirmiausia, ką Leksė pastebėjo vos jį pamačiusi, buvo jo valdingumas, kuris gaubė jį lyg nematomas šydas. Įgimtas pasitikėjimas savimi ir savivertė tenedrįsta niekas tuo suabejoti!
Jis pašaipiai šyptelėjo.
Pabandyk pabūti mano kailyje, Lekse. Tau dabar kiek?.. Dvidešimt?..
Ketveri.
Hmm. Per dvidešimt ketverius gyvenimo metus tu, be abejonės, iš knygų ir filmų susidarei įspūdį, kad mylimasi labai aistringai.
Jos skruostai švelniai nuraudo.
Žinoma.
Lukanas linktelėjo galvą.
Kas būtų, jei paaiškėtų, kad iš tikrųjų yra kitaip, nei rašoma knygose ir rodoma filmuose?
Kol kas taip nėra!
Jis šyptelėjo.
Tu glostai mano savimeilę, Lekse.
Ji pašaipiai pažvelgė į jį.
Glostyti tavo savimeilės tikrai nereikia!
Jis vangiai nusišypsojo.
Kalbi taip, lyg būtum įsitikinusi.
Leksė tuo nė neabejojo. Pakako pažvelgti, kaip jis sėdi prieš ją kitoje stalo pusėje atsipalaidavęs, pasitikintis savimi lyg mieguistas katinas. Laukinis, žinoma, neprijaukintas. Lukanas Sent Kleras įstatymus iki šiol kurdavo pats šis vyras leisdavosi į meilės nuotykius, bet jausmus palikdavo nuošalyje.
Tai Leksę tenkino. Su Lukanu ji praleis vieną naktį ir niekada daugiau jo nebematys rytoj jie grįžta į Londoną.
Ar bent viena moteris kada nors skundėsi tavimi? erzino ji toliau.
Jis susiraukė.
Lekse...
Nieko nesakai, nes manai, kad nepadoru aptarinėti moteris, su kuriomis esi miegojęs?
Jis atrodė suglumęs.
Patikėk, su tavimi man viskas kitaip...
Tikrai?.. Ji prikando apatinę lūpą, atsistojo, lėtai apėjo stalą, atsistojo prieš kėdę, ant kurios sėdėjo Lukanas, kilstelėjo savo drabužį aukštyn virš šlaunų ir atsirėmusi rankomis jam į pečius atsisėdo ant kelių, apžergdama raumeningas jo šlaunis.
Ne mano savimeilę tu glostai, tyliai tarė Lukanas, kai Leksė ėmė lėtai, erzinamai lėtai judėti virš kieto jo vyriškumo, kuris jau nebetilpo džinsuose.
Nejaugi? Ji nusišypsojo šilta jausminga šypsena ir nepaliaudama ritmingai judėjo toliau.
Kai prasiskleidę marškinėliai atidengė Leksės nuogas krūtis, jam aptemo akyse.
Jos nuostabios, Lekse, tyliai sumurmėjo jis, palenkė galvą ir švelniai pabučiavo iš pradžių vieną, paskui kitą sustangrėjusį spenelį, tada grįžo prie pirmojo ir jo nebepaleido.
Leksei užėmė kvapą.
Pamylėk, mane, Lukanai, sudejavo ji, suleidusi pirštus į tankius jo plaukus, ir prisitraukė arčiau.
Kurią vietą?
Bet kurią!
Lukanas iš tikrųjų dar nebuvo sutikęs tokios kaip Leksė. Ji tokia tiesmuka. Tokia nuoširdi. Atvirai sakė tai, ko troško.
Jis norėjo to paties kaip ir Leksė troško ją pamylėti nuo pat tos akimirkos, kai pirmą kartą susitiko.
Netrukus abu atsidavė aistrai, ėmė bučiuotis ir glamonėti vienas kitą. Karštai. Aistringai. Lūpomis ir rankomis ieškojo vienas kito maloniųjų vietelių. Kiekvienas prisilietimas, kiekviena glamonė juos audrino vis labiau ir stipriau, kol galiausiai aistra pasiekė aukščiausią tašką ir tapo nebevaldoma. Juos apėmė nesutramdomas geismas.
Suėmęs už sėdmenų Lukanas pakėlė ją, rankomis apsivijusią jam kaklą, o kojomis liemenį, užnešė laiptais aukštyn iki jos miegamojo ir atsargiai paguldė ant lovos.
Kai Leksė nusivilko ir numetė šalin drabužius, Lukanas, taip pat nusirengęs, pasilenkė virš jos, švelniai pražergė šlaunis, tada atsiklaupė ir degančiomis akimis įsistebeilijo į tamsias nepridengtas garbanėles.
Viešpatie, kokia tu graži, Lekse... sudejavo jis ir ėmė glostyti įkaitusį jos kūną galvą lenkdamas vis žemyn. Velniškai graži... pakartojo jis, o šiltas oras iš burnos maloniai pakuteno jautriąją vietelę.
Kai Lukanas prisilietė prie jos lūpomis, Leksei užėmė kvapą, o ėmus laižyti liežuviu, ją apėmė iki šiol nepatirtas jausmas ir malonumas. Daug stipresnis nei jiems mylintis anksčiau.
Ji atlošė galvą, įsirėmė į pagalves, jautė, kaip artėjant palaimai kūnu ritasi malonumo banga, kuri, rodės, niekada nesiliaus. Lukanas nesustojo jos gėręs ir ragavęs iki paskutinės akimirkos, kol pagaliau prigludo visu kūnu prie šlaunų.
Įsileisk mane vidun, Lekse, kimiu balsu paprašė jis. Įsileisk, kol neišėjau iš proto!
Dar kartą Leksės raginti nereikėjo ji tvirčiau įsikibo ir priėmė jį, pamažu stumdama vis gilyn. Jos švelnios raukšlės prasiskyrė, kaip tik tiek, kad jis tilptų, kol pagaliau atsirėmė į jos mergystę.
Lukanas sunkiai šnopavo, tačiau nusprendė valdytis, kad Leksė patirtų pirmojo karto malonumą.
Tai nebuvo lengva. Jis buvo toks įsiaudrinęs, pritvinkęs vyriškumas net pulsavo pasirengęs pasiimti tai, kas jam priklauso!
Jis pasirėmė ant alkūnių ir iš viršaus pažvelgė į ją.
Bijau, kad tau gali skaudėti, suvaitojo jis.
Neskaudės. Iš Leksės akių buvo matyti, kad ji visiškai juo pasitiki.
Šnopuodamas jis įsirėmė išrasojusia kakta jai į kaktą.
Bet aš bijau, kad...
Nebijok, tvirtai pakartojo ji.
Lukanas didžiavosi savimi, kad Leksė juo pasitiki ir supranta, jog jis stengsis elgtis švelniai ir maloniai, kad nesukeltų jai skausmo.
Laikykis man už pečių, sušnabždėjo jis tyliai ir praplėšęs mergystės plėvę atsidūrė viduje.
Leksė aiktelėjo, įsitempė ir suleido į jį nagus, bet netrukus atsipalaidavo ir švelniai spustelėjo jį vidiniais raumenimis. Karštai ir labai švelniai. Jis susirado jos lūpas, įsisiurbė ir pamažu ėmė ritmiškai judėti.
Jį užplūdo didžiulis pasitenkinimas, kuris didėjo stumiantis vis giliau ir smarkiau, Lukanas patyrė tokią ekstazę, kokios nebuvo nė įsivaizdavęs. Jautė, kad tuoj išsilies, o iš aistringų Leksės šūksnių suprato, jog ji taip pat tuoj pasieks palaimos viršūnę.
Ji apsivijo kojomis jo liemenį, kūnas įsitempė ir, prasidėjus palaimos audrai, kartu su Lukanu ėmė ritmiškai krūpčioti. Pagaliau jis išsiliejo joje apimtas begalinės palaimos karšta ilga čiurkšle.
Ak! sunkiai atsiduso Leksė po ilgokos pertraukos pagaliau šiaip ne taip nurimusi. Lukanui tebegulint ant jos ir būnant viduje, ji palengva glostė plačią jo nugarą, jis tyliai sukikeno.
Tai buvo...
Prašyčiau nežlugdyk mano vilčių ir nesakyk, kad buvau niekam tikusi! sudejavo ji.
Tu buvai... nepakartojama! jis užbaigė mintį ir pažvelgė į ją. Tu išties nepakartojama, Lekse, įtikinamai tarė jis delnais apglėbdamas jos veidą. Ar labai skaudėjo?
Ne. Leksė tik pajuto dilgtelėjimą, bet greitai pamiršo skausmą ir atsidavė malonumui, kuris ją apėmė Lukanui giliai įsiskverbus.
Tačiau Lukanas ja nepatikėjo.
Tikriausiai bent šiek tiek skaudėjo...
Nors Lukanas ir buvo joje, Leksei tai tikrai nekėlė skausmo. Anaiptol, jautrūs raumenys vis dar trūkčiojo ir tai buvo malonu.
Dabar nė kiek neskauda. Ji ištiesė ranką ir švelniai nubraukė tamsių plaukų sruogą Lukanui nuo kaktos. Tiesą sakant, norėčiau pakartoti, kai tik atgausi jėgas.
Kokia nepasotinama mažylė, susižavėjęs sumurmėjo jis.
Aha, pritarė ji ir kojomis dar tvirčiau apsivijo jo liemenį. Nepaleisiu tavęs visą naktį! Ji nenorėjo prarasti nė menkiausios sekundės šios vienintelės nakties, kurią praleis su Lukanu.
Jis priekaištingai palingavo galvą.
Esi stebėtinai atvira.
Leksė sustingo. Atvira?..
Ji iš tikrųjų neslėpė džiaugsmo, kad jai patinka mylėtis, bet dėl viso kito?..
Leksė nieko nepasakojo Lukanui apie kitą savo gyvenimo pusę!
Laikinąja sekretore ji dirbo ne Sekretorių agentūros valia ji įsidarbino slapta nuo tėvų. Netiesa, kad į Sent Klerųkorporaciją nebuvo galima pasiųsti kito žmogaus Leksė pati nusprendė ten įsidarbinti trims dienoms, kad patenkintų ilgai ją kankinusį smalsumą. Ji norėjo kuo daugiau sužinoti apie Sent Klerų šeimą ir ypač apie svarbiausią šeimos narį Lukaną Sent Klerą.
Ką gi, smalsumą ji patenkino sužinojusi kur kas daugiau apie Lukaną. Nepalyginti daugiau.
Lekse?.. Lukano kaktoje įsirėžė gili raukšlė, pamačius jos susirūpinusį veidą ir nusvirusią ranką prie šono. Gal vis dėlto gailiesi?
Tik ne to, ką Lukanas turėjo omenyje, bet vis dėlto Leksė kai ko gailėjosi.
Daug ko gailėjosi. Visų pirma to, kad į tai įsipainiojo. Jeigu Lukanas sužinotų apie jos giminystę su Siana, tikrai imtų jos neapkęsti.
Leksė nenorėjo, kad Lukanas jaustų jai neapykantą. Ji pati jau nebejautė jam nieko panašaus...
Net į galvą nebuvo atėjusi mintis, kad mylėsis su Lukanu ir patirs tokį neapsakomą malonumą, tačiau jis netrukus dings ir liks vien gražus prisiminimas, kaip laikė ją glėbyje ir bučiavo.
Kaip ji galėjo būti tokia naivi?
Kaip galėjo nesuprasti, kad jau įsimylėjo jį?..
Dvyliktas skyrius
Lekse, kas atsitiko? Lukanas susiraukė pamatęs, su kokiu išgąsčiu ji spokso į jį. Kalbėk, velniai griebtų! Jai tylint jis suėmė ją už pečių ir papurtė.
Kalbėti? Leksei atrodė, kad nebegalės Lukanui ištarti nė žodžio, juo labiau ką nors suprantamai paaiškinti. Jinai jį įsimylėjo! Įsimylėjo Lukaną Sent Klerą žmogų, kurio nekentė. Įsimylėjo tą, kuris manė galįs niekinti ją ir jos šeimą.
Leksė žinojo posakį, kad nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis.
Tačiau kaip visa tai galėjo atsitikti? Ir kodėl? Kodėl dievai tokie pikti ir rūstūs, kad siunčia tokį išbandymą?
Lukanai... gal gali atsitraukti? paprašė apimta nevilties Leksė, pajutusi, kad tai, ką buvo suvalgiusi, staiga ima kilti aukštyn. Šleikštulys vis didėjo jaučiant Lukaną taip arti. Vis dar joje. Nagi, Lukanai! maldavo ji. Man bloga... atrodo, tuoj vemsiu!
Vos tik Lukanas spėjo nuo jos atsiplėšti ir pasiristi į šoną, Leksė stryktelėjo ant kojų ir nuoga nulėkė į vonios kambarį. Smarkiai trinktelėjus durims netrukus pasigirdo baisus žiaukčiojimas.
Lukanas gulėjo atvirtęs ant pagalvių ir spoksojo į lubas, jam taip pat buvo negera pagalvojus, kad šleikštulį Leksei galėjo sukelti seksas.
Gal jai vis dėlto skaudėjo?
Gal skaudėjo taip stipriai, kad pasidarė negera?
O gal yra kita priežastis? Pavyzdžiui, ji suvokė, kas iš tikrųjų įvyko, ir tai siaubingai ją sukrėtė?
Lukanas atsisėdo ir staiga krūptelėjo paklodė buvo sutepta krauju, Leksės nekaltybės įrodymu, tai pamačius jam sudiegė pilvą.